Socialinė problema – laiptai

Socialinė problema – laiptai

„Grįžo pokaris, kai moterys nešdavo karstus savo rankomis“, – rėžė panevėžietė Irena Zdanavičienė po to, kai neįgalų sutuoktinį iš ligoninės teko pargabenti į butą ketvirtame aukšte. Kol žmonės vargsta, galvas dėl jų bėdų suka medikai ir ugniagesiai, bet Panevėžio socialinių paslaugų centras tebesiaiškina, ar mieste reikalinga asmenų gabenimo paslauga.

 

Skelbimų puslapiuose apstu informacijos apie krovinių gabenimą. Šių paslaugų teikėjai už mokestį iš bet kur nukels sunkią sofą ar net pianiną. O štai kas padėtų iš daugiabučio namo viršutinių aukštų laiptais nusileisti neįgaliajam ar didelį antsvorį turinčiam žmogui, dar reikia gerai paieškoti.

Su tokia problema susidūrusi panevėžietė Irena Zdanavičienė prisipažįsta jau bijanti kviestis greitąją, nes teks aplėkti net šalia namų esančius alubarius ieškant, kas padėtų jos sutuoktiniui nusikraustyti iki medikų automobilio.

„Vyras po insulto pusiau paralyžiuotas, pats vos nueina tik iki tualeto. Neseniai prireikė greitosios, iki jos iš ketvirto aukšto nusibelsti padėjo tiesiog vietoje sutiktos merginos. Kol ligonis gydėsi ligoninėje, pati vos nesusirgau ieškodama, kaip jį parsigabenti namo“, – pasakojo septyniasdešimtmetė panevėžietė.

Moteris pagalbos teiravosi ir specialiųjų tarnybų, taip pat ligoninėje, miesto Savivaldybėje. Tačiau panevėžietei liko skambinti tik krovinių gabentojams. Netgi ugniagesius prisišaukti pasirodė nesą taip paprasta – pirmiausia jiems dėl laiptais ropštis jėgų neturinčio ligonio turėtų paskambinti medikai ir paprašyti sveikatos neturintį žmogų nunešti iki buto.

„Nejau dabar gydytojas dėl kiekvieno tokio ligonio skambinės į 112? Būtų gėda trukdyti jų darbą. Slaugių pamokyta paskambinau baldininkams, atsiliepė dvi moterys, sutikusios padėti. Bet ar jų pečiams toks darbas? Teko kreiptis visai į kito miesto vežėjus, jie ir užnešė vyrą laiptais namo“, – apie nueitus kryžiaus kelius ieškant pagalbos pasakojo I. Zdanavičienė.

Taip pat moteris vargo ir prieš trejus metus pasiligojus sutuoktiniui. Kaip ir šį kartą, jo parvežimu už 25 eurus pasirūpino greitosios ekipažas. Tačiau greitoji ligonį parvežė tik iki daugiabučio laiptinės durų, o kaip užkopti laiptais iki buto – jau paties paciento bėda.

„Yra šunų, vaikų teisės, o kur ligonių? Kur kreiptis gyventojams, kad gautų pargabenimo pagalbą? Nesikratau už tokią paslaugą net ir sumokėti, kad tik padėtų, kad nereiktų bėgiot per barus, pas kaimynus pagalbos ieškot. Kitą kartą ir infarktą gausiu po tokio streso“, – guodėsi panevėžietė.

I. Zdanavičienė – ne vienintelė su problema dėl ligonio gabenimo skaudžiai susidūrusi panevėžietė. Aplink, pasak Irenos, daug senyvų, silpnos sveikatos kaimynų, kurių pečius slegia ta pati sunki našta.

„Visokių paslaugų yra, o žmonių užnešimas pamirštas. Pokariu moterys rankomis nešdavo karstus. Dabar šias paslaugas atlieka duobkasiai. Kada atsiras pagalba ligoniams? Sovietmečiu tai nors sanitarai padėdavo, o dabar pats daryk ką nori“, – piktinosi išvarginta moteris.

V. Michailovą nustebino, kad ligonius padedantis vežti Socialinių paslaugų centras nežino, ar panevėžiečiams reikalinga sveikatos neturinčių žmonių užnešimo laiptais paslauga.
„Sekundės“ archyvo nuotr.

Medikų rankų neužtenka

Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorės Rūtos Ramoškienės teigimu, ši tarnyba ligonių pargabenimo paslaugos neteikia. Nebent tik paciento pasigailėję greitosios ekipažo darbuotojai geranoriškai sutinka padėti.

Tačiau ir tai, pasak direktorės, paprastai būna nelengva užduotis – dviem greitosios darbuotojams iš kelinto aukšto panešti kartais tenka ir daugiau nei 100 kg sveriantį žmogų. Tada ir prašoma ligonio artimųjų paieškoti daugiau rankų vietoje.

Kartais tokios pagalbos leidžiasi ieškoti ir patys medikai. Skubiais atvejais kviečiami ugniagesiai.

„Mes teikiame tik mokamą paslaugą – parvežame iki namų po gydymo. Tą mums leidžia teisės aktai. Sudarydami sutartį su ligoniu iš karto įspėjame, kad būtų suorganizuotas ir jo užnešimas laiptais iki buto. Kiek pajėgiame, patys padedame, turime neštuvus, bet tuo turėtų pasirūpinti patys žmonės. Ar tai didelė problema, priklauso nuo kiekvieno požiūrio“, – komentavo R. Ramoškienė.

Direktorė sutinka, kad atsiradus specialiai ligonių gabenimo į namų vidų paslaugai daug kam nukristų rūpesčiai. Dabar tai didelė socialinė problema, dėl kurios vargsta ir žmonės, ir netiesioginį darbą priversti atlikti medikai, ir ugniagesiai.

Talkina ugniagesiai

Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (APGV) vos ne kas dieną sulaukia pranešimų apie reikalingą pagalbą išgabenant ligonį iš daugiabučio namo.

„Informaciją apie tai, kad reikalingos ugniagesių gelbėtojų pajėgos sunkiasvoriam ligoniui išnešti, priešgaisrinė gelbėjimo valdyba gauna iš Bendrojo pagalbos centro. Į tokį iškvietimą vykstama visada“, – teigė Panevėžio APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė.
Šiemet Panevėžio apskrityje greitosios medicinos pagalbos medikams ugniagesiai talkino 119 kartų. Tai buvo ne tik ligonių nešimas, bet ir užklimpusių greitosios pagalbos automobilių traukimas ir pan.
„Ugniagesių atliekamų gelbėjimo darbų prioritetas – gelbėti žmogaus sveikatą ir gyvybę. Taip pat vienas iš gelbėjimo darbų – talkinimas kitoms pajėgoms, teikiančioms pagalbą gyventojams. Bet ligonių gabenimas jiems patiems prašant nėra ugniagesių funkcija“, – aiškino V. Vaiginytė.

Laiptai daugiabutyje gali tapti ypatinga kliūtimi sutrikusios sveikatos žmogui. Panevėžyje ieškoti, kas nevaikštantį ligonį paneštų laiptais, artimiesiems tenka netgi po barus. M. Garucko nuotr.

Užkelti neprašo

Panevėžyje nėra vieningos tvarkos, kas turėtų pasirūpinti esant reikalui nepaeinantį ligonį išgabenti iš namų. Tokia pagalba suteikiama nebent gražiuoju gyventojams susitarus su įvairiomis tarnybomis.

Nors tokią paslaugą galėtų kuo puikiausiai teikti Savivaldybei pavaldus Panevėžio socialinių paslaugų centras. Ši įstaiga turi netgi tam specialiai skirtą priemonę – kopiklį, kuriuo galima transportuoti vežimėlį laiptais. Tik jis labai retai panaudojamas neįgaliam asmeniui nukelti iš buto ar į jį pargabenti.

„Gal žmonėms trūksta informacijos, bet į mus dėl ligonių gabenimo kreipiamasi labai retai. Per pastarąjį pusmetį turėjome tik vieną prašymą žmogui padėti pasiekti administracinę ginčų komisiją. Dar kelis kartus dėl tokios pagalbos skambino telefonu “, – tvirtina Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės globos ir pagalbos skyriaus vedėja Irmina Petrauskienė.

Įstaigos turimas kopiklis leidžia pervežti irgi tik iki tam tikro svorio ligonius. Tačiau rinkoje yra ir tikrai universalių gabenimo priemonių. Jų kaina siekia 4000–5000 eurų. Panevėžio socialinių paslaugų centras būgštauja įsigyti tokį daiktą, mat nežino, ar jis bus reikalingas ir naudojamas.

„Kol kas siūlome tik vežimą savo automobiliu už maršrutinio autobuso bilieto kainą. Bet gabenimo iki buto paslaugos neteikiame. Jei būtų poreikis, mielai ir tą darytume. Galbūt tai turėtų išsiaiškinti Savivaldybė“, – svarstė vedėja.

Naujus kopiklius centras kol kas užsako tik tuomet, jei į Savivaldybę žmogus kreipiasi prašydamas padėti pritaikyti būstą neįgaliajam. Tokios pagalbos pageidaujantys asmenys pagal savo poreikius gali užsakyti ne tik kopiklius, montuojamas prie laiptų ir padedančius neįgaliajam pasiekti viršutinius aukštus, bet ir specialias vonias bei kitas neįgaliesiems reikalingas priemones.

Per mėnesį Panevėžio socialinių paslaugų centras neįgaliesiems pritaiko vidutiniškai po 3–4 būstus. Tokia valstybės parama kas kartą skiriasi nuo šeimininko poreikių, bet ji siekia apie 5000–6000 eurų vienam būstui.

Pagelbėtų socialinis taksi

Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas nusistebėjo, kad Socialinių paslaugų centrui nežinomas gabenimo paslaugų poreikis mieste. Jei ši įstaiga, anot vedėjo, teikia ligonių vežimo paslaugą, turėtų puikiai žinoti ir tai, ar reikia gyventojams padėti įveikti laiptus.

V. Michailovo nuomone, įstaiga iš tiesų galėtų teikti gabenimo pagalbą – padėti žmonėms laiptais pasiekti namus.

Rimtesnė pagalba gabenant ligonius siejama su nauja socialine iniciatyva „Socialinis taksi“. Ši paslauga, skirta žmonių, turinčių judėjimo negalią, mobilumui skatinti, jau veikia kai kuriuose Lietuvos miestuose. Socialinio taksi kitais metais laukia ir Panevėžys. Šiemet rengiamasi teikti paraišką dėl šio projekto finansavimo.

„Manau, kad socialinis taksi išspręs daug problemų, tarp jų paslaugų turėtų būti ir žmonių gabenimas laiptais“, – teigė V. Michailovas.

Komentarai

  • As irgi turejau tokia problema. Diena visi darbe, nera kam padeti nunesti invalida. As mielu noru uzmokeciau. Alaus baro su bedabiais salia nera.

  • Tai yra būtina!

  • Kaip visuomet: socialinis skyrius „nežinojo“, socialinis paslaugų centras“ nesupranta, kas per prašoma paslauga“.Melagiai arba neišmanėliai, veltui valdantys valstybinę duoną už pareigų neatlikimą. 2013m.prašiau panašios paslaugos, tai gi, drąsiai galiu patvirtinti komentarą dokumentais. Veltėdžiai nemąstantys žmonių labui ir tiek. Šiais metais SADM yra nurodyta, kad savivaldybėse turi būti pavežėjimo paslauga. Jei turi būti tėvams tokia paslauga, kas trukdo pritaikyti ir turėti tokią pagal situaciją paslaugą? Nenoras dirbti.

  • Paslauga uznesti neigalu ligoni i buta(namus) BUTINA.Valdininkai,suteikite ja.Juk jus mes rinkom,kad rupintumeites zmogumu.manau,ir noriu tiketi,kad dabar sis reikalas pajudes is vietos.

  • Paslauga uznesti neigalu ligoni i buta(namus) BUTINA.Valdininkai,suteikite ja.Juk jus mes rinkom,kad rupintumeites zmogumu.manau,ir noriu tiketi,kad dabar sis reikalas pajudes is vietos.

  • pries kokius 5 metus mes turejom ligoniuka po insulto kai vezdavom i namus greitoji uz pinigus vezdavo tik reikejo sumoketi i kasa kiek neprisimenu bet visada mokejau uz du ekipazus su uznesimu nes ligonis svere tikrai virs 100 kg nebuvo problemos sumoki ir parveza ir uznesa kodel tos paslaugos kad ir mokamos neliko

    • stiprūs dirba statybose, likę – su stuburo išvaržomis

      • Atsakyti
  • Socialinių reikalų skyrius, socialinių paslaugų centras, socialinių paslaugų centro socialinės globos ir pagalbos skyrius ir taip toliau. Visa tai- atskiri padaliniai, turintys po vedėją, pavaduotoją, vyr. soc. darbuotoją, vyr. soc. darbuotojo pavaduotoją ir taip toliau. Visi gauna atlyginimus, mokamus iš bendro socialinėms paslaugoms nustatyto biudžeto. Visi taip patenkinti, kad net nebesiteikia tarpusavyje išsiaiškinti, ko reikia nuo gyvenimo pavargusiems žmonėms. Tai gal bent sugebėtų paaiškinti, kur dedami iš socialinių pašalpų sutaupyti pinigai? Kiek pamenu, įstatymai leidžia juos panaudoti tik socialinėms reikmėms. O gal Panevėžyje – skyriams, centrams ir centrų skyriams?

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų