-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Dalija, šeštadienį ji darbavosi kapinėse ir nepajuto, kaip sukandžiojo įvairūs vabzdžiai.
Nors ji nėra alergiška įkandimams, vakarop pradėjo tinti akis.
Dalija išgėrė vaistų nuo alergijos, tačiau sekmadienį akis dar labiau užtiko.
Vaistininkė patarė du kartus per dieną vartoti antialerginius vaistus.
„Bet pirmadienio rytą akis buvo tokia užburkusi, kad nebegalėjau nė pramerkti – vos mažytis plyšelis beliko. Tikrai negraži, pamėlynavusi, tarsi liulanti akis“, – pasakojo senjorė.
Išsigandusi ji nuskubėjo į Panevėžio miesto polikliniką. Šeimos gydytoja tądien turėjo dirbti tik po pietų. Registratūroje Dalijai patarė tiek nebelaukti – važiuoti tiesiai į Respublikinės Panevėžio ligoninės priimamąjį.
„Dar paprašiau siuntimo, bet mane patikino, kad jis nereikalingas. Kadangi nuo vabzdžio įgėlimo nepraėjusios trys dienos, turi būti suteikta skubi nemokama pagalba. Tuo labiau kad miesto poliklinika neturi nei alergologo, nei akių gydytojo“, – pasakojo panevėžietė.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje Dalijos laukė nemaloni staigmena.
Pirmadienio rytą skyrius buvo pilnutėlis įvairias traumas patyrusių ar kitaip pasiligojusių žmonių. Pralaukusi kone tris valandas, Dalija nusprendė ilgiau nebesikankinti ir važiuoti namo, tačiau registratūros darbuotoja patikino, kad gydytoja ją netrukus apžiūrės.
„Po kokių keturių valandų laukimo gydytoja mane apžiūrėjo ir išrašė vaistų. Apžiūra neužtruko ilgiau nei penkių minučių. Galiausiai manęs buvo paprašyta susimokėti“, – pasakojo panevėžietė.
Ji dar bandė aiškinti, kad pati poliklinika čia atsiuntusi.
Pasak Dalijos, niekas su ja į kalbas nesileido – liepė mokėti 20,45 euro.
Pensininkei tai nemaži pinigai.
„Piniginėje kaip tik ir turėjau dvidešimt eurų. Esu pensininkė, pinigai nebyra iš dangaus, tenka skaičiuoti kiekvieną centą, o čia dar papildomos išlaidos. Bet jau nebeturėjau jėgų ginčytis, buvau per daug pavargusi nuo laukimo, o ir pacientų labai daug. Jeigu būčiau žinojusi, kad reikės susimokėti, net nebūčiau važiavusi į ligoninę, savom jėgom būčiau gydžiusis“, – guodėsi senjorė.
Dalija liko taip ir nesupratusi, pagal kokius kriterijus ligoninė įvertina, ar žmogui reikalinga būtinoji pagalba, ar ne.
„O kaip paprastam žmogui žinoti, ar pagalba skubi, ar neskubi. Jeigu būčiau žinojusi, kad reikės mokėti, geriau būčiau vaikščiojusi sutinusia akimi. Pasiguodžiau draugei, kad paskutinius 20 eurų teko sumokėti ligoninėje. Ji papasakojo savo vyro istoriją. Tas dėl didelių ausies skausmų kreipėsi į Respublikinės Panevėžio ligoninės priimamąjį. Po apžiūros ir jo paprašė susimokėti. Bet vyras griežtai pasakė, kad nemokės. Po kilusio konflikto ligoninė nusileido. Vadinasi, ligoninėje reikia kovoti“, – stebėjosi Dalija.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigė, kad nežinant tikrosios situacijos labai sunku komentuoti.
Anot jo, jei pacientai į priimamąjį kreipiasi dėl sveikatos negalavimų, kurie turi būti gydomi šeimos gydytojų, tuomet už suteiktas paslaugas ligoninė gali paprašyti susimokėti.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose aiškiai apibrėžta, kad skubioji pagalba teikiama nedelsiant, kai gresia pavojus paciento gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę.
„Kaip buvo šiuo atveju, galėtų pakomentuoti tik ligoninė. Bet galima daryti prielaidą, kad jeigu įkandimas buvo prieš kelias dienas, tai jau nebuvo skubioji pagalba“, – svarstė J. Narbutas.
Ligonių kasos direktoriaus teigimu, šioje srityje negali būti jokių interpretacijų ar vienašališkų vertinimų – ligoninė turi turėti pasitvirtinusi tvarką, kuri medicinos pagalba yra mokama, o kuri – ne.
Tad jeigu yra prašoma už suteiktas paslaugas susimokėti, pacientas turi teisę reikalauti dokumentų, kuriuose išdėstyta visa apmokėjimo už paslaugas tvarka.
„Lietuvoje labai populiari praktika sunegalavus iš karto kreiptis į skubios pagalbos skyrių, apeinant šeimos gydytojus ir specialistus. Taip tikimasi visus reikalingus tyrimus gauti čia ir dabar. Bet reikia suprasti, kad ligoninės priimamasis nėra guminis. Siekiant išvengti tokių gudravimų ir buvo apmokestinta nebūtinoji pagalba“, – aiškino J. Narbutas.
Jo teigimu, jeigu priėmimo skyriaus medikai teiks planinę pagalbą, tuomet jos laiku nesulauks tie, kuriems iš tiesų reikia – po sunkių traumų, avarijų, patyrus insultą ir panašiais atvejais.
„Žmonės piktinasi, kad didelės eilės, bet jos dažnai ir susidaro todėl, kad pacientai ateina dėl sveikatos negalavimų, kuriuos gali padėti įveikti ir šeimos gydytojai. Šiuo atveju keista, kad miesto poliklinika išsiuntė pacientą į ligoninę. Jeigu nedirba vienas šeimos gydytojas, skubią pagalbą turėjo suteikti kitas“, – teigė J. Narbutas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis teigė, kad pacientė į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių atvyko birželio 13 d.
Ji pirmiausia kreipėsi į Panevėžio miesto polikliniką, tačiau ten pagalbos nesulaukė, nes nedirbo šeimos gydytoja ir ji poliklinikos darbuotojo buvo nusiųsta į ligoninę.
„Tačiau nedirbančio specialisto pavadavimą jo atostogų, ligos ar kitais nebuvimo atvejais kitu gydytoju gydymo įstaiga privalo užtikrinti visada“, – pabrėžė V. Riaubiškis.
Pasak atstovo spaudai, kasdien į ligoninės priimamąjį kreipiasi per pusantro šimto pacientų ir tik maža jų dalis yra tie, kurie turi indikacijų, priskiriamų skubiajai pagalbai.
Kitiems pagalbą turėtų suteikti šeimos gydytojai ar pirminės sveikatos priežiūros specialistai.
Jeigu yra poreikis, jie pacientą gali nusiųsti antrinės sveikatos priežiūros specialistų konsultacijai.
„Pacientai, kurie kreipiasi į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, visada yra pasirašytinai supažindinami, kad tuo atveju, jei po apžiūros gydytojas konstatuos, jog jo būklė neatitinka skubiosios pagalbos indikacijų, gali tekti susimokėti už suteiktą pagalbą. Taip buvo ir šiuo atveju“, – komentavo V. Riaubiškis.
Tačiau Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas stebisi, kodėl skubioji pagalba, kuri turi būti teikiama nemokamai net ir nedraustiems žmonėms, ligoninėje buvo apmokestinta.
Esant tokiai ūmiai būklei kaip vabzdžio įkandimas ir šeimos gydytojai nebūtų galėję padėti.
„Pas mus dirba tik šeimos gydytojai. Šiuo atveju suteikti greitąją pagalbą jų galimybės buvo labai ribotos“, – teigė K. Valantinas.
Visgi jis pripažįsta, kad tokia situacija jo nenustebino.
Pasak K. Valantino, ligoninė liepia susimokėti ne tik pacientams, bet ir pačiai poliklinikai. Pavyzdžiui, jeigu pacientas atvyksta į priėmimo skyrių dėl širdies sutrikimų ir būna nustatoma, kad pagalba buvo nebūtina, sąskaita atsiunčiama poliklinikai.
„Turėjome ir tokių situacijų, kai šeimos gydytojas, matydamas, kad jo paciento būklė sparčiai blogėja arba yra kritinė, iškviečia greitąją pagalbą. Bet pacientas, stabilizavus būklę, iš ligoninės išleidžiamas į namus. Tokiu atveju poliklinikai yra atsiunčiama sąskaita“, – Respublikinės Panevėžio ligoninės tvarka stebėjosi K. Valantinas.
Komentarai
-
- Algis
- 05:26 2022.06.19
-
- Aš
- 07:43 2022.06.20
Rodyti visus komentarus (2)klausimas-tai kam tada reikalingas sveikatos draudimas,ir kodrl ignoruojama konstitucijoje mumatyta teise i nemokama gydima
Manęs dūstamos nepriėmė buvo klausimas „ko nori iš greitosios pagalbos ir ji nieko nepadės“ štai Panevėžio greitosios darbuotojos atsakymas