Sigito Laurinavičiaus sumanymas įgyvendinti projektą „Laiko jungtys ir erozija“ tapo pirmąja šių metų paroda „Galerijoje XX“. V. Bulaičio nuotr.

Spalvinga laiko paslapčių erozija

Spalvinga laiko paslapčių erozija

Krašto menininkų darbais besidomintiems meno mylėtojams dailininkas Sigitas Laurinavičius jau yra atskleidęs ne vieną savo kūrybinės prigimties pusę. Žiūrovai matė jo tapytus portretus, peizažus, kitus darbus – kiekvienas iš jų buvo vis kitoks, bet juos visus jungia tik šiam dailininkui būdingos išraiškos priemonės, spalvų žaismas ir užkoduotos paslaptys.

Paslapčių ir paskatinimų pamąstymams gausu ir naujausiuose „Galerijoje XX“ eksponuojamuose autoriaus darbuose. Visiems jiems skirtas bendras pavadinimas – „Laiko erozija“.

Kaip teigia pats parodos autorius, laiko erozija, nors oficialiai žodynuose gal ir neegzistuojanti sąvoka, tačiau tokia ji visiškai galėtų būti.

„Pats žodis „erozija“ daugeliui asocijuojasi su vandens, vėjo sukeltu metalą, dirvožemį ardančiu poveikiu. Prisiminus visiems gerai žinomą posakį „Laikas gydo“, galima suprasti, kad laikas kažkokiu būdu suardo egzistuojančią problemą, ją išsklaido. Tačiau ir pats laikas toli gražu nėra nekintanti konstanta, jo dydžiams išmatuoti naudojamos pasirinktos atskaitos sistemos. Mūsų laikotarpio vertybės ir paklydimai geriau atsiskleis ne mums, o gyvensiantiesiems po mūsų. Jie geriau matys visumą, nors kai kurios detalės jau bus ir pakitusios“, – teigiama autoriaus parodos pristatyme.

Žiūrovai S. Laurinavičiaus paveiksluose išreikštus pastebėjimus priima kiekvienas savaip. Kas detalėse mato pikselius, kas laikmenas, užšifruotas laikmečio ypatybes, įvykius. Vieniems paveiksluose pavaizduotos detalės aiškios ir suprantamos, kitiems tenka gerokai paklaidžioti po spalvų ir užuominų labirintus ar, nesupratus, numoti ranka ir tiesiog grožėtis.

Parodos „Laiko erozija“ atidarymas vyko sausio pradžioje. Žiūrovų susirinko itin gausiai – tarp jų S. Laurinavičiaus talento gerbėjai, mokiniai, kolegos, bendraminčiai.

Panevėžietis tapytojas – pirmosios šiųmetės parodos „Galerijoje XX“ autorius.

Parodą pristatydamas Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas priminė, kad kiekvienais metais „Galerijoje XX“ rengiamos pirmosios parodos dažniausiai būdavo skiriamos jauniesiems menininkas.

„Šie metai prasideda kiek kitaip. Tačiau, nors patyrusio menininko jau niekas nevadina jaunuoju, – būti priskirtam prie senių jam irgi dar netinka“, – juokavo T. Rudokas.

Pasveikinti tapytojo Sigito Laurinavičiaus atėjo gausus būrys jo mokinių. V. Bulaičio nuotr.

Tapytojas ir pedagogas

Į parodos atidarymą atėjusieji nepamiršo autoriaus pasveikinti ir dar viena proga – ką tik atšvęsto gimtadienio.

Gruodžio mėnesį gimęs dailininkas vos prieš keletą dienų iki parodos atidarymo sulaukė 52 metų.

Joniškyje gimęs tapytojas mokėsi Šiaulių universitete. Jis dailėtyros magistras, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, taip pat Žiemgalos krašto dailininkų grupės narys.

Prieš porą metų menininkas ryžosi imtis naujos veiklos – jis tapo Panevėžio fotografijos galerijos vadovu. Fotografijos menas S. Laurinavičiui taip pat nesvetimas.

Ilgus metus jis dirbo ir menininkui labai svarbų pedagoginį darbą. Jo mokinių gausu – juos galima sutikti ir tarp kolegomis tapusių buvusių pirmaklasių, ir tarp gana garbaus amžiaus žmonių.

„Šaukia kartą moteris gatvėje: „Mokytojau, mokytojau“. Nepažinau iš pradžių, žvalgausi, kur čia galėtų būti tokio garbaus amžiaus moters mokytojas? Pasirodo, mane šaukia, aš ją, jau suaugusią, dailės paslapčių mokiau“, – prisimena menininkas.

Atėjusiems jo pasveikinti mokiniams mokytojas prisipažino labiausiai laukiantis to momento, kai galės ateiti į kol kas dar tik pirmuosius žingsnius dailėje žengiančių, meno paslaptis atskleisti siekiančių mokinių darbų parodų atidarymus.

Savo darbų parodos kiekvienam autoriui labai svarbios – tai laikas, kai galutinis ilgo darbo rezultatas atiduodamas žiūrovų, žinovų, kritikų dėmesiui ir teismui.

S. Laurinavičius prisipažino, jog jam buvo daug lengviau prieš 20 metų, kai buvo atidaromos pirmosios jo darbų parodos. Tuomet, atrodė, viskas paprasčiau, ir to jaudulio mažiau buvo.

„Galerijoje XX“ surengta jau antroji S. Laurinavičiaus paroda.

Ši galerija įkurta Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus narių. Ji atidaryta 1993 metais, kai skyriui pirmininkavo skulptorius Juozas Lebednykas. Pavadinimas, pasirodo, simboliškas – dvidešimtas amžius + dvidešimt sąjungos narių. Tiek tuomet dailininkų dalyvavo skyriaus veikloje.

„Galerija XX“ įsikūrusi pačiame Panevėžio centre – Laisvės aikštėje. Kamerinė galerijos aplinka lemia nedidelių, dažniausiai personalinių parodų pobūdį.

Čia pristatomi šiuolaikinių lietuvių ir užsienio autorių darbai, galerija taip pat vykdo edukacinę veiklą. Kiekvienais metais liepos mėnesį galerija organizuoja tarptautinius tapytojų plenerus, leidžia parodų katalogus.

Dabar Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius vienija 43 profesionalius įvairių dailės sričių dailininkus.

Rimtas egzaminas

S. Laurinavičiaus darbų paroda „Laiko erozija“ „Galerijoje XX“ veiks iki sausio 26 dienos.

Autorius sako, kad šie darbai sukurti sulaukus Panevėžio miesto savivaldybės paramos, kūrybinėms idėjoms įgyvendinti jam buvo skirta meno stipendija. Praėjusiais metais tokioms stipendijoms buvo skirta 9 900 eurų, pinigai išdalyti dešimčiai menininkų.

Stipendiją gavęs S. Laurinavičius įgyvendino projektą „Laiko jungtys ir erozija“ – sukūrė tapybos darbų ciklą, suliejantį tradicinę tapybos plastiką bei šiuolaikinių skaitmeninių technologijų koduotes.

Paroda – savotiškas atsiskaitymas įgyvendinus sumanytą projektą.

S. Laurinavičius parodos atidaryme nedaugžodžiavo, sakė, jog jam daug geriau ir patogiau pristatyti kitų autorių parodas, pasakoti apie jas.

Kai pačiam tenka stoti akis į akį su žiūrovais, jis jaučiasi tarsi laikytų rimtą egzaminą.

Žiūrovai dar prisimena šio autoriaus tapybos darbus, eksponuotus parodoje „Tapatybės dekonstrukcija“.

Šiuose paveiksluose į visumą buvo jungiamas realistinis vaizdavimo būdas ir sąlygiškos detalės, tarsi siekiančios sugriauti atpažįstamos tikrovės iliuziją.

Parodos „Laiko erozija“ atidarymo proga autorių sveikinę gerbėjai džiaugėsi šio žaižaruojančio, įvairiapusio menininko pasiekimais, linkėjo jam naujų darbų, naujų atradimų.

Kaip Salvadoro Dali žodžiais remdamasi sakė viena panevėžietė: „Tas, kuris nenori nieko siekti, nieko ir nepasiekia.“

Šių žodžių Sigitui niekaip nepritaikysi – jo darbo rezultatai parodo, jog šis žmogus kūrybiniu keliu – ieškodamas, siekdamas, dirbdamas – žengia tik į priekį.

Komentarai

  • Sveikinimai Sigitui!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų