Krekenavos bazilikoje atidengtas net septynerius metus restauruotas Krekenavos Madonos paveikslas. R. Duliūtės nuotr.

Stebuklais garsėjantis paveikslas – jau savo vietoje

Stebuklais garsėjantis paveikslas – jau savo vietoje

Į Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų baziliką sugrąžintas ir iškilmingai atidengtas net septynerius metus Vilniaus restauratorių tvarkytas stebuklais garsus centrinio altoriaus paveikslas.

Mergelės su kūdikiu, dar kitaip – Madonos, paveikslą restauravo net dvi dešimtys aukščiausios kategorijos specialistų – fizikų, chemikų, biologų ir, žinoma, tapytojų.

Stebuklingajam Krekenavos bazilikos paveikslui restauratoriai grąžino pirminę formą. Dabar jį rėmina bazilikoje aptikti senieji atnaujinti bei auksu padengti rėmai. Jų viršus – ovalinis, kaip ir pats paveikslas.

Prieš restauruojant paveikslo forma buvo stačiakampė. Tačiau restauratoriai ištyrė, kad prieš beveik keturis šimtus metų Madona buvo nutapyta ant ovaliai išpjautų pušinių lentų.

Restauruotas ir Mergelę su kūdikiu dengiantis sidabro apdaras, menininkų nukaltas iš tikinčiųjų votų – Dievo Motinai suneštų padėkos ženklų už išgydymą nuo įvairių negalių.

Tyrinėtojai yra aptikę net XVII amžiaus votų. Vadinasi, jau tada buvo pripažinta šio paveikslo galia ir jam dėkota.

„Ir pati Krekenava, ir mūsų bazilika garsi tik dėl šio malonių teikiančio paveikslo“, – pabrėžė bazilikos rektorius G. Jankūnas.

Į baziliką ne tik grįžo stebuklingasis paveikslas, šventovė turi ir naują, jau trečią, ką tik išlietą varpą. Pavadintas parapijos globėjo Šventojo Antano Paduviečio vardu, pašventintas varpas kol kas stovi bazilikos viduje.

Jis, įkeltas į bažnyčios bokštą, aidės kviesdamas tikinčiuosius į Mišias.

Svarbiau už Žolinę

Restauruoto Mergelės su kūdikiu paveikslo atidengimo bei naujojo varpo šventinimo iškilmės Krekenavos bazilikoje vyko praėjusį sekmadienį.

Kunigas G. Jankūnas šią stebuklingojo paveikslo sugrįžimo į Krekenavą šventę prilygino Žolinės atlaidams, o gal net dar svarbesnei iškilmei.

Krekenavą garsinantis paveikslas į Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą buvo išvežtas prieš septynerius metus.

„Penkerius metus susirinkę į Žolinės atlaidus, o ir kitu metu į Krekenavos baziliką atvykę tikintieji melsdavosi prie paveikslo pakaitalo, o tikrasis buvo restauratorių, mokslininkų rankose. Pernai Žolinės atlaidams paveikslą buvome parsivežę, tačiau jis buvo be rėmo, šis dar nebuvo baigtas restauruoti“, – pasakojo kunigas G. Jankūnas.

Restauruotas, bet neįrėmintas stebuklingasis paveikslas į centrinį altorių buvo įstatytas specialiai tam reikalui pagamintoje organinio stiklo kapsulėje, kad ant kūrinio nenusėstų ir jam nepakenktų statybų dulkės.

Po to paveikslas vėl iškeliavo į Vilnių, restauratoriai jį įdėjo į rėmą.

Jau su apkaustais ir rėmu į Krekenavą paveikslas parvežtas gegužės pradžioje.

Jį montuojant į buvusią vietą netgi teko šiek tiek pakeisti paties altoriaus konstrukcijas.

Trečiajam Krekenavos bazilikos varpui suteiktas Šv. Antano Paduviečio vardas. R. Duliūtės nuotr.

Trečiajam Krekenavos bazilikos varpui suteiktas Šv. Antano Paduviečio vardas. R. Duliūtės nuotr.

Paveikslui beveik keturi šimtmečiai

Prano Gudyno restauravimo centro vadovė Jūratė Senvaitienė pasakojo, jog tvarkant Krekenavos Madonos paveikslą paaiškėjo, kad jis sukurtas prieš 370 metų.

Kad būtų nustatyta tiksli kūrinio data, restauratoriams teko įdėti daug darbo. Pasak J. Senvaitienės, Lietuvoje nėra daug senųjų paveikslų, kurių datos būtų tiksliai nustatytos.

