-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Išties dabar gyvenu tarp dviejų sostinių. Mano gyvenamoji vieta – Aukštaitijos sostinė, o darbo vieta – Lietuvos sostinė drauge su visais Vilniaus apskrities rajonais. Kadangi darbo pradžia sutapo su pandemija, nemažai darbuotis tenka nuotoliniu būdu“, – sako kun. S. Maksvytis.
Praėjusį sekmadienį jam suėjo 48-eri.
S. Maksvytį, Vilniaus arkivyskupijoje jau dirbusį Bažnytinio teismo Santuokos ryšio gynėju, Vilniaus apskrities policijos kapelionu paskyrė arkivyskupas Gintaras Grušas, tokį žingsnį suderinęs su Panevėžio vyskupu Linu Vodopjanovu.
„Pareigūnams gana dažnai prireikia mano bažnytinės teisės žinių. Nemažai jų yra sudarę bažnytinę santuoką, kuri iširusi, žmonės gyvena naujoje civilinėje santuokoje. Jie ir kreipiasi į mane patarimų, ką daryti, kad bažnytinė santuoka būtų pripažinta negaliojančia“, – pasakojo policijos kapelionu tapęs kunigas.
Jis teigė besistengiantis padėti, kad pareigūnai įteisintų antrąją santuoką ir galėtų gyventi sakramentinį gyvenimą. Pasak kunigo, Bažnyčia kasmet tyrinėja apie 100 bylų, kai prašoma bažnytinę santuoką pripažinti negaliojančia. Dauguma jų išsprendžiamos teigiamai.
„Girdžiu įvairiausių mitų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Vienas tokių, kad palankus sprendimas niekada nepriimamas. Kitas – kad tokias bylas nagrinėja Vatikano specialistai. Trečias – kad bylų nagrinėjimas užtrunka po dešimt ir daugiau metų“, – vardijo S. Maksvytis.
Jis patikino, kad tokios bylos nagrinėjamos ilgiausiai metus, į Vatikaną jos nesiunčiamos. Pasak dvasininko, ne visi ieškiniai dėl santuokos pripažinimo negaliojančia priimami į Bažnytinį teismą, o tik verti būti išnagrinėti.
„Tokiame teisme būtini ir liudytojai, reikia būti surinkus ir pateikus reikiamų dokumentų“, – paaiškino Bažnytinio teismo Santuokos ryšio gynėjas.
Paskirtas Vilniaus apskrities policijos kapelionu, S. Maksvytis pakeitė šias pareigas ėjusį Vilniaus arkivyskupijos kunigą bei žurnalistą, redaktorių Aušvydą Belicką.
„Neslėpsiu, tapęs Vilniaus apskrities kapelionu nemenką nuostabą patyriau bendraudamas su Vilniaus krašte tarnaujančiais lenkų tautybės pareigūnais. Visų pirma nustebau ten radęs gilų tikėjimą. To krašto pareigūnai su manimi sveikinasi sakydami ne „Laba diena“, o „Garbė Jėzui Kristui“. Pats aš jau nebe su visais taip sveikinuosi“, – stebėjosi S. Maksvytis.
Atkreipus dėmesį, kad policijos kapelionai turbūt geriausiai matomi per šventes, S. Maksvytis patikino, kad tai tik nedidelė, paradinė, darbo pusė. Didžiausias kapeliono atliekamas darbas – sielovadinis.
„Uniformuoti, ginkluoti pareigūnai, kurių pareiga – padėti, kurie privalo būti fiziškai stiprūs, yra tokie pat kai visi. Jie – ne robotai, ne užprogramuoti kompiuteriai, o žmonės, turintys emocijas. Jiems tenka daug išbandymų, jie ir kenčia, ir neretai būna pažeidžiami. Teko nemažai studijuoti ir Lietuvoje, ir Italijoje, tad turėdamas žinių jaučiuosi tikrai galintis padėti pareigūnams stiprėti dvasia“, – sakė kunigas.
S. Maksvytis kapelionu yra buvęs ir anksčiau. Kardinolas Sigitas Tamkevičius, tuomet ėjęs Kauno arkivyskupo pareigas, jį buvo paskyręs Vytauto Didžiojo universiteto kapelionu.
Pasak dvasininko, nors pareigos skamba panašiai, darbo pobūdis skiriasi.
„Kuo labiau pažįstu gyvenimą, tuo tvirčiau įsitikinu, kad kapelionai reikalingi įvairioms bendruomenėms. Manyčiau, kapeliono itin reiktų ir Panevėžio miesto poliklinikai. Ne visiems drąsu ateiti į klebonijas, žmonės varžosi, kad užimtus kunigus gali sutrukdyti. Užklupti ligų galėtų patarimų, galbūt ir paguodos kreiptis ir į poliklinikos kapelioną“, – svarsto S. Maksvytis.
Į klausimą, ar, įdarbinęs jį sostinėje, arkivyskupas G. Grušas nesiūlo keltis ten gyventi, S. Maksvytis nusijuokė, jog trūkstant kunigų turbūt kiekvienas ganytojas džiaugtųsi papildęs savo vyskupijos dvasininkų gretas. Visgi Vilniaus arkivyskupijos ir Panevėžio vyskupijos ganytojams susitarus, S. Maksvytis ir toliau tarnaus Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, gyvens Panevėžyje.
Pasak dvasininko, Lietuvoje kunigų mažėja, vis mažiau jaunuolių stoja į seminarijas, bet jis pastebi, kad jaunimas nebenori būti ir policininkais.
„Visoje Lietuvoje yra 1500 neužimtų policijos pareigūnų etatų“, – patikino kunigas.
