-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė ramina: padorus streso lygis nėra žalingas, nes suteikia produktyvumo ir sutelkia įveikti kylančius iššūkius. Specialistės teigimu, kenkia tik jo perteklius, neigiamai atsiliepdamas fizinei bei psichologinei mūsų sveikatai. Todėl I. Vasionytė įsitikinusi: norėdami įveikti stresą bei pasiekti gyvenimo pusiausvyrą, turime rūpintis savimi, o geriausia to priemonė – kokybiškas miegas.
Daliai mūsų kasdien patiriamo streso šaltinių skaičius per karantiną išaugo. Tai pastebinti I. Vasionytė teigia, kad šiuo metu tenka derinti nuotolinio darbo ir tėvystės pareigas, įveikti galimus finansinius sunkumus, susitaikyti su žlugusiais kelionių, atostogų, mokslų užsienyje planais. Psichoterapeutė priduria, jog papildomą stresą gali kelti ir rūpestis savo bei tėvų, senelių, kitų vyresnio amžiaus artimųjų sveikata.
Karantino pradžioje nerimą patyrėme visi: turėjome prisitaikyti, rasti būdų perorganizuoti gyvenimą. Tačiau tokiomis aplinkybėmis stresas mums yra naudingas, nes suteikia produktyvumo, sutelkia dėmesį sprendžiant užduotis, gelbsti susidorojant su netikėtomis bei naujomis situacijomis. Tik trukdamas ilgai, jis tampa žalingas, neigiamai atsiliepia fizinei ir psichologinei sveikatai.
„Tai vadinama lėtiniu stresu, turinčiu neigiamos įtakos organizmo imuninės, reprodukcinės, virškinimo, kraujotakos sistemų veiklai. Ilgalaikis nerimas kelia perdegimo riziką, grasina motyvacijos, energijos praradimu, gali priversti jaustis bejėgiškai, atsiliepti emocinei sveikatai“, – apie lėtinio streso pavojus kalba sveikatos psichologė-psichoterapeutė.
Todėl švelnėjantis karantinas, I. Vasionytės manymu, vieniems sukels palengvėjimą, tačiau kitiems gali atnešti panašią nežinomybę, kaip ir pandemijos pradžia.
Pašnekovė svarsto, kad per du mėnesius pripratusi prie naujo ritmo, dalis visuomenės patirs papildomą stresą, nes vėl turės prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.
„Todėl kokybiško miego svarba dabar ypač aktuali. Tai pagrindinė kovos su stresu priemonė, leidžianti atgauti jėgas, kurias išeikvojame. Vienas esminių miego uždavinių – apdoroti per dieną sukauptą informaciją, įspūdžius, atrinkti, ką verta išsaugoti, o ką galima užmiršti. Miegant perdirbamos ir patirtos emocijos: ne veltui pastebima, jog per karantiną kai kurie sapnuoja itin ryškius ir labai gyvus sapnus. Tai rodo, kad mūsų patiriamos emocijos šiuo laiku taip pat intensyvesnės“, – komentuoja I. Vasionytė.
Norėdami stresą pasitelkti kasdieniams iššūkiams spręsti ir išvengti žalingo jo poveikio, anot psichoterapeutės, visų pirma turime pasirūpinti miego kokybe. Privalome miegoti reguliariai – gultis ir keltis tuo pačiu laiku, laikytis miego režimo. Užmigsime lengviau, jei vakare negersime kofeino turinčių gėrimų, 3–4 valandas prieš miegą nevalgysime sunkaus maisto, o norėdami pajudėti, rinksimės ne intensyvų sportą, bet ramesnę fizinę veiklą.
Prieš miegą reikėtų bent pusvalandį nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais ir nežiūrėti televizoriaus, nes ekranų skleidžiama mėlyna šviesa stabdo melatonino gamybą, reikalingą kokybiškam miegui.
„Verta pasivaikščioti, paskaityti knygą ir išvėdinti kambarį, nes ruošdamasis miegoti organizmas natūraliai vėsta, o užtikrindami žemesnę aplinkos temperatūrą, pagelbėsime jam tai padaryti“, – patarimais dalijasi sveikatos psichologė-psichoterapeutė.
Nerimaujantiems psichologė-psichoterapeutė I. Vasionytė turi gerą naujieną – būdų įveikti stresą yra keletas. Jo neigiamą įtaką mažina ne tik miegas, bet ir fizinis aktyvumas, bendravimas, laikas sau.
„Kovoti su stresu galima tiek kokybiškai išsimiegant, tiek ir sportuojant – pasivaikščiojimai, šokiai namuose ar pasivažinėjimas dviračiu padeda sumažinti nerimą. Taip pat siūlyčiau kuo daugiau bendrauti, kalbėtis, dalytis emocijomis: nesvarbu, užklupo sunkumai ar patiriate džiaugsmą, net ir nuotolinis kontaktas su aplinkiniais ypač padeda. Reikėtų skirti ir laiko sau – tiek pasilepinti saikingu kiekiu saldumynų, tiek ir daryti pertraukas, turėti darbo bei poilsio režimą, pomėgį, leidžiantį atitrūkti. Šiuo atveju išmanieji pagalbininkai iš tiesų gali motyvuoti judėti“, – įsitikinusi psichologė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
