I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Sovietinis „dangoraižis“ bado akis ir savininkams

Sovietinis „dangoraižis“ bado akis ir savininkams

Laisvės aikštei pakeitus drabužį lyg senas lopas jame styro sovietmečio pažiba – trylikos aukštų buvusio viešbučio „Panevėžys“ pastatas.

Jo niūrumą bando dengti meno instaliacijos. Savininkai sako ir patys suprantantys, kad su tokiu pastatu atnaujintame centre reikia kažką daryti, tik, anot jų, dabar tam netinkamas laikas.

Laukia lengvesnių laikų

Prieš porą metų pristatydama Panevėžio ateities viziją iki 2030 metų miesto Savivaldybė išleido įdomų vaizdo filmuką. Jis šiek tiek mena fantastikos žanrą, o vaizdai lyg iš Dubajaus traukia akį.

Itin moderniai architektų kurtoje vizualizacijoje atrodo buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorija su stikliniais, įmantrių formų dangoraižiais. Modernumas ir gamta susilieja į modernų sporto kompleksą.

Neprastesnė buvo sukurta ir dabar miesto centre vaiduoklio etiketę pelniusio, buvusio viešbučio „Panevėžys“ ateitis: šiuolaikinis fasadas, žalios poilsio terasos balkonuose, ant stogo apžvalgos aikštelė su iš dalies stikliniu grindiniu ir daug pastate besidžiaugiančių žmonių – taip architektai įsivaizdavo šį statinį po dešimtmečio.

Viešbučio realybė nuo tokios vizualizacijos kol kas toli. Nuo 2015-ųjų bendrovei Panevėžio statybos trestui“ (PST) priklausantis pastatas vis dar laukia savo laiko.

„Dėl viešbučio „Panevėžys“ diskusijos PST valdyboje vyksta nuolat, tačiau kol kas konkrečių investicinių planų įmonė nėra patvirtinusi“, – teigia PST generalinis direktorius Egidijus Urbonas.

Prieš keturis dešimtmečius statyto pastato rekonstrukcija reikalauja didelių investicijų. Pasak įmonės vadovo, galutinius sprendimus dėl šio objekto žadama priimti tuomet, kai situacija rinkoje stabilizuosis ir taps lengviau prognozuojama.

Kol kas viešbučio realybė toli nuo prieš trejetą metų sukurtos vizualizacijos.

Kol kas viešbučio realybė toli nuo prieš trejetą metų sukurtos vizualizacijos.

Indonezijos verslininkai dingo

Viešbutis „Panevėžys“ į PST rankas pateko 2015 metais. Iki tol dėl šio nekilnojamojo turto net aštuonis kartus rengtos varžytinės. Paskutinėse iš jų Panevėžio centro įžymybę bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekė skolos.

Galiausiai pastatą įsigijo tų pačių savininkų valdoma bendrovė. Iki 2015-ųjų viešbučio akcininkai buvo Panevėžio milijonierius Gvidas Drobužas ir Remigijus Juodviršis bei būrelis smulkiųjų akcininkų.

R. Juodviršis yra PST valdybos pirmininkas. Jo buvęs verslo partneris G. Drobužas taip pat prieš kelerius metus priklausė PST valdybai.

Dar prieš dešimtmetį tuomečiai savininkai žadėjo sovietinį pastatą miesto centre prikelti naujam gyvenimui. Buvo numatyta rekonstruoti penkis jo aukštus, sutvarkyti infrastruktūrą, nutiesti naujas komunikacijas. Tačiau viešbutis sutvarkytas tik minimaliai: pirmame aukšte įrengtos komercinės patalpos išnuomotos, o svečiams atviras buvo tik penktas jo aukštas. Kitos viešbučio patalpos užrakintos ir nešildytos.

Skelbta, kad rekonstrukciją nutraukė mažas klientų skaičius ir ekonominė krizė. Dėl to susidarė dideli įmonės nuostoliai ir skolos.

„Dėl viešbučio „Panevėžys“ diskusijos PST valdyboje vyksta nuolat.“

E. Urbonas

Tiesa, 2017 metais sovietiniu Panevėžio dangoraižiu itin domėjosi verslininkai iš Indonezijos. Jų delegacija šiuo klausimu lankėsi ir miesto Savivaldybėje.

Svečiai iš Azijos miesto vadovams pristatinėjo savo idėją pradėti verslą Lietuvoje. Būtent viešbučio „Panevėžys“ pastate jie planavo pastatyti rytietišką pramogų centrą su SPA paslaugomis, azijietiška virtuve bei kitomis rytietiškos kultūros pramogomis.

„Pastatas yra privatus, todėl mes tegalėjome tiems verslininkams duoti savininkų kontaktus. Aišku, palaikėme jų idėją. Dabar apie tai jau nieko seniai negirdėti“, – sako Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Ypatingas užsakymas

O tuomet, kai 1972 metais Panevėžyje išdygo trylikos aukštų viešbutis, su juo sieti dideli planai.

Tai buvo vienas aukščiausių to meto Lietuvos viešbučių. Daugiaaukščio architektūra kurta derinant vertikalų ir horizontalų tūrį, nenutolstant nuo tarptautinio to laikotarpio ir funkcinio tipo kanono. Pastatą projektavo architektas Alfredas Paulauskas.

Naujam valstybiniam viešbučiui naudotos tuo metu pažangios monolitinės konstrukcijos.

Panevėžio dangoraižio statybų pradžią prisimena buvęs inžinierius, 84-erių panevėžietis Stanislovas Juodikis. Prieš tai Aukštaitijos sostinei pastatęs Juozo Miltinio dramos teatrą, jaunas Panevėžio parodomojo statybos tresto statybos darbų vadovas nesibaidė ir 13 aukštų statinio.

Naujam objektui, pasak S. Juodikio, buvo parinkta teritorija dabartinės Laisvės aikštės kampe, kur pirmiausia teko nugriauti labai senus, prastos būklės kavinės ir parduotuvės pastatus. Jų vietoje 1968-ųjų gruodį dvi statybininkų pamainos dvi paras be poilsio liejo naujus statinio pamatus.

„Tai buvo dvi paros tikro šturmo“, – mena buvęs darbų vadovas S. Juodikis.

Lyjant į statybų aikštelę dieną ir naktį be paliovos važiavo betonvežiai iš Panevėžio gelžbetonio gamyklos. Pastaroji taip pat dirbo be poilsio pertraukų.

„Buvo iškasta 4 metrų gylio duobė. Šiems darbams sunaudojome 88 tonas geležinės armatūros ir 650 kubinių metrų betono. Trukdė lietus, iš šonų slinko žemės. Vienoje vietoje į silpnoką gruntą teko kalti ilgus polius. Ant nosies buvo sausis, gabenomės prietaisus betonui džiovinti. Tai buvo rimtas projektas – pagrindus klojome aukštam pastatui, tad teko pasistengti“, – pasakoja inžinierius.

Anot jo, priešais viešbutį anksčiau išdygusį dramos teatrą statyti buvo kur kas lengviau.

Pasak Stanislovo Juodikio, vien viešbučio pamatams sunaudota 88 tonos geležinės armatūros ir 650 kubinių metrų betono, į silpnoką gruntą netgi teko kalti ilgus polius. P. ŽIDONIO nuotr.

Pasak Stanislovo Juodikio, vien viešbučio pamatams sunaudota 88 tonos geležinės armatūros ir 650 kubinių metrų betono, į silpnoką gruntą netgi teko kalti ilgus polius. P. ŽIDONIO nuotr.

Išorei – sumalti kineskopai

Viešbučio išorę statybininkai tinkavo sumaltomis „Ekrano“ gamyklos stiklo duženomis. Jų likdavo pagaminus brokuotus televizorių kineskopus.

Puošybai naudoti iš Uralo atvežti balto marmuro grūdeliai ir kitos unikalios apdailos medžiagos.

Metalo gaminių gamyklos darbininkai paruošė nikeliuotas detales viešbučio interjerui. Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas pagamino kai kuriuos nestandartinius baldus. Baldų kombinatas – gausybę veidrodžių, kurių įrengtose gyvenamosiose patalpose buvo net po du. Suvenyrų gamybos įmonė „Tulpė“ gamino nestandartinius šviestuvus restoranui. Elektrotechnikos gamykla paruošė signalizacijos skydelius. Linų kombinatas audė užuolaidas, o Jonavos baldų kombinatas sukūrė nestandartinius faneruotus gaminius modernių kambarių apdailai.

„Darbams vadovavau iki pat septinto aukšto statybų, paskui viską perėmė kitos mūsų įmonės komandos. Į mano pareigas stojo inžinierius Donatas Būtėnas – kalbininko Petro Būtėno sūnus“, – pasakoja S. Juodikis.

Atidavė raktą

Jis taip pat mena, kad statant didžiausią Panevėžio viešbutį kilo nemažai finansinių nesklandumų. Buvo problemų dėl langų stiklų – jų teko ilgai laukti.

Buvusiam inžinieriui teko dalyvauti oficialiose viešbučio pastato užbaigtuvėse. Ši šventė su visa miesto valdžios grietinėle vyko naujai įrengtame dangoraižio restorane, kur statybininkai šeimininkams perdavė simbolinį statinio raktą.

Dažais kvepiančiame viešbutyje gyventi galėjo 308 žmonės. Jiems buvo paruošti 178 vienviečiai ir dviviečiai numeriai, iš jų 21 – liukso.

Pastato vestibiulyje veikė paštas, priėmimo patalpa, suvenyrų kioskas. Viešbutyje šurmuliavo prestižinis 120 vietų restoranas, kavinė, ryšių skyrius, kirpykla.

Dabar S. Juodikiui liūdna matyti, kaip tuometis miesto pasididžiavimas stovi apleistas. Inžinieriaus akis bent džiugina paveikslų instaliacija ant viešbučio fasado.

Laisvės aikštėje 1972-aisiais iškilus trylikos aukštų viešbučiui, baigėsi ir Panevėžio vandens bokšto Aldonos gatvėje gyvavimo era. Už viešbutį mažesnis bokštas nebegalėjo aprūpinti vandeniu ir šis panevėžiečiams pradėtas pumpuoti kitais būdais. Viešbutis privatizuotas 1994 metais.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų