nuotr.

Socialinis jautrumas įkainotas centais

Socialinis jautrumas įkainotas centais

Prieš dvejus metus įvesta privaloma turto ir pajamų deklaracija per pusę nurėžė socialinio būsto eiles Panevėžyje. Iš jos dėl 20 centų išmestas dvylika metų didesnio buto laukęs panevėžietis. Kaip nauja tvarka nusijojo valdiškos pastogės laukiančiųjų gretas?

 

Nors itin daug kalbama apie socialinį jautrumą, konkreti pagalba dažnai įstringa biurokratijos spąstuose. Antai panevėžietis Edgaras Biliauskas dvylika metų laukė, kada galės persikraustyti į erdvesnį socialinį būstą, bet pernai birželį buvo išbrauktas iš eilės Panevėžio miesto savivaldybėje.

Penkiasdešimtmetis vyras gavo 20 centų daugiau nei leistina metinių pajamų. Eilėje jis galėjo likti, jei būtų užsidirbęs 3916,80 euro per metus.

„Vos gavęs informaciją, kad esu išbrauktas, kreipiausi į Savivaldybės vadovus, bet niekas nereagavo. Parašiau raštą į Vilniaus Seimo kontrolieriaus tarnybą ir dabar man vieta tarp laukiančiųjų sugrąžinta“, – „Sekundei“ sakė E. Bieliauskas.

Ištyręs šią situaciją Seimo kontrolierius Raimondas Šukys viešai sukritikavo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją už formalų gyventojų problemų sprendimą. Kontrolierius paragino valdininkus kuo skubiau rasti galimybę, kaip grąžinti minėtą gyventoją į asmenų, turinčių gauti socialinį būstą, sąrašą. Išbraukti iš eilės dėl dvidešimt centų didesnių pajamų per metus, nei numatyta reikalavimuose socialiniam būstui gauti, esą netoleruotinas elgesys.

Leidžia viršyti

Tačiau nesusipratimas buvo išspręstas automatiškai, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusiais metais pakoregavo Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Anksčiau ji neapvalindavo gyventojų pateiktų pajamų ir prašymus gauti būstą atmesdavo dėl vieno cento.

„Norime pabrėžti, kad dvidešimt centų, dėl kurių kilo pasipiktinimas, viršijo didžiausią pajamų leistiną ribą, kuri leidžia laukti socialinio būsto. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato tam tikras pajamų žirkles ir dar papildomai leidžia jas padidinti, jeigu labai svarbus atvejis. Anksčiau buvo galima suteikti būstą net tada, jeigu pajamos 20 proc. viršija numatytą ribą. Nuo naujų metų pajamas papildomai leista viršyti 25 proc. Taigi ir panevėžiečio pajamos automatiškai jau atitinka nustatytus kriterijus“, – apie išsisprendusią problemą sakė Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė.

Jos teigimu, pernai panevėžiečiui buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir patikslinti savo pajamas iš individualiosios veiklos. Tada esą galima kai kurias pajamas nurašyti į būtinas veiklos išlaidas. Bet to nebuvo padaryta.

„Tai nėra dažnas atvejis. Jei pajamos viršijamos, tai smarkiai. O dėl kelių centų dar nebuvo problemų“, – teigė pašnekovė.

Užsispyrusi valdžia

Tačiau E. Bieliauskas įsitikinęs, kad ne jis vienas toks Panevėžyje.

„Manau, kad yra ir daugiau patekusių į tokią situaciją. Girdėjau, kad pernai labai daug žmonių buvo išbraukta iš eilės. Tikras biurokratizmas, kai tokie sprendimai priimami dėl centų ir visiškai neatsižvelgiama į žmogiškumą. Panevėžio valdžia man pasirodė labai užsispyrusi – reikėjo įrodinėti net per Seimo kontrolierių, kad aš neišgaliu gyventi geriau. Nejaugi buvo sunku suburti specialią komisiją ir apsvarstyti mano gyvenimo sąlygas – tiesiog viską lėmė principai“, – apgailestavo vyras.

Jis dabar gyvena ankštame socialiniame bute Aldonos gatvėje. Čia kartu glaudžiasi suaugęs sūnus, su kaimynais tenka dalytis virtuve, dušu. Neįgalus vyras užsidirba nešiodamas paštą.

Panevėžietis džiaugiasi grįžęs į Savivaldybės butų eilę ir tikisi, kad šiemet pavyks persikraustyti, nors jo bendrabutį valdžia žada renovuoti.

Specialistės R. Rimšienės duomenimis, namas Aldonos gatvėje, kur yra socialiniai būstai, ruošiamas atnaujinti už ES paramos pinigus. Bet greitai čia darbai neprasidės – kol kas projektas derinamas.

Nemažai butų privatizuota

R. Rimšienės teigimu, pastaraisiais metais atnaujinti ar plėsti socialinio būsto fondą Panevėžyje nebuvo galimybių – stigo finansavimo naujiems butams pirkti. Bet šiemet žadama pajudėti.

„2015–2016 metais nemažai Savivaldybės butų buvo parduota nuomininkams – sukaupėme 259 tūkst. eurų. Už tuos pinigus pirksime butus socialinio būsto fondui. Pirmenybę teiksime vieno kambario butams, nes tokių labiausiai prašoma“, – kalbėjo specialistė.

Perkamiems butams paprastai keliamas reikalavimas, kad jie būtų tvarkingi ir gyventojas galėtų keltis iš karto. Mat remontuoti Savivaldybė tokio turto nepajėgi.

Panevėžio mieste yra 497 Savivaldybės butai ir 169 socialiniai būstai. Pastarųjų šeimininkai moka mažesnį nuomos mokestį. Tačiau 15 proc. jų gyventojų turi skolų už įvairius mokesčius.

„Skolininkų yra, bet su jais susitvarkome. Kartais tenka laviruoti tarp Savivaldybės ir socialinių būstų. Būna, pirmųjų šeimininkai nusigyvena, tada pasiūlome jiems socialinį butą. O šių gyventojai praturtėja ir išeina. Per metus Savivaldybės taryba sprendžia apie 20 tokių atvejų“, – tvirtino R. Rimšienė.

Pusė nubyrėjo

Per metus, anot R. Rimšienės, paprastai pasiūloma 10–12 socialinių būstų jų laukiantiesiems. Šiuo metu tokio prieglobsčio tikisi 411 šeimų. Bet dalis jų iš eilės gali būti išbrauktos birželį.

Nuo 2015 metų pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą visi laukiantieji būsto turi pateikti turto ir pajamų deklaraciją. Pagal jos duomenis skaičiuojama, ar žmogus gali toliau tikėtis naujų namų.

„Nauja tvarka smarkiai atsijojo eilę. Iki pakeitimų Panevėžyje socialinio būsto laukė 1184 gyventojai, pateikus deklaraciją, jų liko tik 581. Praėjusiais metais buvo 366 šeimos“, – dėstė R. Rimšienė.

Paaiškėjo, kad iki pakeičiant įstatymą žmonėms stigo atsakomybės rūpintis savo eile – jie įsirašydavo ir per ilgus metus pamiršdavo, kad laukia.

O Savivaldybė neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Mat prašančiojo pajamos buvo vertinamos tik teikiant prašymą ir siūlant butą.

„Negalėjome tiksliai žinoti, kokios prašančiojo pajamos. Kas nepatogu, žmogus galėjo lengvai nuslėpti. Mes pasižiūrėdavome jų parodytus duomenis tik priimdami prašymą ir prieš skirdami butą. O per visą likusį laiką gyventojas galėjo uždirbti ir daugiau. Įvedus deklaraciją, viskas tapo aišku ir nieko nebepaslėpsi“, – teigė specialistė.

Pasak jos, gyventojai šiais metais kur kas rūpestingiau tvarko turto ir pajamų deklaraciją. O anksčiau nepadėdavo net paštu siųsti raginimo laiškai. Pasikeitę adresus žmonės net praėjus dvejiems metams susigriebdavo, kad išbraukti iš eilės. Dabar laiškai jau nebesiunčiami – informacija apie deklaraciją dėl socialinio būsto viešinama internetinėje erdvėje, spaudoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų