Manfredas Weberis (Europos Parlamento nuotr.)

Špicenkandidatai: ką reikia žinoti apie ryškiausias artėjančių EP rinkimų figūras?

Špicenkandidatai: ką reikia žinoti apie ryškiausias artėjančių EP rinkimų figūras?

Likus mėnesiui iki Europos Parlamento (EP) rinkimų, vis didesnę intrigą kelia klausimas, kas taps naujuoju Europos Komisijos (EK) pirmininku.

EP siekia, kad ši garbė tektų rinkimus laimėsiančios europinės partijos „pagrindiniam kandidatui“ (vok. „Spitzenkandidat“).

Dauguma didžiųjų ES partijų, bendros ideologijos pamatu vienijančių ES nacionalines politines jėgas, iš anksto iškėlė ir pristatė visuomenei pagrindinius kandidatus.

Daugiausia „špicenkandidatų“ – net 7 – siūlo Liberalų ir demokratų aljansas „Už Europą“ (ALDE). Žalieji/Europos laisvasis aljansas (Žalieji/EFA) ir Europos kairieji (GUE/NGL) siūlo po 2 kandidatus.

Tačiau pagrindinė kova, manoma, turėtų vykti tarp centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), kuriai priklauso lietuviškoji Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), bei Socialistų ir demokratų (S&D). Prognozuojama, kad EPP gali laimėti apie 180 vietų EP (iš 751), o S&D – apie 149.

EPP pagrindiniu kandidatu kelia vokiečių europarlamentarą, partijos frakcijos EP lyderį Manfredą Weberį. S&D pagrindinis kandidatas – eurokomisaras, Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas iš Nyderlandų Fransas Timmermansas.

Stipriausia ALDE, kol kas žengiančios trečioje vietoje, kandidatė – už konkurenciją atsakinga eurokomisarė iš Danijos Margrethe Vestager. Žalieji neturi daug vilčių sulaukti stebuklo, bet į aukštą postą siūlo dviejų europarlamentarų – vokietės Ska Keller ir olando Baso Eickhouto – kandidatūras. Euroskeptiškai nusiteikę Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) kelia čekų europarlamentaro Jano Zahradilo kandidatūrą.

Kita vertus, neatmestina, kad viską gali sujaukti jėgas vienijantys įvairių ES šalių nacionalistai ir kraštutinės dešinės atstovai. Jie tikisi pasirodyti geriau nei per 2014 m. rinkimus, o gal net pretenduoti į 3 ar net 2 vietą pagal surinktus europarlamentarų mandatus.

Lieka ir procedūrinių klausimų. EP su ES politinėmis partijomis suderintas pagrindinių kandidatų kėlimas nepatinka daliai valstybių narių. Būtent valstybėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba (EVT) teiks naujos sudėties EP būsimo EK pirmininko kandidatūrą, „atsižvelgdama į EP rinkimų rezultatus“, tačiau formaliai neįsipareigojusi pasirinkti būtent laimėjusios partijos pagrindinio kandidato.

Jeigu pasiūlytas kandidatas nesurinks daugumos EP narių balsų, EVT per mėnesį turės pateikti naują kandidatūrą, ir ši procedūra tęsis, kol bus pasiektas sutarimas. Turint galvoje, kad šių metų EP rinkimuose gali susilpnėti tradicinių politinių jėgų pozicijos ir sustiprėti euroskeptikų gretos, neatmestina, kad EK pirmininko rinkimai bus pakankamai sudėtingi.

EP rinkimai visoje ES vyks nuo gegužės 23 iki 26 d. Lietuvoje balsavimas rengiamas gegužės 26 d. kartu su šalies prezidento rinkimų antruoju turu.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų