P. Žisdonio nuotr.

Be socialinio darbuotojo – juodos dienos

Pastarieji sudėtingi metai vienišus senjorus pagalbos ir žmogiškos draugijos vis labiau verčia ieškoti socialinėse įstaigose. Panevėžio socialinių paslaugų centro namuose lankomų klientų gretos kasmet ūgteli net po 10 proc. Nuo kitų metų įstaiga didins ir pačių pagalbininkų komandą.

Pagalba į namus

Panevėžyje šiuo metu yra 319 gyventojų, kuriuos namuose reguliariai lanko Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai. Atėję vieną, du ar net penkis kartus per savaitę pas tokios globotinius, socialiniai darbuotojai jiems perka maisto, gamina pietus, nuprausia, skalbia drabužius, tvarko kambarius, jei reikia, palydi iki gydytojo ar vaistinės ir netgi pašeria laikomus gyvūnus.

Tokia pagalba jau aštuonerius metus naudojasi 86-erių panevėžietė Aldona. Ji socialinius darbuotojus savo bute pasitinka kiekvieną darbo dieną ir darbų duoda 1–2 valandoms. Už valandą tokios viešnagės Socialinių paslaugų centrui senjorė moka 3,95 euro.

Praeitą savaitę Aldona kaip niekada įvertino tokių pagalbininkų svarbą. Ją lankanti socialinė darbuotoja keletui dienų išvyko mokytis.

„Įstaiga galėjo suderinti tokius dalykus. Turėjau didelių problemų dėl to“, – guodėsi pirmadienį „Sekundės“ redakcijai paskambinusi Aldona.

Liko neišneštos šiukšlės

Senjorė pasakoja per gyvenimą daug vargusi. 1947 m. ištremta į Sibirą. Tomsko mieste, kur žiemą spaudžia ir 50 laipsnių šalčio, praleido 15 metų. Tremtyje sukūrė šeimą ir, kai tik atsirado galimybė, grįžo į tėvynę.

„Esu neįgali, kamuoja sąnarių ligos. Labai sunku savimi pasirūpinti, viena net iš namų negaliu išeiti. Buvo sunki vaikystė, jaunystė, todėl dabar turiu daug sveikatos bėdų. Noriu nors senatvėje gerai pagyventi. Pensija nemaža, visko turiu, noriu tik pagalbos“, – patikina panevėžietė.

„Pagalbos namuose paslaugų poreikis Panevėžyje kasmet ūgteli net po 10 proc. Seniau gyventojai rečiau prašydavo padėti.“

L. Kazokienė

Tačiau kelios pastarosios dienos be įprastos socialinės darbuotojos jai tapo kančia. Aldonos bute prisikaupė atliekų – neišnešti šiukšlių maišai ėmė skleisti nosį riečiančius kvapus.

„Neišnešta iš buto stovėjo šiukšlių dėžė, pilna sauskelnių. Jos seno žmogaus ir tikrai maloniai nekvepia. Prisikaupė virtuvės pamazgų kibiras – nebuvo jo kam ištuštinti“, – piktinosi senjorė.

Visgi Aldona nėra visiškai vieniša. Ji turi vaikų, anūkų ir net proanūkių, tik šie, pasak pašnekovės, per daug užimti.

„Jie dirbantys žmonės, eina svarbias pareigas ir neturi laiko darbo dienomis pas mane važinėti. Savaitgalį mane lankė anūko žmona, atvežė maisto, bet šiukšles išnešti jau ne jos pareiga. Už ką aš vis dėl to moku socialiniam darbuotojui?“ – įsitikinusi Aldona.

Pasipiktinusi senjorė skambino į Panevėžio socialinių paslaugų centrą.

Panevėžyje šiuo metu yra 319 gyventojų, kuriuos namuose reguliariai lanko Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai. P. Židonio nuotr.

Geriau palauks

Antradienį dar kartą pakalbinta Aldona pasakojo vis dėlto sulaukusi Socialinių paslaugų centro atsiųstos moters. Naujoji pagalbininkė močiutei nepatiko. Apsiribojusi tik šiukšlių išnešimo paslauga, Aldona atsisakė kitokios centro pagalbos, kol negrįš jai oficialiai paskirta padėjėja.

„Paskambinau ir pasakiau, kad palauksiu socialinės pagalbos, kol grįš mano darbuotoja. Pasistengsiu šiukšlių nebekaupti ir kaip nors išgyvensiu tas kelias dienas viena“, – atsidūsta senjorė.

Panevėžio socialinių paslaugų centro duomenimis, panevėžietės pagalbininkė pasiėmė tik tris dienas jai priklausančių atostogų. Klientės nepasitenkinimas atsiųsta nauja darbuotoja, pasak įstaigos direktorės Linos Kazokienės, rodo, kaip stipriai senyvi žmonės prisiriša prie socialinių pagalbininkų.

„Penktadienį socialinę darbuotoją pavaduojanti kolegė nuvedė šią gyventoją iki poliklinikos. Kelionė vietoje dviejų valandų užtruko tris, bet tiek jau to. Pirmadienį taip pat atvyko mūsų darbuotoja padėti. Antradienį jau pati senjorė atsisakė pagalbos. Net nežinau, kodėl jai kažkas nepatiko – greičiausiai tai prisirišimo problema“, – spėja centro vadovė.

Poreikis auga

Dažniausiai, pasak L. Kazokienės, Panevėžio socialinių paslaugų centro lankomi žmonės į namus ateinančių socialinių darbuotojų prašo nupirkti, atnešti, pagaminti maisto.

Poreikių antroje vietoje – noras bendrauti.

„Klientai užmezga tvirtus tarpusavio santykius su mūsų darbuotojais. Žmonėms labai reikia bendravimo, kad su jais pasėdėtų, išklausytų“, – sako L. Kazokienė.

Visgi, anot direktorės, pandemija itin veikia ir šios įstaigos darbą. Socialiniai darbuotojai gana gausiai dabar serga ir paslaugų gavėjams teks susitaikyti, kad pas juos užsuks pavaduojantys pagalbininkai.

Be to, L. Kazokienės teigimu, Panevėžyje itin sparčiai auga ir socialinės pagalbos namuose poreikis.

„Pagalbos namuose paslaugų poreikis Panevėžyje kasmet ūgteli net po 10 proc. Seniau gyventojai rečiau prašydavo padėti, o dabar vis daugiau renkasi mūsų paslaugas. Netgi tenka pasitelkti Raudonojo Kryžiaus savanorius“, – pasakojo centro direktorė.

Vieni panevėžiečiai taupydami renkasi tik po vieną kitą valandą per savaitę socialinės pagalbos namuose. O kiti, kaip Aldona, padėjėjo prašo kas dieną.

Už tokias paslaugas klientai moka pagal jiems skirtas valandas, o jų įmokos nėra vienodos, priklauso ir nuo jų pajamų.

L. Kazokienės nuomone, klientės nepasitenkinimas atsiųsta nauja darbuotoja rodo, kaip stipriai senyvi žmonės prisiriša prie socialinių pagalbininkų. P. Židonio nuotr.