Stogų skaičiuoti neskuba

Stogų skaičiuoti neskuba

Aplinkos ministerija pranešė, kad liko mažiau nei pora savaičių, kai savivaldybės dar gali teikti paraiškas asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu, transportavimo ir saugaus šalinimo finansavimui gauti. Tokia galimybė atsirado pirmą kartą.

Dotacijos bus skiriamos iš Atliekų tvarkymo programos lėšų ir šiemet tam numatyta 790 tūkst. eurų. Tačiau kol kas negauta nė vienos paraiškos. Savivaldybės tvirtina, jog taip yra dėl to, jog keliami reikalavimai – sunkiai įgyvendinami, o ir šiaip apstu visokių neaiškumų.

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė sako, kad savivaldybės mažumėlę baiminasi, todėl ir neteikia paraiškų. Pasak jos, kol kas kyla daugiau klausimų, nei yra atsakymų, o abejonės yra išsakytos Aplinkos ministerijos atstovams.

Visų pirma rengiant paraišką reikia nurodyti, kiek tonų asbesto atliekų planuojama surinkti ir kiek kilometrų jį reikės vežti. Įvertinus tai, būtų skiriama parama.

„Savivaldybė kol kas neturi tokių duomenų, kiek planuojama keisti stogų, ir pasakyti, kiek tonų planuojame surinkti atliekų ir kiek kilometrų teks nuvažiuoti, negalima“, – sako, kad su paraiška reikia pateikti ir komercinius pasiūlymus, S. Biveinienė.

Be to, rajono Tarybos neprašyta ir ji nėra skyrusi lėšų tokiam tikslui – pirmiausia Savivaldybė išleidžia savus pinigus, o dotacija išmokama tik viską baigus ir pateikus ataskaitas.

Nenori nudegti

S. Biveinienės teigimu, aišku, būtų galima įrašyti apytikrius kiekius, tačiau bijoma nudegti. Panašios karčios patirties jau turi pora apskrities savivaldybių. Anot vyriausiosios specialistės, kai kurios savivaldybės turi problemų dėl netinkamų naudoti padangų dotacijos – nesurinkusios sutartyje nurodyto padangų kiekio, pastarąją mato kaip savo ausis.

Ir šiuo atveju esą nėra aišku, kaip būtų, jei, pavyzdžiui, vietoje planuotų 70 tonų asbesto turinčių atliekų būtų surinkta tik 60 tonų – ar nenutiktų kaip su tomis padangomis, svarsto S. Biveinienė.

„Neįvykdėte sutarties punkto, nesurinkote planuoto kiekio ir dotacija gali nuplaukti. Būtų darbas dėl darbo, o tai jau prabanga“, – pabrėžia specialistė.

Abejonių kelia ir laikas. Paraiškas reikia pateikti iki birželio 5 dienos, finansavimas skiriamas iki metų pabaigos. Tad laiko nedaug, o paraiškos paprastai svarstomos gana ilgai. Rajono Savivaldybė esą turi patirties, kai sutartį dėl netinkamų naudoti padangų dotacijos pasirašė tik praėjusių metų pabaigoje. Taigi, sako S. Biveinienė, nėra aišku, kada būtų pasirašoma šioji sutartis ir ar nenutiktų taip, kad jai įgyvendinti teliktų tik mėnuo.

„Kadangi yra daugiau klaustukų negu užtikrinto žinojimo, tos abejonės ir stabdo savivaldybes nuo paraiškų teikimo, todėl jos ir neskuba“, – daro išvadą ji.

Pasak vyriausiosios specialistės, būtų galima rinkti iš gyventojų pasižadėjimus, kad tikrai keis stogą, bet žmogus gali ir apsigalvoti.

„Kas bus, jei mes susiplanuojame, išleidžiame pinigus, tikėdamiesi, kad jie vėliau sugrįš, bet paaiškėja, kad vietoje 70 tonų išvežėme tik 50 tonų, nes žmonės apsigalvojo ir stogų nebekeitė? – retoriškai klausė „Sekundės“ pašnekovė. – Negali priversti žmogaus būtinai keisti stogą, nes mums to reikia. Negali žmonių spausti į kampą. Ir dotacija nuplauks šuniui ant uodegos…“

S. Biveinienė tikina, kad Savivaldybė norėtų pagelbėti gyventojams ir organizacijoms tinkamai sutvarkyti pavojingas atliekas, tačiau kyla per daug klausimų. Pasak vyriausiosios specialistės, rajono gyventojai asbesto stogams keisti gauna paramą, tad bandyta kreiptis ir į paramos asbesto stogams keisti administratorius, kad būtų galima gauti gana tikslius duomenis, tačiau atsakymo nesulaukta.

Jau susidūrė su sunkumais

Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė taip pat abejoja, ar kuri nors savivaldybė įvykdys keliamus reikalavimus.

„Teikdami paraišką, mes turime pateikti komercinius pasiūlymus ir nurodyti atliekų kiekį, kilometrus – tikslų atstumą iki gyventojo ir nuo gyventojo iki regioninio sąvartyno. Mes turime žinoti, kuris gyventojas įgyvendinant projektą keis stogą, koks bus stogo svoris kilogramais? Tai fiziškai neįmanoma.“

„Kaimo vietovėse gal ir paprasčiau, nes ten asbestinių stogų keitimas finansuojamas per Nacionalinę mokėjimo agentūrą per Kaimo plėtros programą, o miesto teritorijoje niekas nekompensuoja“, – sako, kad reikalavimai nesąmoningi, R. Taučikienė.

Jos teigimu, su kai kuriomis savivaldybėmis apsitarta ir rašomas raštas Aplinkos ministerijai, dėl kokių priežasčių negalima pateikti paraiškų.

R. Taučikienės teigimu, jiems jau tekę susidurti su problema, kai nesurinko paraiškoje nurodyto kiekio. Pasirodo, kaip tik miesto Savivaldybė ir yra nudegusi su paraiška padangų atliekų rinkimo dotacijai.

Pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės, anksčiau paraišką parašydavo prieš pusantrų metų, nes praktiškai aštuonis mėnesius ji būna vertinama, skiriamas finansavimas, pasirašoma sutartis ir tik tada sutartis įsigalioja. O dotacija, kaip minėta, gaunama nuvežus visą kiekį asbesto atliekų ir pristačius ataskaitą.

„Anksčiau apytiksliai rašydavome – tarkime, 200 tonų, nes konkrečiai nežinome, kiek susidarys, – nes dotaciją sumokėdavo už faktiškai nuvežtą padangų kiekį, – aiškina R. Taučikienė. – 2015 metais pateikėme paraišką, gavome dotaciją, o 2016 metams nuvežėme ne 200 tonų, bet 108 tonas, ir atrašė, kad dotacijos negausime, nes nenuvežėme viso padangų kiekio.“

Tiesa, tąsyk miesto Savivaldybei pavyko išsiderėti, kad sutartis būtų pratęsta, tačiau ar tikrai sulauks dotacijos, sunku pasakyti.

„Iki tam tikro termino turime nuvežti likusį kiekį padangų ir tada išmokės pinigus, bet jei mums trūks kilogramo ar dviejų, dotacijos negausime“, – apibendrino R. Taučikienė, neatmetanti tikimybės, kad taip galėtų nutikti ir su asbesto stogais.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų