-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jų gyvastį dar palaiko kone penkis dešimtmečius čia veikianti valgykla, kasdien sutraukianti būrį alkanų panevėžiečių.
Tačiau jau kitąmet jiems sočių pietų veikiausiai teks ieškoti kitoje vietoje.
Čia pradės kilti naujas prekybos miestelis.
Panevėžio architektų ir urbanistų ekspertų taryba patvirtino vilniečių architektų „313 architects“ parengtą projektą, kuriuo buvusi pramoninė teritorija neatpažįstamai pakeis savo veidą.
Investuotojai nusiteikę buvusio mėsos kombinato vietoje įkurti dar vieną mieste prekybos ir pramogų vietą.
Mėsos kombinate tebeveikiančiai legendinei valgyklai greitu laiku gali tekti kraustytis – investuotojai su architektais jau derina naują šios vietos veidą. G. Kartano nuotr.
Panevėžio architektų ir urbanistų ekspertų tarybos pirmininkė architektė Loreta Paulauskienė teigė, kad nors projektuotojų buvo paprašyta pakoreguoti tam tikrus sprendinius, iš esmės projektui pritarta. Tai bus visiškai naujos koncepcijos prekybos miestelis, atgaivinsiantis šią kažkada buvusią pramoninę miesto zoną.
„Mūsų akimis, tai labai geras ir jautrus darbas. Tai vietai labai tinkanti architektūra, kuriai bus naudojamos šiuolaikinės medžiagos, subtilios formos, tūriai. Tai bus netipinis projektas, suteiksiantis pridėtinės vertės visam miestui. Labai gera tendencija tokią pramoninę vietą paversti prekybos ir pramogų gyva gatve“, – sakė architektė.
„Tai bus netipinis projektas, suteiksiantis pridėtinės vertės visam miestui. Labai gera tendencija tokią pramoninę vietą paversti prekybos ir pramogų gyva gatve.“
L. Paulauskienė
Mėsos kombinato administracinis pastatas, kuriame iki šiol veikia valgykla, bus nugriautas. Vienintelis bokštas, vertingas ne tik kaip inžinerinis statinys, bet ir vertikalus architektūrinis akcentas, bei šalia jo esantis rūsys bus išsaugoti ir naujai rekonstruoti.
Anot L. Paulauskienės, rekonstrukcijos metu bus išsaugotas ir nedidelis senų medžių parkelis šalia bokšto. Čia suplanuota įrengti poilsio vietas.
„Visi seni medžiai bus išsaugoti. Tai tarsi nedidelis parkas, kas iš tiesų yra reta tokiai vietai“, – teigė L. Paulauskienė.
Naujai statomą prekybos miestelį sudarys du dideli prekybiniai pastatai. Vienas jų bus iškils palei S. Kerbedžio gatvę, o kitas, L formos, tęsis palei geležinkelį.
Vidiniame kieme numatytos vietos statyti automobiliams.
„Mums įprasta, kad prekybos centras – didžiulė dėžė, aplink kurią įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo atveju erdvė bus suskaidyta ir vietos automobiliams numatytos vidiniame kieme, kurio nematyti nuo gatvės. Kiti didieji miestai jau turi panašius prekybos miestelius“, – kalbėjo tarybos pirmininkė.
Prekybos miestelyje veiks turgus, sporto klubas bei daugybė įvairiausių parduotuvių.
Antruoju etapu planuojama statyti savitarnos automobilių plovyklą ir greitojo maisto restoraną. Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius teigė, kad naujasis prekybos miestelis nuo įprastų prekybos centrų skirsis ir tuo, kad kiekviena parduotuvė turės savo atskirą įėjimą iš lauko. Nors tokia koncepcija pasaulyje nėra naujiena, ji itin išpopuliarėjo pandemijos metu.
„Tai jau ne pirmas projektas, bandant prikelti šią teritoriją. Tačiau šis tikrai kitoks, labiau atitinkantis šiandienos realijas, modernesnis, šiuolaikiškesnis. Investuotojas nusiteikęs ambicingai, statybos gali prasidėti jau kitąmet“, – tikisi A. Narkevičius.
Kadaise vienu didžiausių Panevėžio darbdavių buvęs mėsos kombinatas netolimoje ateityje taps istorija – nušlavus nuo žemės paskutinius jo pastatus rengiamasi statyti prekybos ir pramogų miestelį. G Kartano nuotr.
Apie investuotojų planus tik iš žurnalistų sužinojo buvusio mėsos kombinato patalpose tebeveikiančios legendinės valgyklos vedėja Zita Tolvaišienė.
Verslininkės teigimu, jos kol kas niekas neinformavo apie laukiančius pokyčius.
„Kalbos tokios buvo. Jau prieš keletą metų esu mačiusi projektą, bet darbai taip ir neprasidėjo. Kai ką nors žinosime tiksliau, tuomet ir žiūrėsime“, – sakė Z. Tolvaišienė.
Kadaise šimtus panevėžiečių po savo stogu glaudęs buvęs Panevėžio mėsos kombinatas S. Kerbedžio ir Smėlynės gatvių sankirtoje jau daug metų stovi lyg liūdnas praeities paminklas.
1931 m. įmonė, pradėjusi savo veiklą kaip akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas, per savo gyvavimo laiką patyrė daugybę išbandymų, keitė statusą, pavadinimą.
Sovietmečiu Panevėžio mėsos kombinate vieninteliame respublikoje buvo gaminami mėsos konservai metalinėmis dėžutėmis, veikė skardinių dėžučių gamybos linija, tad į realizavimo skyrių buvo pristatoma visiškai parengta produkcija.
7–9 dešimtmečiais itin sėkmingai buvo rekonstruojami seni ir statomi nauji gamybiniai cechai, plečiama gamyba: šaldytuvų korpusas, kompresorinė, mėsos-riebalų cechas, buitinis pastatas, kulinarijos cechas, paukščių skyriaus pastatas, kuriame anksčiau ne tik perdirbdavo paukštieną, bet ir laikydavo supirktus paukščius.
Darbuotojų patogumui 8 dešimtmečio pradžioje duris atvėrė buitinis pastatas, jame įsikūrė valgykla, medicinos punktas, biblioteka, dušai, darbuotojų persirengimo kambariai, patogiai sujungti su gamybiniais skyriais.
Projekto autorių 313 architects, UAB vizualizacijos.
Sovietmečiu kombinate, vienoje didžiausių pagal darbuotojų skaičių miesto įmonių, daug dėmesio skirta ir darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, įvairiai laisvalaikio veiklai skatinti. Įmonėje visais laikais buvo propaguojamas sportas, kultivuojamos įvairios sporto šakos, rengtos sporto šventės. Kombinatas turėjo ir estradinį ansamblį, chorą, pučiamųjų orkestrą.
Tačiau 2000 m. AB „Panevėžio maistas“ bankrutavo, turtas buvo parduotas iš varžytinių.
Dalis jo buvusių statinių 6 hektarų sklype prieš septynerius metus nušluoti nuo paviršiaus, jų vietoje iškilo nauji verslo objektai.
O likęs trijų aukštų administracinis pastatas dažnai linksniuojamas kaip prasta Panevėžio vizitinė kortelė.
Iš mėsos pramonės giganto likusios nupilkėjusios sienos, sutrūniję langai, trupantys laiptai. Vienintelis kampelis šiame mirusiame pastate visgi gyvas – nuo pat 1974 m. tebedirba valgykla. Nors jos viduje tarsi sustojęs laikas, interjeras toks, kokį klientai matydavo ir prieš kelis dešimtmečius, panevėžiečiai itin pamėgę šią vietą – joje kiekvieną darbo dieną driekiasi pietauti atvažiuojančiųjų eilės.
Vienas iš projekto autorių „313 architects“ vadovas Justinas Žalys teigė, kad vystytojas į juos kreipėsi su užduotimi suformuoti prekybos miestelį. Bendrovė sukaupusi gana solidų tokios patirties bagažą.
„Lietuvoje daugiau vyrauja amerikoniško stiliaus prekybos centrai. Europoje prekybos miesteliai yra kiek kitokie: teritorija su vidine aikštele automobiliams ir su daug atskirų įėjimų į parduotuves. Kad prekybos centras būtų gyvas, turi būti ir pramogų, jaukių kavinukių, sporto klubų“, – vardijo J. Žalys.
Tokios koncepcijos prekybos miesteliuose daug veiksmo vyksta lauke, tad buvo ieškoma sprendimų padaryti žalią kiemą. Vietos tam ieškoti ilgai nereikėjo – ta traukos vieta taps senų medžių alėja aplink vandens bokštą. Patį bokštą planuojama vizualiai atnaujinti, o vėliau jį pasiūlyti nuomininkams, kurie galėtų čia įkurti jaukią kavinukę ar kitą pramogų vietą.
„Kas mus labiausiai sužavėjo, tai ąžuolų giraitė, auganti aplink bokštą. Visa želdinių grupę išsaugosime, formuodami žaliąją salą su poilsio erdvėmis ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Vandens bokštas išliko gyvas tik todėl, kad jo išgriovimas būtų lėmęs medžių likimą. Džiaugiamės, kad vystytojas geranoriškai į šią idėją pažiūrėjo. Tikėtina, kad ir to miestelio pavadinimas turės sąsają su bokštu“, – pasakojo J. Žalys.
Jo teigimu, tikėtina, kad šis projektas bus paviešintas dar šiemet, o pačios statybos prasidės kitų metų rudenį.
Kas įsikurs naujajame prekybos miestelyje, dar neatskleidžiama.
„Šiuo metu esame sutarčių derinimo ir derybų procese su įvairaus dydžio tarptautiniais ir vietiniais būsimais nuomininkais, todėl konkrečių vardų atskleisti negalime. Kadangi projekto statybos pradžia numatyta 2023 metų pabaigoje, dalis patalpų dar laukia savo šeimininkų“, – sakė nekilnojamojo turto vystymo kompanijos „Homa“ vadovė Jurgita Kveselaitė.
