-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Miesto komunalininkams penktadienį pradėjus žolės pjovimo sezoną, pirmadienį teko vėl traukti sniego kastuvus ir barstymo bei valymo techniką. Panevėžį ir jo apylinkes uždengus net 17 centimetrų siekiančiai sniego dangai, susidaręs pavojingas reiškinys – apdraba – laužė medžius, tūkstančiai gyventojų liko be elektros. Panevėžyje vienas medis užvirto ant važiuojančio automobilio.
Paskutinį kartą gatves barstę kovo 9-ąją ir praėjusį penktadienį jau pradėję žolės pjovimo sezoną, „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės darbuotojai šią savaitę vėl skubėjo barstyti gatvių.
Įmonės komunikacijos specialistė Justina Indulytė sako, kad pirmadienį gausiai pasnigus dešimtą ryto teko barstyti 1-ojo lygio gatves, o antradienį, antrą valandą nakties, technika išvažiavo ir į 2-ojo lygio gatves.
Paryčiais, penktą valandą, traktoriumi valyta Laisvės aikštė ir Senvagė.
Ugniagesiai gelbėtojai irgi plušo nuo pirmadienio. Smarkiai sningant, skubėjo traukti ant gyventojų turto ir kelių užvirtusių medžių.
Pirmas iškvietimas Panevėžyje gautas pirmadienį po dešimtos ryto: Dariaus ir Girėno gatvėje, neatlaikęs sniego svorio, medis užvirto ant automobilio.
Nepraėjus nė dešimčiai minučių, skubėta į Žvaigždžių gatvę – čia medis užvirto ant tvoros.
Prieš vidurdienį medis kliudė ir Kranto gatvės važiuojamąją dalį.
Po pusės devintos vakaro gautas pranešimas apie net keturis ant kelio nuvirtusius medžius Panevėžio rajono Vadoklių seniūnijos Girelės viensėdyje.
Bene daugiausia darbo ugniagesiai gelbėtojai turėjo Karsakiškio seniūnijoje. Pusę trijų nakties reikėjo nuo kelio pašalinti medį Breiviškių kaime, o kelyje Geležiai–Prūseliai laukė dar dešimt išvirtėlių.
Medžiai virto ir Tiltagaliuose.
Dvi dienas netilo ir Panevėžio miesto savivaldybės telefonai.
Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Jankevičienė skaičiuoja, kad vien pirmadienį sulaukta iki dešimties skambučių apie įvairiose Panevėžio vietose lūžusius medžius, o antradienį iki pietų jų jau būta per dešimt ir vis dar netilo.
Ir tai – tik Savivaldybės duomenys. Pasak vyriausiosios specialistės, žmonės skambina ir „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonei, ugniagesiams gelbėtojams.
„Seniai buvo, kad sulauktume tiek pranešimų“, – pripažįsta ji.
L. Jankevičienės žiniomis, lūžo įvairūs medžiai – jau sužaliavusios ievos, beržai, uosialapiai klevai, gluosniai, šlapio sniego svorio neatlaikė ir pušys. Pranešimų apie tai sulaukta iš Vilniaus, Klaipėdos, Radviliškio gatvių, kelių Statybininkų ir Dariaus ir Girėno gatvių atkarpų, taip pat Atminimo skvero, J. Basanavičiaus, Ramygalos, Ateities, Respublikos ir kitų gatvių.
Antradienį maždaug pusę devynių ryto Vilniaus gatvėje netoli naujai atidaryto prekybos centro ant važiuojančio automobilio nuvirto gluosnis. Vienas iš kelių medžio kamienų neatlaikęs sniego naštos lūžo. Laimė, vairuotoja nenukentėjo.
Sniegas išlaužė ir parkų medžius, tačiau šių dar nespėta sutvarkyti. Pasak L. Jankevičienės, pirmiausia skubėta patraukti ir supjaustyti išvartas nuo gatvių, pėsčiųjų takų – kur trukdo eismui ir nesaugu žmonėms.
Šiuos darbus tikėtasi atlikti iki vakaro, tačiau atliekoms išvežti, aplinką sutvarkyti prireiks galbūt ir savaitės.
G. Kartano nuotr.
Daug gyventojų sniegas paliko be elektros.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė „Sekundei“ sakė, kad gausus pavasarinis snygis daug žalos padarė ne tik Panevėžio, bet ir kitiems šalies regionams.
„Tačiau Panevėžio regione šiuo metu situacija labai sudėtinga, nes dar ryte snigo, – antradienio vidurdienį kalbėjo R. Juodkienė. – Čia oro sąlygos neleido pasitelkti į pagalbą sraigtasparnio. Jis į orą pakeltas antradienio rytą buvo Utenos regione ir padėjo ESO darbuotojams nustatyti apgadintas elektros oro linijas sunkiai privažiuojamose miškingose vietovėse.“
Pasak R. Juodkienės, Panevėžio regione lūžtantys medžiai ir krentančios šakos nutraukė arba apgadino daug elektros oro linijų – užfiksuota per 100 taisytinų vietų.
Dėl apgadintų linijų elektros energijos tiekimas sutriko maždaug 12 000 privačių ir verslo klientų.
Labiausiai nukentėjo Kupiškio ir Panevėžio rajonai – čia iki pietų tiekimas buvo sutrikęs maždaug 4 000 klientų.
„Panevėžio, kaip ir Utenos bei kituose regionuose, dirba gerokai daugiau ESO brigadų nei įprastai. Darbuotojai teigia, kad žala padaryta didelė, kai kurios linijos apgadintos labai smarkiai ir jas sutvarkyti užtruks, tačiau didelei daliai klientų energijos tiekimą tikimės atnaujinti artimiausiu metu. Kitų – prašome kantrybės“, – kalbėjo R. Juodkienė.
Visoje šalyje elektros vakar dieną neturėjo 32 000 klientų. Tikėtasi, kad atnaujinti energijos tiekimą pavyks dar antradienį.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika patvirtino, kad storiausia sniego danga antradienį buvo Panevėžyje ir Šiauliuose bei šių miestų apylinkėse.
„Kaip tikėtasi, kad čia iškris daugiausia sniego, taip ir buvo“, – anot meteorologo, dar sekmadienio orų modeliai rodė, jog šiauriniai rajonai sulauks daugiausia kritulių.
Dembavoje esanti stotis antradienį rodė, kad prisnigta 17 centimetrų. Tačiau G. Valaika mano, jog vietomis sniego danga galėjo būti ir storesnė. Be to, susidarė pavojingas reiškinys – apdraba. Tai sniegas, prilimpantis prie medžio šakų, susikaupiantis ant namų stogų, elektros laidų ir kitų daiktų.
Tiesa, sniegas, meteorologo aiškinimu, būdingas balandžiui reiškinys. Net ir gegužės pradžioje iškritęs jis neturėtų labai stebinti.
„Sniegas balandį yra normaliau nei tą mėnesį 30 laipsnių karštis“, – patikina G. Valaika.
Vis dėlto toks kritulių kiekis kaip dabar nėra dažnas.
„Būna, sninga ir balandžio pabaigoje, ir netgi gegužės pradžioje. Šis faktas nestebina. Labiau stebina, kad tiek daug prisnigo“, – sako meteorologas.
Balandžiui nėra įprasti tokie drastiški temperatūrų svyravimai, kai mėnesio pradžioje keletą dienų oro temperatūra vietomis perkopė ir 25 laipsnius šilumos, vėliau staigiai atšalo, vėl sušilo, vėl atšalo.
„Kita vertus, balandis ir yra smėlio dėžė vasarai ir žiemai pasistumdyti. Ir tai – normalu, kad vieną dieną gali snigti, o kitą dieną būti 15 laipsnių šilumos“, – balandžio orus teisina meteorologas.
G. Valaikos aiškinimu, šį kartą gausų sniegą į Lietuvą atnešė pietinis ciklonas. Tokiam susidarius vasarą, būtų poplūdžių, per trumpą laiką galėtų iškristi ir pusės mėnesio lietaus norma.
Pietinis ciklonas slenka į šiaurę ir vėsdamas atiduoda drėgmę. Dažniausiai dėl to kritulių sulaukiama rytų Lietuvoje, tačiau šį kartą praktiškai visoje šalyje antradienį arba snigo, arba lijo.
Tačiau tai, įspėja meteorologas, dar ne pabaiga: artimiausiomis dienomis atkeliauja naujas pietinis ciklonas, tad vėl sulauksime daug kritulių. Tik šį kartą, pasak G. Valaikos, ciklonas bus šiltesnis, taigi daugiausia lis. Jei vietomis ir pasirodys snaigių, po 15 centimetrų ir daugiau sniego nebeturėtų pridrėbti.
Naktį į antradienį dirvos paviršiuje buvo du laipsniai šalčio. Naktį į trečiadienį prognozuota nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio dirvos paviršiuje, vietomis ir iki 9. Meteorologo teigimu, daug kas priklausys nuo regiono ir giedros naktį.
„Nėra geros sąlygos spėjusiems prabusti augalams – reikia nusiteikti, kad šalnų dar bus“, – įspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistas.
Visgi netrukus į Lietuvą turėtų plūstelėti šiluma. Po kelių dienų, sekmadienį, pirmadienį, oro temperatūra vėl gali perkopti 20 laipsnių.
Pasak G. Valaikos, tokia vasariška šiluma balandžio ir gegužės sandūroje nėra būdinga, tad vargu ar ji užsibus iki pat vasaros.
„20 laipsnių ir daugiau stabiliai nesilaikys. Naivoka to būtų tikėtis, bet orai tikrai sušils“, – tikina G. Valaika.
Panašūs temperatūrų svyravimai ne į naudą augalams.
Daugiau nei keturių dešimtmečių sodininkystės patirtį turinti Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė sako nepamenanti, kad tokiu metų laiku termometrų stulpeliai taip drastiškai šokinėtų.
„Didžiosios katastrofos nėra, kad galėtume traktuoti, jog šimtu procentų viskas nušalo, bet poveikis sodams bus, – neabejoja V. Kuliešienė. – Koks jis, pasimatys, kai bus derlius. Dabar dar sunku pasakyti.“
Vis dėlto ilgametė patirtis kužda ruoštis nuostoliams. Pasak V. Kuliešienės, šiuo metu jau žydi trešnės, ankstyvosios vyšnios, tačiau bitės šaltame ore neskraido ir jų neapdulkina.
Savo daro ir sniegas bei šaltis.
Tad, verslinių sodų asociacijos vadovės spėjimu, šių uogų derlius gali būti apie 50 procentų mažesnis.
Senųjų veislių lietuviškos vyšnios dar neprasiskleidusios – kaip ir obelys, tačiau būgštaujama, kad sniegas ir šaltis pakenkė jų pumpurams.
