P. Židonio nuotr.

Sovietiniams simboliams ieškos griovėjų

Sulaukusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašto, Panevėžio savivaldybė rengiasi demontuoti penkis sovietinius simbolius – paminklus ir granitines lentas su užrašais.

Savivaldybė į centrą išaiškinimo dėl penkių tokių abejotinų vietų kreipėsi dar birželį.

Prieš kelias savaites atėjęs jo direktoriaus dr. Arūno Bubnio pasirašytas atsakymas, kad centras neprieštarauja Savivaldybės išvardytų paminklų ir kitų sovietinių simbolių nukėlimui.

Juos demontavus įrengtų naujų informacinių lentelių kalba, tekstas, matmenys, forma taip pat turės būti suderinti su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Paruoštame ir jau šio mėnesio pabaigoje miesto Tarybai planuojamame pateikti sprendimo projekte bus prašoma leisti demontuoti penkis sovietmetį menančius simbolius.

Griauti numatyta Krekenavos gatvėje, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, 1975 m. pastatytą skulptorės Veronikos Vildžiūnaitės sukurtą paminklą, ten pat esančią granitinę plokštę su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Žuvusiems tarybiniams kariams 1941–1945 m.“ bei dar vieną informacinę plokštę su užrašu, jog visą šį memorialą atnaujino Rusijos ambasada Lietuvoje Rusijos Federacijos lėšomis 2007 m.

Kapinėse neliks dviejų memorialų

Net dvi vietos turėtų pasikeisti Ramygalos gatvėje esančiose Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pritarė, kad Panevėžys nugriautų jose esančioje Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje stūksančią betoninę tipinę antkapinę skulptūrą. Šioji vaizduoja priklaupusį sovietų karį, vienoje rankoje laikantį vėliavą, kitoje – šalmą. Neliks prie jo ir informacinės metalinės plokštės su užrašu „Amžina šlovė didvyriams, kritusiems kovose už mūsų laisvę ir nepriklausomybę 1941–1945 m“. Šis memorialas taip pat buvo atnaujintas 2007 m. už Rusijos Federacijos lėšas.

Tų pačių kapinių dešinėje tako pusėje, kur, kaip nurodoma, palaidoti Karolio Požėlos antifašistinės pogrindinės organizacijos 48 nariai ir 24 tarybiniai aktyvistai, „žuvę kovose su vokiškaisiais okupantais ir buržuaziniais nacionalistais“, planuojama griauti betoninę skulptūrą, vaizduojančią moterį su vaiku, panaikinti informacines marmuro ir granito plokštes.

Panevėžio taryba spręs, ar nugriauti Kristaus Karaliaus katedros kapinėse stūksančią sovietų kario, laikančio vienoje rankoje vėliavą, kitoje – šalmą, skulptūrą. P. Židonio nuotr.

„Išvadavimo“ nebeprimins

Griovėjams numatyta darbo ir Panevėžio senosiose kapinėse, esančiose Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios pašonėje.

Jose, privačioje Margių šeimos ir J. Jonušo kapavietėje, siūloma panaikinti dalį užrašo, skelbiančio, kad šioje vietoje ilsisi „vieni pirmųjų miesto komjaunuolių / nužudytų vokiškųjų fašistų“.

Panevėžio tarybos taip pat bus prašoma nuo panevėžiečiams gerai žinomo paminklo „Laisvės daina“, stovinčio ties Vilniaus ir J. Biliūno gatvių sankirta, leisti panaikinti užrašą „pastatyta miesto išvadavimo 30-mečio proga“.

Iškeltą vėliavą laikančią moterį vaizduojančios skulptūros postamento granite iškaltas užrašas byloja, kad skulptoriaus Antano Dimžlio bei architekto Tautvydo Miknevičiaus kūrinys 1974 metų liepą iškilo minint 30 metų jubiliejų, kai sovietų armija neva išvadavo Panevėžį.

Griovėjams sumokės miestas

Už sovietinės ideologijos ženklų nukėlimą apmokės pati Savivaldybė iš biudžete numatytos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus kultūros paveldo objektų tvarkybos lėšų.

Šio skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio teigimu, jei Taryba pritars pateiktajam projektui, tokiems griovimo darbams atlikti bus skelbiamas viešasis pirkimas.

Preliminariai skaičiuojama, kad griovėjų paslaugos gali kainuoti nuo 8 000 Eur iki 10 000 Eur.

Sulaukė paskatos

Panaikinti Panevėžyje sovietinius simbolius pirmieji iniciatyvą parodė miesto dešinieji.

Dar balandį į Aukštaitijos sostinės vadovus ir Tarybą kreipėsi jos opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, paraginusi priimti sprendimą dėl sovietinių paminklų nukėlimo mieste.

Kultūros paveldo departamentas išaiškino, kad sprendimas dėl paminklų griovimo – pačios Savivaldybės rankose. Visgi savivaldybėms buvo patarta tokius žingsnius suderinti ir su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Jo tyrėjų atsakymas tapo paskata griauti mieste esantį sovietijos palikimą.

Ant panevėžiečiams gerai žinomo 1974-aisiais statyto paminklo „Laisvės daina“ numatyta panaikinti užrašą, skelbiantį, kad skulptūra pastatyta miesto išvadavimo 30-mečio proga. P. Židonio nuotr.

Kovojama su ideologija, ne mirusiaisiais

Panevėžio meras Rytis Račkauskas „Sekundei“ yra teigęs, jog pasigirstantis naratyvas, kad taip kovojama su mirusiaisiais, absoliučiai klaidingas.

„Niekas nekalba apie kapų iškėlimą ar naikinimą. Naikinama išimtinai okupantų ilgus dešimtmečius diegta ideologija, mūsų šaliai ir kone kiekvienai šeimai atnešusi per daug skausmo ir žalos“, – pabrėžė meras.

Anot jo, ne pirmi metai nuosekliai dirbama, kad paskutinių užsilikusių sovietinių simbolių Panevėžio mieste neliktų. Pakeistas Kolūkiečių gatvės pavadinimas, mieste neliko ir gatvių, vadintų sovietinių veikėjų vardais.

„Karas Ukrainoje dar kartą patvirtino, kad sovietinė ideologija jokiu būdu nėra tik istorija. Todėl visi mūsų žingsniai, kuriais siekiame išmesti ją į istorijos šiukšlyną, yra teisingi ir būtini. Būtent dėl to šiandien sprendžiame ir likusių sovietinių paminklų klausimą. Esu įsitikinęs, kad sovietinius stabus su aiškiai išreikštais ideologiniais akcentais būtina nukelti“, – „Sekundei“ teigė meras R. Račkauskas.