Pasak restauratorės, šis paveikslas per savo ilgą gyvavimą buvo daug kartų naujintas, taisytas, užtapytas, keistas jo formatas, iš vietos į kitą buvo perstumti sidabro aptaisai. O kiekvienas toks kūrinio taisymas, net prisilietimas prie jo palikdavo žymių. Tad restauratoriams teko nuvalyti užtapymus, atlikti daugybę tyrimų bei įvairių kitų darbų, iki prieita prie pirminio varianto.

Kas nutapė Krekenavos Madoną, anot J. Senvaitienės, nėra žinoma. Tačiau nustatyta, kad tai Lietuvoje dirbusio menininko kūrinys. Nutapytas jis ant pušinių lentų. Mokslininkai išsiaiškino, jog pati pušis nukirsta 1645 metais.

Pasak vadovės, paveikslo restauravimo darbus vertino restauratorių taryba, kaip juokaujama, savotiškas konsiliumas. O tokiais atvejais tenka palaukti, kol išsigrynina jos narių sprendimai.

„Krekenavos Madonos paveikslo restauravimą mes, šios srities specialistai, prilyginome ligonio gydymui. O kaip žinome, dažnai gydymas būna ilgas, prisireikia nemažai kantrybės“, – teigė J. Senvaitienė.

Jau pagydytas, sveikas paveikslas grąžintas tikintiesiems.

Parapijai už jo restauravimą mokėti nereikės – šiuos darbus apmoka pati Lietuvos valstybė.

Vyskupo ir tikinčiųjų dovana

Šiuo metu Krekenavos bazilikoje netoli stebuklingojo paveikslo stovi ir naujas, neseniai Lenkijos varpų liejykloje nulietas varpas, gavęs Šventojo Antano Paduviečio vardą.

Jis skambės iš bazilikos bokšto. Į jį leidžiama įkopti pasigrožėti Krekenavos apylinkėmis.

Šis varpas – tai pagrindinio mecenato – Panevėžio vyskupijos vyskupo Lino Vodopjanovo bei Krekenavos parapijos tikinčiųjų dovana.

Praėjusį sekmadienį pats vyskupas jį ir pašventino.

Kiek anksčiau kunigas G. Jankūnas yra sakęs, kad varpuose paprastai įliejamas vardas popiežiaus, kuris varpo pagaminimo metu vadovauja pasaulio katalikams, taip pat vyskupijos ganytojo ir parapijos klebono vardai. Tačiau liejant šį varpą, pasak kunigo, buvo nutarta įamžinti vien vyskupo L. Vodopjanovo herbą, jo vardą ir pavarę bei varpo pagaminimo metus.

Ant varpo taip pat įrašyta, kad jis yra ir parapijos tikinčiųjų dovana.

„Aš varpe įrašytas kaip parapijos tikintysis, mano pavardės ant jo nėra“, – juokdamasis paaiškino klebonas.

Šv. Antano Paduviečio vardas naujajam varpui parinktas šio šventojo, kuris yra ir parapijos globėjas ir kurio atlaidai Krekenavoje švenčiami, garbei.

Ką tik iš liejyklos parvežtas varpas sveria 350 kilogramų, jo kaina – 13 tūkstančių eurų.

Jei toks bažnytinis turtas būtų liejamas dabar, anot kunigo G. Jankūno, kainuotų dvigubai daugiau – tiek per metus pabrango metalas.

Krekenavos bazilika. R. Duliūtės nuotr.

Krekenavos bazilika. R. Duliūtės nuotr.

Perkels vitražą

Atsiimdamas klebono padėką už mecenatystę, vyskupas L. Vodopjanovas pakvietė ir kitus tapti varpų mecenatais.

„Ribų nėra, gali Krekenavoje skambėti ir ketvirtas, ir penktas varpai“, – sakė ganytojas.

Tačiau klebonas G. Jankūnas paprašė geriau paaukoti šiam, trečiajam varpui.

Jam išlieti paimta lėšų iš kitų parapijos reikmių, tad dabar joms stokojama pinigų. O darbų, anot kunigo, numatyta apsčiai.

Vienas jų – vitražo, anksčiau stovėjusio šone laukujų bazilikos durų, atkėlimas altorių link.

Prie laukujų durų numatoma organinio stiklo lakštais atskirti vietas, kur užprašomos Mišios.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų