-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio vyskupijos katechetikos centras, paskelbęs, jog ieško tikybos mokytojais norinčių tapti praktikuojančių katalikų, sulaukė 15-os atsiliepusiųjų.Tarp jų – grožio specialistė, menininkė, ekonomistė.
Vyskupija tikisi rasti lėšų būsimųjų pedagogų studijoms apmokėti ir taip parengti pamainą dabartiniams tikybos mokytojams, kurių amžiaus vidurkis perkopęs penktą dešimtį.
Panevėžio vyskupijos katechetikos centrui vadovaujančios Jurgitos Mulokaitės de Moraes turima statistika byloja, jog prieš 14-a metų vyskupijoje darbavosi 150 tikybos mokytojų. Šiuo metu tokių specialistų likę kone perpus mažiau – 86. Dauguma jų dirba per dvi mokyklas.
Tačiau per tą laiką gerokai sumažėjo ir pačių mokinių.
Panevėžio apskritį, taip pat dalį Anykščių, Utenos ir Zarasų rajonų apimančioje Panevėžio vyskupijoje šiemet klasėse sėdi 28 484 mokiniai. O dar 2010-aisiais mokyklas lankė 47 850 moksleivių.
Tais laikais mokytis tikybos buvo pasirinkę kiek daugiau nei 32 tūkstančiai moksleivių, šiemet jos mokosi vos per 19 tūkst.
Vietoje tikybos mokiniai gali rinktis etikos pamokas. Jas šiemet Panevėžio ir Utenos apskričių mokyklose lanko apie 9 000 mokinių.
„Mokinių liko gerokai mažiau. Tačiau per 14 metų norinčiųjų mokytis tikybos procentas beveik nepakito. 2014-aisiais tikybos mokėsi 69 proc. vyskupijos moksleivių, šiemet – 67 procentai“, – vardija J. Mulokaitė de Moraes.
Jurgitos Mulokaitės de Moraes teigimu, pasiūlymu studijuoti teologiją susidomėjo ir ekonomistė, ir menininkė, ir grožio specialistė. P. Židonio nuotrauka
Tikybos mokytojų, kaip ir jų kolegų, dėstančių kitus dalykus, vidutinis amžius taip pat artėja prie pensinio.
Dauguma jų jau perkopę penkiasdešimtmetį. Į septintą dešimtį įžengęs 21-as šios srities specialistas. Vyriausioji mokytoja įkopusi į aštuntą dešimtį metų. Be jos dirba dar trys tikybos mokytojai senjorai.
Penktą dešimtį pradėjusi J. Mulokaitė de Moraes – viena jauniausių Panevėžio vyskupijos tikybos mokytojų.
„Turime vienintelę 30-metę tikybos mokytoją ir dar keturias, jaunesnes nei 40-ies“, – konstatavo Katechetikos centro vadovė.
Kol tikybos pamokų neatsisakė vesti mokytojai senjorai, šios srities specialistų stygiaus Panevėžio vyskupija dar nejaučia. Tačiau Katechetikos centrui rūpestį kelia ateitis.
„Nerimas dėl ateities ir paskatino platinti informaciją, jog ieškomi praktikuojantys katalikai, norintys tapti tikybos mokytojais“, – sako J. Mulokaitė de Moraes.
Anot jos, su kai kuriais pretendentais bendrauta telefonu, su kai kuriais jau įvyko susitikimai.
Atrinktus kandidatus vyskupija numačiusi siųsti studijuoti į Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetą apmokėdama dalį, o gal net ir visą studijų kainą. Tam lėšų svarstoma gauti iš užsienio šalių katalikiškų fondų.
Planuojama į teologijos studijas išleisti žmones, jau turinčius vienos ar kitos srities universitetinį bakalauro diplomą.
Už vyskupijos skirtą visą ar dalinį studijų finansavimą naujiesiems mokytojams teks atidirbti jos ribose esančiose mokyklose.
J. Mulokaitė de Moraes teigė, kad siunčiamųjų į studijas greičiausiai bus prašoma pateikti parapijų, kuriose jie gyvena, dvasininkų rekomendacijas.
Pasak Katechetikos centro vadovės, yra vilčių, kad teologijos studijas, kurias baigti finansiškai padės Panevėžio vyskupija, žmonės galės rinktis jau nuo būsimo rugsėjo.
Katechetikos centro vadovė pabrėžė, kad tikybos, kaip, beje, ir įvairių kitų specialybių pedagogų stygius – visos Lietuvos problema.
Su tokia bėda šiuo metu susiduria Vilniaus vyskupija, o Panevėžio vyskupijoje padėtis geriausia. Be to, čia, lyginant su kitomis šalies vyskupijomis, didžiausias procentas moksleivių yra pasirinkę tikybos pamokas.
Šį faktą J. Mulokaitė de Moraes linkusi sieti su mūsų krašto istorija, kai čia tikėjimo pamatus klojo Katekizmo autorius Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, taip pat garsus šiame mieste dirbęs kunigas Alfonsas Lipniūnas.
Šiuo metu tikybą vyskupijos moksleiviams dėsto du kunigai vienuoliai – Pumpėnuose gyvuojančios Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos broliai Domingas Avelaneda ir Chuanas Randlė. Tikybos pamokas taip pat veda ir trys vienuolės.
Mokyklose tikybos pamokas veda iš viso penki vyrai.
„Dabar nebeatskaičiuosiu, prieš kiek tai buvo metų, bet žinau, kad vienu metu tikybos mokytojais yra dirbę net dešimt kunigų“, – pasakoja J. Mulokaitė de Moraes.
Anksčiau tikybos mokytojus ruošė bene penki Lietuvos universitetai. Šiuo metu šios srities specialistus rengia vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas Kaune.
„Pati esu baigusi teologijos studijas tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete. Ir kursas mūsų buvo nemažas, ir dargi stodami turėjome pereiti konkursą. Ilgainiui šiame universitete nebeliko teologijos studijų, o galiausiai nebeliko ir paties universiteto“, – apgailestauja Katechetikos centro vadovė.
J. Mulokaitei de Moraes vyresnieji kolegos pasakoja, koks didelis žmonių noras tapti tikybos mokytojais buvęs 1990-aisiais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Įgyti papildomą tikybos mokytojo kvalifikaciją tuomet veržėsi pačių įvairiausių specialybių žmonės. Ne vienas jų vaikus moko iki šiol.
„Didžiuojamės savo gretose turėdami vieną tikybos mokytoją ekspertę. Tai aukščiausia mokytojo kategorija“, – paaiškino Katechetikos centro vadovė.
Sutikti asmenį
Pati J. Mulokaitė de Moraes tikybą dėsto devintus metus. Pedagogė pripažįsta, kad tikybos pamokos nuo kitų dalykų skiriasi tuo, jog per jas tenka pažinti moksleivių vidinį pasaulį.
„Aš tai vadinu sutikti asmenį“, – priduria ji.
Mokytoja sako kartais nusišypsanti, kartais nuliūstanti iš kolegų išgirdusi, kokia netikusi jaunoji karta auga ir kaip sunku ją kuo nors sudominti.
Pati tvirtai įsitikinusi, kad dabartinis jaunimas tikrai kitoks, bet jokiu būdu ne blogesnis. Tai pedagogo rūpestis pamatyti tą kitoniškumą ir prisitaikyti prie jo.
„Liūdnoka, kad iš mokytojų ypač daug reikalaujama, tačiau pagalbos iš reikalavimus keliančių institucijų sulaukiame tikrai nedaug“, – vieną iš priežasčių, kodėl jauni žmonės nebesirenka pedagoginių specialybių, įvardija J. Mulokaitė de Moraes.
