Čikagoje atostogaudamas garsus Lietuvos plaukikas, trijų
olimpiadų dalyvis panevėžietis Darius Grigalionis net nenujautė, kad grįžus į
Lietuvą jam teks iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą: daug laiko paaukojusio plaukimo treniruotėms sportininko gyvenimo vingiai pasisuko visai kita kryptimi.
Priverstas pasitraukti
20 metų baseino takelyje praleidęs ir iškovojęs daugybę pergalių garsus Lietuvos plaukikas Darius Grigalionis, nors ir būdamas puikios sportinės formos, ne dėl savo valios yra priverstas pasitraukti iš aktyvaus sporto arenos.
Pirmąjį skaudų smūgį D.Grigalioniui teko patirti atostogaujant Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gyvendamas Čikagoje sportininkas sužinojo, kad 2004 m. spalio mėnesio pradžioje Indianapolyje (JAV) vykstančiame septintajame pasaulio plaukimo čempionate trumpajame (25 m) baseine dalyvauja ir plaukikas iš Lietuvos Rolandas Gimbutis.
Šią informaciją jis atsitiktinai užtiko naršydamas internete. Dar prieš šias atsakingas varžybas Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Evaldas Skyrius sakė, kad nei R.Gimbutis, nei joks kitas mūsų šalies plaukikas nebus siunčiamas dalyvauti planetos pirmenybėse. Po sunkių startų olimpinėse žaidynėse Graikijoje, taupant federacijos lėšas, buvo nutarta leisti sportininkams pailsėti. Skaudžiausia Dariui buvo tai, kad tuo metu, kai JAV vyko pasaulio čempionatas, jis svečiavosi šiame žemyne – viešėjo pas čia gyvenantį savo gerą bičiulį plaukiką Darių Grigaliūną (šis lietuvių kilmės sportininkas, kaip ir Darius, dalyvavo Atėnų olimpinėse žaidynėse), susitiko su savo pusbroliu, Čikagos lietuvių krepšinio lygos (ČLKL) vadovu Aurimu Matulevičiumi. D.Grigalionis netvėrė pykčiu, kai gyvendamas Čikagoje ir būdamas geros sportinės formos negalėjo dalyvauti kaimyninėje Indianos valstijoje vykusiame pasaulio čempionate. Mūsų šaliai jame atstovavo ir Lietuvos garbę gynė vienintelis R.Gimbutis.
Nebūtų prašęs nė cento
“Buvo labai sunku susitaikyti su mintimi, kad negalėjau startuoti šiose varžybose. Nors nuo Čikagos iki Indianapolio – kelios valandos kelionės automobiliu, po šio akibrokšto net nekilo noras vykti stebėti stipriausių planetos plaukikų pasirodymo. Federacijos vadovai, taupydami lėšas plaukikų sąskaita, pasaulio čempionato organizatoriams neišsiuntė išankstinių paraiškų. Nežinia kaip čia atsirado R.Gimbučio pavardė”, – sakė D.Grigalionis. Jo teigimu, jei sporto vadovai laiku būtų sutvarkę plaukikų paraiškas, dviem iš jų Tarptautinė plaukimo federacija būtų padengusi visas išlaidas. Be to, plaukikams iškovojus aukštesnes vietas mūsų šalies Plaukimo federacija būtų papildžiusi savo varganą biudžetą.
Kaip teigė sportininkas, jei federacija būtų davusi sutikimą dalyvauti pasaulio čempionate, jis iš jos nebūtų prašęs nė cento ir į varžybas vykęs savo lėšomis. “Buvau gerai pasirengęs dalyvauti varžybose ir labai norėjosi startuoti pasaulio čempionate. Pažvelgęs į jame dalyvavusių plaukikų rezultatus, pamačiau, kad ne vienas mūsų šalies plaukikas, jei jiems būtų leista dalyvauti čempionate, galėjo patekti į atskirų rungčių finalus, o kai kas ir medalį Lietuvai galbūt būtų parvežęs…” – federacijos vadovų požiūriu piktinosi D.Grigalionis.
Keletą dienų prieš pasaulio pirmenybes Indianapolyje, atostogaudamas JAV D.Grigalionis išmėgino jėgas tos pačios Indianos valstijos Densono universiteto plaukikų varžybose. Plaukdamas 100 m nugara “sumušė” šio universiteto geriausių plaukikų rekordą. Nepralenkiamas Darius buvo ir analogiškose varžybose Mičigano valstijoje. Tai tik patvirtino, kad plaukikas tuo metu buvo geros sportinės formos ir buvo pasiruošęs startuoti planetos plaukimo čempionate.
“Peržvelgęs čempionate pasiektus plaukikų rezultatus ir sulyginęs juos su savo šį sezoną pasiektaisiais, galėjau daryti prielaidą, kad plaukdamas savo mėgstamas 50 ir 100 metrų distancijas nugara būčiau neabejotinai plaukęs finaluose, o čia jau galima pagalvoti ir apie medalius…” – pasakojo Darius. Visiškai nedaug iki medalio trūko R.Gimbučiui, jis, plaukdamas 100 m laisvuoju stiliumi, finale finišavo penktas.
Federacijos vadovai siūlė pailsėti
“Grįžęs į Lietuvą pasiteiravau plaukimo federacijos vadovų, kodėl nebuvau pakviestas dalyvauti pasaulio pirmenybėse. Man buvo atsakyta, kad ne viskas nuo manęs priklauso. Norėdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją susisiekiau su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pirmininku Artūru Poviliūnu ir jo padedamas vyliausi dalyvauti pasaulio čempionate. Tačiau ir Lietuvos sporto vadovo žodžiai manęs nepaguodė: jis, kaip ir federacijos vadovai, pasiūlė man pailsėti ir atsigauti po atsakingų startų olimpinėse žaidynėse. Nors buvau kupinas jėgų, toliau jau nesinorėjo nieko įrodinėti – paskutinė galimybė dalyvauti planetos pirmenybėse liko neišnaudota…” – su apmaudu teigė D.Grigalionis.
Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Evaldas Skyrius prasčiau nei kitų plaukikų įvertino Dariaus Grigalionio pasirodymą Atėnų olimpinėse žaidynėse (čia, kaip ir prieš ketverius metus Sidnėjuje, plaukikas iš Panevėžio nepateko į finalinius plaukimus, o 1996 m. Atlantoje finišavo 13-as). Pasak Plaukimo federacijos vadovų, D.Grigalionis pasirodė ne pagal savo galimybes, pagal funkcinį pasirengimą jis galėjo pasiekti ir aukštesnių rezultatų.
D.Grigalionio pavardė išnyko
Nuo to laiko federacijos vadovų ir plaukiko santykiai gerokai pašlijo, D.Grigalionis tarsi buvo nustumtas į antrą planą, į priekį iškeliant jaunesnius ar mažiau patyrusius, silpnesnio meistriškumo plaukiko kolegas. Štai ir praėjusių metų pabaigoje Austrijos sostinėje Vienoje vykusiame Europos plaukimo čempionate trumpajame (25 m) baseine tarp dvylikos Lietuvai atstovavusių plaukikų nebuvo D.Grigalionio pavardės. Tuomet Lietuvos naujienų agentūros skelbė, kad nuo sporto pavargęs D.Grigalionis nutarė pailsėti, nors pats plaukikas tikino buvęs pasiruošęs startuoti Senojo žemyno pirmenybėse.
Federacijos vadovai plaukikui pasiūlė čempionate dalyvauti už savo pinigus. Tuomet pagalbos ranką sportininkui ištiesė Panevėžio miesto savivaldybė, ji daugelį metų miestą garsinusiam sportininkui skyrė 500 litų. Tačiau šių pinigų išvykai į Europos pirmenybes nepakako. “Už šiuos pinigus galėjau Vilniuje išsitirti savo sveikatos būklę. Plaukimo federacijos vadovams ji kėlė didžiausią susirūpinimą, todėl man buvo pasiūlyta pailsėti. Nuodugniai ištyrę, medikai mano organizme nerado jokių simptomų, galinčių pakenkti mano fiziniam pajėgumui ar tolesnei aktyviai sportinei veiklai”, – tikino D.Grigalionis.
Nesutarimai su sporto federacijos vadovais pakeitė sportininko ateities planus ir privertė susimąstyti apie savo sportinės karjeros pabaigą. Kantrybės taurė buvo perpildyta, kai Darius sužinojo, kad yra perkeliamas į žemesnę sportininkų grupę, joje esantys atletai federacijos nėra finansuojami. Vadinasi, D.Grigalionis, dalyvaudamas tarptautinėse varžybose, visas išlaidas turi padengti pats arba tikėtis pinigų iš Panevėžio miesto biudžeto.
D.Grigalionis plaukimo takelyje “nesušlapo” šių metų sausio mėnesio pabaigoje Berlyne ir Maskvoje vykusiuose pasaulio taurės plaukimo taurės V ir VI etapuose (čia sidabro ir du bronzos medalius iškovojo Vytautas Janušaitis, o vieną aukso ir bronzos – Saulius Binevičius). Lietuvai čia atstovavo net 19-os plaukikų komanda. Būtent analogiškose varžybose 2003 metais, pasaulio taurės varžybose, Berlyne Darius savo šaliai iškovojo bronzinį apdovanojimą.
Pasiekė didelių laimėjimų
Trijų olimpiadų dalyvio D.Grigalionio laimėjimų kolekcijoje yra ir kitų svarių apdovanojimų: 1998 ir 2000 metais plaukikas iškovojo du sidabro, o 2002 m. – bronzos medalius Europos čempionatuose, 2003 m. pasaulio čempionate laimėta 6-oji vieta. Plaukikas pasiekė daugybę pergalių ir kitose įvairiose tarptautinėse varžybose. D.Grigalioniui iki šiol priklauso 50 ir 100 metrų plaukimo nugara 25 ir 50 m ilgio baseinuose Lietuvos rekordai. Sportininkas taip pat yra komandinių estafečių rekordininkas. D.Grigalionis dukart yra išrinktas geriausiu Panevėžio miesto sportininku, buvo tituluojamas geriausiu Lietuvos plaukiku.
Plaukimas neleidžia užsimiršti
Kovo 21 dieną 28-ąjį gimtadienį švęsiantis D.Grigalionis teigė dar nėra apsisprendęs, ar sugrįš į plaukimo takelį. Tai priklauso ne vien tik nuo jo noro ir valios pastangų, bet ir nuo Lietuvos plaukimo federacijos vadovų požiūrio į sportininką. “Plaukti negaliu pamiršti. Plaukimo treniruotes pradėjau lankyti nuo 7 metų, taigi beveik visas mano gyvenimas susietas su tuo sportu. Nenorėčiau taip anksti nuo jo atitolti. Be to, turiu slaptą viltį dalyvauti savo ketvirtoje 2008 m. Kinijoje vyksiančioje olimpiadoje”, – prisipažino D.Grigalionis.
Paklaustas, ar nutarus nutraukti sportinę karjerą nekiltų noras persikelti gyventi į JAV, 3 metų sūnų Gantą su žmona Lina auginantis sportininkas negalėjo tvirtai atsakyti: “Per mažai laiko teko perprasti gyvenimo ypatybes Amerikoje, Lietuvoje daug paprasčiau, nors dar nežinau, į kurią pusę gali pasisukti svarstyklės.
“Sekundės” žiniomis, šiuo metu D.Grigalionis aktyviai nebesportuoja ir užsiima su plaukimu nesuderinama veikla – iš JAV į Lietuvą gabena automobilius. Pakeisti veiklos profilį Darių privertė pats gyvenimas.
Dainius Ruževičius
Specialiai “Sekundei” iš Čikagos
