Rekonstruojama J. Čerkeso–Besparnio sodyba Skaistakalnio parke. G. Kartano nuotr.

Sodybą parke užbaigs įdomus priestatas

Baigiant naujam gyvenimui prikelti garsaus panevėžiečio Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą, Panevėžys paskelbė ieškantis statybininkų ir antram rekonstrukcijos etapui.

Jo metu šalia istorinio raudonplyčio pastato turėtų iškilti suprojektuotas unikalus iš po žemės iškylantis maždaug 380 kv. m priestatas su daug stiklo.

Konkursą rangos darbams atlikti paskelbusi Savivaldybė pasiūlymų laukia iki vasario vidurio.

Kol pirkimai dar nesibaigę, sodybos rekonstrukcijos vadovė Sigita Biveinienė sako nedrįstanti spėlioti, kada lankytojams duris atvers jau užbaigta sodyba.

Netgi jei rangos darbų konkursas įvyktų iš pirmo karto, gali atsirasti nenumatytų darbų. Tokios patirties Savivaldybė jau turi su pirmuoju sodybos rekonstrukcijos etapu, kurio darbo grafikus keitė papildomi darbai. Šis etapas turėjo baigtis dar praėjusios vasaros pabaigoje, tačiau dabar tikimasi pabaigtuves skelbti tik šios vasaros viduryje.

„Norėtųsi 2024 metais turėti jau visą sutvarkytą kompleksą“, – sako S. Biveinienė.

Trauks akį

Būsimojo priestato viena siena bus iš stiklo, kita monolitinė. Priestato viršumi bus galima vaikščioti, jį numatyta apželdinti žole. Priestate suprojektuotos patalpos kūrybinių industrijų veiklai, muzikantams, dailininkams, meno atstovams. Čia planuojama įkurti šiuolaikiškas teatro, muzikos ir dailės studijų erdves.

Unikalios konstrukcijos stiklinis priestatas drieksis link Žagienio upelio. S. Biveinienės teigimu, pastatas nestovės iki paties upelio, tačiau teritorija iki jo tikrai bus tvarkoma. Atsiras ir nemažai naujų želdinių.

Projekto vadovė tikisi, kad pradinį vaizdą susigrąžinęs raudonplytis istorinis poeto namas, modernus jo priestatas, sutvarkyta sodybos aplinka pagyvins šią Skaistakalnio parko dalį.

„Pabaigus visus darbus, ši vieta turėtų būti kitokia: kviečianti užeiti ir traukianti akį“, – mano S. Biveinienė.

Pirmojo etapo statybos darbai kainavo netoli pusantro milijono eurų. Antrajam numatyta iki milijono eurų.

Grąžino autentiškumą

Šiuo metu istorinio pastato išorė atrodo kaip ir tarpukariu, kai čia gyveno J. Čerkesas-Besparnis, o į kūrybos vakarus rinkosi viso miesto inteligentija. Tik įėjimas dabar naujoje vietoje. Tada į garsaus panevėžiečio valdas gyventojai ir svečiai patekdavo pro duris nuo gatvės, dabar laiptai į vidų veda iš kitos pusės. Įėjus pro naujas paradines duris atsiveria 200 kv. m erdvė: didesnis holas su liftu neįgaliesiems ir keletas mažesnių patalpų. Beveik visas senojo pastato sienas prie lubų puošia senoji ornamentika. Įrengiant vidų keletą mėnesių pastate darbavosi ir restauratoriai, kurie atidengė po storu tinko ir dažų sluoksniu rastus senuosius, autentiškus frizus, dalį jų ir atkūrė pagal išlikusias senas šios vietos nuotraukas.

Įkvėpimas kūrybai

Dabartinio Skaistakalnio parko teritorijoje tarpukariu sodybą turėjęs Juozas Čerkesas-Besparnis į Panevėžio istoriją įėjo ne tik kaip advokatas, bet ir kultūros bei meno žmogus. Jis kūrė eiles, rengė publikacijas, puoselėjo sodą prie savo namų, kurie buvo tapę kultūros žmonių traukos centru. Anuomet modernų, būdingą to meto architektūrai raudonų plytų dvarelio tipo gyvenamąjį namą žinomas panevėžietis pasistatė 1926 metais. Būdamas labai darbštus, J. Čerkesas-Besparnis sodyboje netrukus užveisė didelį sodą, mėgo jame dirbti, gaudavo iš tokio ūkio ir pajamų. Savo namus Žagienio upelio vingyje pavadino Pragiedruliais. Sodyboje mielai lankydavosi tarpukario Panevėžio literatai, teisininkai, pedagogai ir kiti šviesuoliai, joje būdavo skaitomos eilės, skambėdavo muzika. Sovietmečiu J. Čerkesas-Besparnis buvo nepelnytai užmirštas. Ir šiais laikais atgimusi unikali jo sodyba turėtų tarnauti kultūrai.