Spalvų šokis darže

Spalvų šokis darže

Kaip niekad karšta vasara – iššūkis daržininkams bei sodininkams. Tačiau Naujamiestyje gyvenančios Donatos Jankauskienės šiųmetis eksperimentas – arbūzų pieva – pasiteisino su kaupu.

Šių egzotinių milžinų tiek užderėjo, kad moteris juokauja, jog teks Naujamiestyje rengti arbūzų festivalį, nes vieni tokio gausaus derliaus nesuvalgys. Ekologišku ūkininkavimu užsiimanti naujamiestietė atvirauja, kad kaip sportininkai prieš varžybas, taip ji kiekvieną pavasarį į žemę rankas suleidžianti su didžiuliu sportiniu azartu ir spėliojanti, kokiu derliumi rudenį džiaugsis. O jis kasmet vis kitoks – šiemet, be įprastinių daržovių, D. Jankauskienė pasodinusi ne tik kelių rūšių arbūzų, bet ir violetinių kukurūzų, lietuvio skrandžiui dar neįprastų batatų, juodų ar kaip gėlės žiedai atrodančių pipirų.

D. Jankauskienė šypsosi, kad daržas – jos stichija. Abu su vyru – kaimo vaikai, tad savęs neįsivaizduojantys mieste. Tačiau ūkininke Donata savęs taip pat nelaikanti – tai labiau atgaiva ir malonumas. Daržas jai turi būti ne tik maitintojas, bet džiaugsmo akims teikėjas, todėl sodyba skendi žieduose – jurginai, serenčiai, rugiagėlės bei kitos žydinčios gėlės iš tolo moja savo spalvotomis galvomis. Tiesa, dailiai tarsi su pincetu išravėtų lysvių Donatos darže taip pat nėra. Moteris atvirauja, kad ekologinis ūkininkavimas iš dalies tuo ir ypatingas, kad į viską reikia žiūrėti daug paprasčiau.

P. Židonio nuotr.

Jeigu braškyno neravėsite, uogų nematys paukščiai, o ir pačios uogos nesupus. Tas pats ir dėl bulvių – jeigu lysvės bus kruopščiai išravėtos, bulvės pradės žaliuoti, labai greitai išgaruos drėgmė, o tai šią vasarą itin aktualu“, – savotišką ekskursiją po savo valdas pradeda D. Jankauskienė.

Tiesa, su ekologiniu ūkininkavimu taip jau yra, kad derliaus gali ir visai nebūti – šiemet kopūstus sugraužė amarai, o kriaušės ėmė ruduoti.

Kaip pasakojo naujamiestietė, kazokinio kadagio sporos tiesiog aplipo kriaušę ir jos lapai pasidengė tarsi rūdimis. Žūva ne tik lapai, bet ir vaisiai. Be cheminių preparatų ligos neįmanoma įveikti, tačiau moteris turi kiek kitokį požiūrį į ūkininkavimą – žmogus ir taip per daug kišasi į gamtą, todėl geriausias vaistas – leisti jai pačiai tvarkytis.
„Kiek dabar žmonės skundžiasi, kad kurmiai išrausia jų preciziškai sutvarkytą pievutę, ir puola juos įvairiomis priemonėmis naikinti. Bet kurmiai renka karkvabalius, lervas, kurklius, kurie yra daržų siaubas. Išnaikinus kurmius, šie kenkėjai sunaikina ir derlių. Žmogus pernelyg įsikišęs į gamtos ratą. Mano požiūris kitoks – aš geriau liksiu be daržovių, bet chemijos mano darže nebus“, – pasakojo D. Jankauskienė.

Spalvų šokis darže

Ekologinio ūkio savininkės teigimu, lietuviai nori geros prekinės išvaizdos, o jos kaina – chemiškai užaugintos daržovės. Tačiau ji sakosi įrodžiusi, kad aukščiausios kokybės daržovės gali augti ir ekologiškai. Kelių rūšių pomidorai, pasodinti lauke, net aplipę vaisiais. Daržovių augintoja išduoda paslaptį, kad šie augalai yra jautrūs temperatūrai – jai esant didesnei negu trisdešimt laipsnių šiltnamyje išdega žiedadulkės, todėl tiesiog nebeužsimezga pomidorai. Pagrindinės pomidorus puolančios ligos – nuo drėgmės. Todėl labai svarbu jų neperlaistyti.

„Būna tokių daržininkų, kurie pomidorus palieka visai be lapų, neva jų niekas nevalgo, kam jie reikalingi, bet lapai ir yra reikalingi tam, kad vyktų fotosintezė, maitintųsi pats augalas. Nieko gamtoje nėra nereikalingo“, – tvirtino D. Jankauskienė.

Kasmet ji išbandanti ne tik skirtingų veislių mums įprastų daržovių, bet ir kiek egzotinių. Prieš keletą metų D. Jankauskienė tapo tikra socialinių tinklų žvaigžde, kai pasidalijo savo išaugintomis juodomis bulvėmis. Moteris šypsosi, kad aplinkinių susidomėjimas buvo didžiulis, tačiau šeimyniškiai, ant stalo išvydę juodų bulvių, net suraukė nosis. Tokios gurmaniškos bulvės labai mėgstamos Skandinavijos šalyse, deja, šeimos narių taip ir nebuvo įvertintos. Šiemet Donata taip pat galinti pasigirti spalvomis savo darže – jau noksta kukurūzai violetinėmis burbuolėmis, taip pat galvas kelia dekoratyviniai kukurūzai, kurie keliaus ne į lėkštes, o puokštes. Šiltnamyje iš tolo akį traukia pipirai – juodi, gėlės žiedo formos ar baltais lapais. Pirmą kartą moteris nusprendė auginti ir batatus – saldžiąsias bulves, kurios atrodo kaip vijoklinis dekoratyvinis augalas, o savo skoniu labiau primena morkas nei bulves.

„Mėgstu eksperimentuoti. Esu ne vienoje išprotėjusių daržininkų grupėje, tad vieni su kitais dalijamės ne tik patarimais, bet ir egzotinių daržovių ir augalų sėklomis. Iš Kinijos siųstis nereikia“, – šypsosi D. Jankauskienė.

Tik kelios paslaptys

Vis dėlto didžiausias jos šių metų eksperimentas – arbūzų pieva. Ūkininkė šypsosi, kad viena kaimynė, nebesusitvarkydama su savo daržais, Donatai pasiūliusi naudotis jos žemės sklypeliu. Tiesa, ūkininkauti jis menkai tinkamas – beveik vien molis. Tačiau tikram daržininkui – tai dar didesnis azartas ir iššūkis. Pasak D. Jankauskienės, arbūzus auginti ji bandžiusi ne vienerius metus, tačiau geriausiu atveju užaugdavo vos už kumštį didesni kukuliukai. Tačiau šįkart viskas kitaip – nedideliame sklypelyje naujamiestietė suskaičiavusi per devynias dešimtis žalių ir geltonų milžinų. Anot augintojos, arbūzus auginti gali visi, tereikia žinoti kelias jų auginimo paslaptis.

„Pagrindinė taisyklė – negalima jų kelti už virkščios, kitaip nebeaugs. Arbūzo 90 proc. sudaro vanduo, tad labai svarbu jį gausiai laistyti, ypač tokią karštą vasarą kaip ši. Bet ir vandenį pilti reikia atsargiai, nepajudinant virkščių. Pats geriausias mokytojas yra praktika“, – pasakojo D. Jankauskienė.

Pirmiausia moteris molingoje žemėje ištiesusi plėvelę, į joje padarytas skyles pripylusi kompostinės žemės ir pelenų. Anot Donatos, norint, kad arbūzai vestų didelius vaisius, reikia nors porą kartų duoti azoto – žolių raugo ar parauginto vištų mėšlo, nes būtent rauguose yra didžiulė šio elemento koncentracija. Kai pradeda megzti vaisius, tuomet reikia palepinti pelenų ištraukomis, o jų pagrindas yra kalis. Šis mineralas ne tik padeda užauginti didesnius vaisius, bet ir skonį padaro intensyvesnį. Augimas be galo spartus – vos per kelias dienas užauga milžinai.
„Visiškai natūralios trąšos, kurios turi didžiulius kiekius vertingų medžiagų. Arbūzai mūsų klimato sąlygomis tikrai auga, tik reikia žinoti keletą paslapčių“, – šypsosi D. Jankauskienė.

Tiesa, svarbu, kad arbūzams būtų skirta pakankamai vietos, mat vienas daigas užima apie 2,5 kvadratinio metro. Paprastai vienas daigas užaugina iki penkių vaisių. Jeigu jų bus užsimezgusių daugiau, tiesiog nebeaugs, nes pats arbūzas supranta, kad išmaitinti daugiau nepavyks. Pradės geltonuoti ir vysti.

Stiprina draugystę

Šią savaitę moteris jau prapjovusi vieną keturių kilogramų dičkį. Nors valgyti jau galima, tačiau, anot augintojos, dar reikia gerų porą savaičių, kad vaisius visiškai sunoktų. Paklausta, ar spės suvalgyti tokį gausų derlių, D. Jankauskienė šypsosi, kad dirba gausiame kolektyve, tad kolegos jau rikiuojasi į eilutę prie ekologiškų lietuviškų arbūzų.

„Jau visiems paskelbiau, kad rugpjūčio viduryje arbūzų festivalis tikrai bus. Vieni tiek nesuvalgysime“, – juokiasi arbūzų augintoja.

O kitąmet arbūzų laukai gal dar labiau plėsis. Mat kaimynai, matydami Donatos užsidegimą, patys siūlo jai atriekti savo daržų dalį.

„Aš nieko prieš. Neįsivaizduojate, kaip gera būti su augalais. Niekada tavęs neteisia, nesmerkia, net jeigu jų ir nepalaistei. Visada be galo laukiu, kada galėsiu suleisti rankas į žemę, tai tarsi koks įsimagnetinimas, kai gali pabūti su savimi ir savo mintimis“, – šypsosi D. Jankauskienė.

Be to, ekologiškai augintos daržovės ir vaisiai – puikus būdas stiprinti santykius. Nors parduotuvėse dabar galima įsigyti įvairiausių, net pačių egzotiškiausių produktų, tačiau dažnu atveju jie yra paskaninti chemija, kuri leidžia vaisius ir daržoves išlaikyti ilgą laiką nepriekaištingos išvaizdos.

„Net savo broliams ir sesėms, gyvenantiems užsienyje, vietoj saldainių siunčiu savo konservuotų daržovių. Bent taip galiu palaikyti su jais ryšį“, – atvirauja D. Jankauskienė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų