-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šis mėšlo ir srutų perdirbimo įrenginys iškils nebe pačiame Šilagalyje, o už keleto kilometrų nuo gyvenvietės.
Šilagalio gyventojų laimė turi savo kainą. Už tai, kad energiją gaminanti jėgainė pasistūmė toliau nuo kaimo, arčiau Panevėžio aplinkkelio, mokės visi Panevėžio rajono gyventojai.
Rajono vicemeras Antanas Pocius teigė, jog per penkis derybų mėnesius su biodujų jėgainės statytojais pavyko sutarti, kad šie ažiotažą sukėlusį objektą iš Šilagalio patrauks tuo atveju, jei iki naujosios vietos Savivaldybės lėšomis bus atvesta elektros linija bei nutiestas kelias.
„Elektros pajėgumų atvedimas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, kelias turbūt irgi bus ne ką pigesnis“, – laukiančias išlaidas skaičiavo A. Pocius.
Anot jo, iš šiųmečio rajono biudžeto numatyta skirti 100 tūkstančių eurų elektros linijai atvesti, o lėšų privažiavimui bus ieškoma jau kitąmet.
„Pagaliau pavyko susitarti, kad jėgainė būtų nukelta. Nuo Šilagalio ji pasistūmės gal tik kokius keturis kilometrus. Bet tai irgi laimėjimas.“
J. Adomavičius
Vicemeras patikino, kad tiek pinigų Savivaldybė skirti gali, tačiau tam dar turi pritarti rajono Taryba. Politikai šį klausimą svarstys jau kovo 31-osios posėdyje.
„Kadangi kolegos politikai nepritarė, kad Šilagalyje būtų statoma biodujų jėgainė, labai tikiuosi, jog sutiks skirti lėšų, kad ji būtų statoma kitoje vietoje. O ta kita vieta – laukas, esantis už degalinės, stovinčios dešinėje aplinkkelio pusėje, važiuojant nuo Rygos ar Šiaulių į Vilniaus ar Kauno pusę“, – aiškino A. Pocius.
Vicemeras pabrėžė, jog biodujų jėgainės nepanorusių šilagaliečių interesus gynusiai Panevėžio rajono savivaldybės atstovų grupei teko atsakomybė būti savotiškais tarpininkais tarp Šilagalio žmonių bei verslininkų.
„Verslas taip pat turi savo interesų, negalima į juos neatsižvelgti“, – teigė A. Pocius.
Pasak jo, Šilagalyje sumaniusi statyti biodujų jėgainę „Engerta“ jau buvo atlikusi nemažai jai kainavusių projektinių darbų. Tad keliamas reikalavimas rinktis kitą vietą rėmėsi ir į jų išleistus pinigus, ir į tas lėšas, kurių dar prireiks rengiant naujus projektus.
„Šilagalyje yra ir elektra, ir visa kita infrastruktūra. O toje vietoje, kuri dabar numatyta jėgainei, plyti laukas. Logiška, kad jos statytojai pareikalavo į tą lauką atvesti elektros liniją bei nutiesti keliuką. Pažadėjome tą padaryti“, – aiškino A. Pocius.
Paprašius patikslinti, kieno žemė tas tuščias laukas, kaip ir Šilagalio gyventojų bendruomenės pirmininkas, taip ir vicemeras paaiškino sklypo priklausomybės nesitikslinęs.
„Tai arba žemės ūkio bendrovės, arba jos pirmininko žemė, manau, šiuo atveju nėra tai labai svarbu“, – sakė A. Pocius.
Apie verslo planus Šilagalyje, šalia kaime esančių karvių fermų, statyti biodujų jėgainę, vietiniai gyventojai sužinojo pernai lapkritį. Žinią apie jėgainę, karvių srutas paversiančią energija, paviešinus „Sekundei“, naujiena sukėlė šoką ir Šilagalyje, ir aplinkiniuose kaimuose.
Nepanorę gyventi šalia srutų bei įvairiausių kitų maistinių atliekų, kurias planuota vežti perdirbti į Šilagalį, įrenginio, gyventojai ėmė rengti protesto akcijas, atakavo rajono valdžią reikalaudami uždrausti statybas. Šilagaliečiai baiminosi ir dėl smarvės, kuri gali pasklisti iš srutų perdirbimo įrenginio, ir dėl to, kad kaime padidės automobilių srautas, sumenks jų turimo nekilnojamojo turto vertė, o ir apskritai gyvenimas taps varganas.
„Nenorime š… perdirbimo įmonės, nenorime tapti Šūdagaliu“, – tokius plakatus piešė protestuojantys žmonės.
Jie rinko parašus ir visoms įmanomoms institucijoms siuntė prašymus neleisti kaime statyti jėgainės.
„Pagaliau pavyko susitarti, kad jėgainė būtų nukelta. Nuo Šilagalio ji pasistūmės gal tik kokius keturis kilometrus. Bet tai irgi laimėjimas, bent jau kaime jos neturėsime“, – patvirtino Šilagalio gyventojų bendruomenės pirmininkas Jonas Adomavičius.
Anot jo, derantis, kad Šilagalys neturėtų srutų perdirbimo įrenginio, didžiausią darbą nuveikė Panevėžio rajono savivaldybės vadovai drauge su administracijos specialistais.
Jam, bendruomenės pirmininkui, teko gauti gyventojų sutikimą, kad įrenginys būtų statomas išsiderėtoje vietoje, ir pasirašyti ant sutarties, kurią sudarė jėgainės statytojai su Savivaldybe.
J. Adomavičiaus žiniomis, jėgainė iškils privačiame sklype, priklausančiame arba žemės ūkio bendrovei „Šilagalis“, arba jos vadovui Gražvydui Stankevičiui.
„Nesiaiškinau tos žemės priklausomybės, žinau, kad ji – ne valstybinė“, – sakė bendruomenės vadovas.
Į klausimą, ar nutarus Šilagalyje nebestatyti srutų perdirbimo įmonės, šiame kaime esančios fermos gyvuos ir toliau, J. Adomavičius patikino, jog dėl fermų kalbos nebuvo, tad jos greičiausiai liks. Anot jo, kai kaimynystėje bus pastatyta srutų perdirbimo įmonė, per Šilagalį srutos vis tiek bus vežiojamos.
„Dabar jos vežamos tręšti laukus, paskui bus vežamos į jėgainę“, – mano J. Adomavičius.
■ Biodujų jėgainei srutos bus vežamos iš Šilagalio karvių fermų. P. Židonio nuotr.
Biodujų jėgainės statytoja – bendrovė „Engerta“ tvirtina, jog tai, kad tenka rinktis kitą vietą, kainuos nemažai ir pinigų, ir papildomo darbo, ir laiko sąnaudų.
„Planavome pirmąją jėgainę pastatyti ir pradėti eksploatuoti jau šiemet. Dabar eksploataciją pradėti galėsime geriausiu atveju 2023 metais“, – teigia „Engerta“ vadovas Vytautas Keršys.
Jis su „Sekunde“ sutiko bendrauti raštu.
Gautame atsakyme paaiškinta, kad kompromisas, į kurį leidosi „Engerta“, biometano jėgainės statybas nukelia mažiausiai metus į priekį. Tiek laiko reikėjo gauti dalį leidimų statyboms Šilagalyje, tiek pat laiko truks ir leidimų gavimas statyti ją už keturių kilometrų nuo planuotos vietos. Ankstesnės reikiamos dokumentacijos sutvarkymas statytojams kainavo daugiau nei 200 tūkstančių eurų.
V. Keršys apgailestavo, jog dabar ne tik reikės išleisti tiek pat lėšų, bet taip pat visus darbus pradėti „nuo balto lapo ir plyno lauko“.
Jo žiniomis, kol vyko derybos su Panevėžio rajono savivaldybe, Lietuvoje nepastatyta kita tokia jėgainė.
V. Keršys teigė apgailestaujantis, kad dėl šių statybų, jo žodžiais, gyventojų emocijos paėmė viršų ir jokie racionalūs argumentai, kad Šilagalyje pastačius jėgainę gerokai sumažės tarša ir fermos skleidžiami kvapai, nebuvo išgirsti.
„Džiaugiamės, kad bent iš dalies padėjus emocijas į šalį, pavyko rasti visiems tinkamą kompromisą – radome kitą sklypą prie Panevėžio aplinkkelio pačiame Šilagalio kaimo pakraštyje, o Savivaldybė pažadėjo padėti, kad projektas būtų įgyvendintas“, – pabrėžė direktorius.
Komentarai
-
- Šūdagalietis
- 07:04 2022.03.27
-
- Gyventojas
- 14:29 2022.03.27
Rodyti visus komentarus (2)Praradome geriausią progą sutvarkyti kvapus ir infrastruktūrą prie Šilagalio fermos.Ir vėl likome prie „suskilusios geldos“…su gryno mėšlo,o ne nudujinto biosubstrato kvapu
Nelabai suprantu, kodėl turėtų būti taškomi mokesčių mokėtojų pinigai privačiam verslui? Čia jau kvepia kriminalu ir įstatymų pažeidimu. Geras dalykas sugalvoji versliuką ir tegu visi susimoka. Jeigu verslininkas kenkia ir nesilaiko atitinkamų verslo reikalavimų, tai jo atsakomybė, bet ne mokesčių mokėtojų. Įdomu kas leisis toliau į tokią aferą. Ir kaip gali būti suteikiami įgaliojimai žmonių vardu.