-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tai, kas dėjosi penktame aukšte esančiame bute sprogus 5 litrų dujų balionui, priminė siaubo filmą.
Sekmadienį, kelios minutės po vidurdienio, Bendrasis pagalbos centras sulaukė pranešimo, jog Nemuno gatvėje dega butas.
Į nelaimės vietą atskubėję gelbėtojų ekipažai gaisro neberado, tačiau išvydo apokaliptinį vaizdą.
Sprogimas sugriovė du greta esančius butus, išvertė lauko sieną su langais, taip pat sieną, skiriančią butus nuo bendro naudojimo koridoriaus.
Sprogimo bangos būta tokios stiprios, kad netgi priešais esančiame daugiabutyje išdužo buto pirmame aukšte langai, dar vieno buto antrame aukšte langai suskilinėjo.
Ugniagesiai skubiai evakavo gyventojus iš 5-o aukšto penkių butų bei iš 4-o aukšto dviejų butų.
Gaisrą dar iki atvykstant ugniagesiams spėjo užgesinti pats buto, kuriame įvyko sprogimas, 59-erių šeimininkas. Dėl patirtų nudegimų jis išvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę.
Greta buto, kuriame nugriaudėjo sprogimas, būstą nuomojantis panevėžietis, nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ vadovas Vaidas Šukys, atskubėjęs į nelaimės vietą sunkiai galėjo patikėti, ką matantis.
„Man paskambino kaimynė ir pranešė, kas įvyko. Jau po kelių minučių sulaukiau priešgaisrinės tarnybos darbuotojo skambučio. Jis pasakė, jog įvyko sprogimas ir galimai nukentėjo mūsų butas. Jau po penkiolikos minučių buvau vietoje“, – pasakoja V. Šukys.
Iš pradžių jis manęs, jog jo butas tik truputį nukentėjo, galbūt įskilo kurio nors lango stiklas, tačiau išvystas vaizdas šeimininką pribloškė.
Abu butus skirianti mūrinė siena nuo sprogimo jėgos tiesiog įvirto į kaimyninį, V. Šukiui priklausantį, butą.
„Pamačiau, jog mūsų buto tiesiog nebėra – nieko neliko. Dabar tarp abiejų butų nebėra sienos, ji įgriuvusi į mūsų pusę. Išversta ir lauko siena tarp langų, išgriuvusios abiejų butų durys su visomis sienomis, skiriančiomis nuo bendro naudojimo koridoriaus. Tos durys dar kabaliuoja ant kažkokių laidų, bet galima sakyti, jog viskas sugriuvę“, – vardijo V. Šukys.
V. Šukio nuotr.
Nors, anot V. Šukio, nuostolius skaičiuoti dar anksti, tačiau jis jau matė, kad nepataisomai sulaužyti baldai, įvairiausi namų apyvokos daiktai. Likusi viena spinta, kuri galbūt dar galės būti naudojama. Daiktai priklausė porai, kuriai savąjį butą V. Šukys nuomoja.
Laimė, sprogimas įvyko, kai žmonių namuose nebuvo.
V. Šukiui priklausantis butas nebuvo draustas. Jis jau kreipėsi į advokatus, šie skaičiuoja patirtus nuostolius ir ruošia sąmatą ieškiniui. Jį pateiks buto, kuriame įvyko sprogimas, savininkui.
„Jei mano bute tuo metu būtų buvę žmonių, būtų baisi tragedija – juk visa siena virto į mūsų pusę. Nuomininkė laukiasi, iš sugriauto buto ugniagesiai išnešė kūdikiui jau paruoštą lovytę“, – pasakoja panevėžietis.
Anot jo, nuomininkams suteikta pastogė greta esančiame name.
V. Šukys, buto, kuriame nugriaudėjo sprogimas, šeimininko tikina nepažįstantis ir su juo niekada nebendravęs.
„Aš tik išnuomoju butą ir stengiuosi būti kuo toliau nuo tų bendrabučių. Nei įdomu, nei malonu po juos vaikščioti. Panašu, kad kaimyno gyvenimo būdas buvo ne itin tvarkingas“, – spėja V. Šukys.
Panevėžio savivaldybė pirmadienį paskelbė ekstremaliąją situaciją sprogimo nuniokotame Nemuno gatvės bendrabutyje.
„Tiek Savivaldybės specialistai, atsakingi už statinių priežiūrą, tiek priešgaisrinės tarnybos specialistai, tiek namo administratorius įvertino situaciją bei pastato būklę. Nors nematome, kad jo būklė būtų kritinė, visgi dėl saugumo nuspręsta skelbti ekstremaliąją situaciją“, – pirmadienį sušauktoje spaudos konferencijoje komentavo Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Savivaldybė skubos tvarka kreipsis į pastatų priežiūros specialistus, kad šie atliktų pastato ekspertizę.
Anot administracijos direktoriaus, po sprogimo evakuotiems septynių butų gyventojams pasiūlyti laikini būstai. Visgi jie Savivaldybės pagalbos kol kas atsisakė.
„Visi gyventojai rado, kur persikelti ir laikinai prisiglausti“, – teigė T. Jukna.
Atvykę gelbėtojai buvusiame bendrabutyje išvydo apokaliptinį vaizdą: sprogimas sugriovė du greta esančius butus, išvertė lauko sieną su langais, taip pat sieną, skiriančią butus nuo bendro naudojimo koridoriaus. V. Šukio nuotr.
Daugiabutį administruoja įmonė „Panevėžio būstas“.
Pasak T. Juknos, jau artimiausiu metu bus atlikta pastato ekspertizė. Per ją bus įsitikinta, ar negresia pastato griūtis, ar tvirtai laikosi jo atraminės konstrukcijos.
„Patikinu, jog vizualiai tikrai nesimato, kad galėtų įvykti griūtis, bet specialistai turi tą patvirtinti“, –teigė administracijos direktorius.
Kol ekspertai nepateiks savo išvadų, bent jau septynių evakuotų butų gyventojai negalės grįžti į savo namus.
Kol kas juose sąlygos netinkamos gyventi. Jei šių butų gyventojai visgi nuspręs kreiptis į Savivaldybę dėl būsto suteikimo, T. Jukna pažadėjo, jog bus siekiama visiems užtikrinti bent jau laikiną pastogę. Iki šiol dar nėra žinomi visi šių butų savininkai.
Anot T. Juknos, Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus darbuotojai yra pasiruošę nuo sprogimo nukentėjusiems gyventojams suteikti visą būtiną informaciją dėl vienkartinės piniginės socialinės paramos.
T. Jukna nesiryžta spėlioti, kiek užtruks ekspertizė. Jis sako, jog įprastai ji trunka apie tris savaites, kol gaunamos specialistų išvados.
Tik gavus ekspertizės išvadas bus galima pasakyti, ar gyventojams saugu grįžti į daugiabutį, kuriame įvyko nelaimė, ir ten pradėti remonto darbus.
„Tik po išvadų pateikimo galėsime vertinti, ką toliau daryti su pastatu. Jeigu nebus nustatyta, kad jis yra avarinės būklės, išvadose bus pateiktos rekomendacijos, kada jį bus galima eksploatuoti. Nedrįsčiau prognozuoti, kada tai įvyks“, – sakė T. Jukna.
Kiek T. Juknai žinoma iš nelaimės vietoje dirbančių tarnybų, daugiabučio pagrindiniai tinklai ir sistemos nepažeistos, centralizuoto šildymo tiekimas nesutriko.
Kitos sistemos ir tinklai taip pat veikia – neevakuotiems gyventojams tiekiamas tiek šaltas, tiek karštas vanduo. T. Juknos žiniomis, keliuose butuose dingusi elektra, jos tiekimas pirmadienį taip pat turėjo būti atkurtas.
„Namo administratorius dar šiandien užsandarins visas angas, kad dėl didelių šalčių neatsirastų kitų sistemų gedimo – ypač šildymo“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Sprogimo nuniokotame buvusiame bendrabutyje dujos į butus nėra atvestos. Viryklės įrengtos tik bendrose virtuvėse, kuriomis naudojasi po kelis butus.
Pastatą administruojančios įmonės „Panevėžio būstas“ atstovai teigia, jog kai kurie gyventojai butuose yra įsirengę elektrines virykles, tačiau jie neatmeta, kad dalis žmonių gali naudotis ir dujų balionais.
Jų daugiabučiuose neturėtų likti iki šių metų pabaigos. Tokių balionų atsisakantiems gyventojams numatytos kompensacijos. Tačiau net ir pratęsiant kompensavimo terminus, lėšų patenkinti visas paraiškas neužtenka.
Pasak T. Juknos, dujų balionų naudojimas daugiabučiuose ir saugumas – atskira diskusija.
„Priešgaisrinė tarnyba pasakė, kad tame bute rastas mažos talpos dujų balionas. Tikėtina, galbūt ir dėl to galėjo įvykti ši nelaimė“, – nesiryžta spėlioti administracijos direktorius.
Visgi, jo manymu, dabar svarbu susitelkti į nelaimės padarinių likvidavimą, o tik vėliau kalbėti apie tenkančią atsakomybę.
„Tyrimus palikime ateičiai. Žinote, patekti į kiekvieno privatų butą, ypač jei jis nepriklauso Savivaldybei, ir patikrinti, ar jame naudojamasi dujų balionais, yra be galo sudėtinga. Bet, manau, žmonės iš tokių pavyzdžių patys turėtų padaryti išvadas“, – nedaugžodžiavo T. Jukna.
Citata:
„Jei mano bute tuo metu būtų buvę žmonių, būtų baisi tragedija – juk visa siena virto į mūsų pusę. Nuomininkė laukiasi, iš sugriauto buto ugniagesiai išnešė kūdikiui jau paruoštą lovytę.“ V. Šukys
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad sekmadienį Panevėžyje daugiabučiame name įvykęs suskystintų naftos dujų (SND) baliono sprogimas dar sykį įrodė, kad šis šildymo ir maisto gaminimo būdas nėra saugus ir jo reikėtų atsisakyti.
Anot ministro, gyventojai, pasinaudoję valstybės parama, dujines virykles su SND balionais gali pasikeisti į elektrines virykles.
„Gyventojai jau ketverius metus turi galimybę gavę finansinę valstybės paramą tai padaryti. Ir daug namų ūkių ja pasinaudojo. 1500 iš 2000 daugiabučių, naudojusių nesaugius dujų balionus, juos pakeitė elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis“, – teigia aplinkos ministras.
Už šią paramą atsakingos Energetikos ministerijos duomenimis, per 4 metus su valstybės parama elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis dujomis pakeista daugiau kaip 32 tūkstančiai dujų balionų. Tam skirta beveik 27 mln. eurų parama, kuria jau pasinaudojo 1478 daugiabučiai 58 savivaldybėse, dar pora šimtų daugiabučių jau kreipėsi paramos arba yra pradėję dujų balionų keitimo procesą.
Keičiant dujų balioną, vienam butui valstybė skiria iki 726 eurų paramos: daugiabučių namų vidaus tinklams įrengti ar pertvarkyti laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijai ar dujų sistemai pertvarkyti – iki 242 eurų, taip pat elektrinei arba dujinei viryklei įsigyti – iki 242 eurų.
Ministerijos teigimu, jau nuo kitų metų pradžios trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami.
Šiemet Energetikos ministerija nesaugiems dujų balionams keisti žada skirti dar 3,8 mln. eurų paramos.
