-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tyrimo rezultatai parodė, kad bet kokio asmens fizinį (įskaitant grasinimus) ar seksualinį smurtą yra patyrę 25,2 proc. 18–74 metų amžiaus moterų ir 20 proc. to paties amžiaus vyrų.
Tarp nukentėjusiųjų nuo intymaus partnerio smurto absoliuti dauguma (88,2 proc.) – moterys, tarp patyrusiųjų ne partnerio smurtą daugiau kaip pusė (56,7 proc.) buvo vyrai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kas trečia 18–74 metų amžiaus moteris (30,7 proc.) yra patyrusi intymaus partnerio psichologinį, fizinį (įskaitant grasinimus) ar seksualinį smurtą. Patyrusiųjų intymaus partnerio smurtą daugiausia tarp 65–74 metų amžiaus moterų (36,7 proc.), mažiau – tarp jauniausių (18–29 metų amžiaus) moterų (21,2 proc.).
Labiausiai paplitęs psichologinis smurtas, jį patyrė 29,5 proc. moterų. Psichologiškai buvo smurtaujama prieš kas penktą 18–29 metų amžiaus moterį (20,6 proc.), o vyriausių tirtų (65–74 metų amžiaus) moterų grupėje psichologinis smurtas paplitęs dar labiau – jį patyrė 34,3 proc. moterų.
10,3 proc. intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų buvo sužalotos fiziškai, 5,5 proc. jautė, kad jų gyvybei gresia pavojus. Dėl pasikartojančio intymaus partnerio smurto 6,2 proc. moterų jautė psichologines pasekmes.
Tyrimo rezultatai parodė, kad partneriai dažniau smurtauja prieš žemesnį išsilavinimą turinčias moteris – tarp įgijusių pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą moterų partnerio smurtą patyrė net 44,6 proc. Tarp turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą partnerio smurtą patyrė kas ketvirta moteris (26,7 proc.).
13,6 proc. 18–74 metų amžiaus moterų yra patyrusios fizinį ar seksualinį ne partnerio smurtą.
Ne partnerio smurtą teigė patyrusios 13,6 proc. 18–74 metų amžiaus moterų – nuo fizinio smurto (įskaitant grasinimus) nukentėjo 10,9 proc., nuo seksualinio smurto – 6 proc. moterų. Ne partnerio smurtas labiau paplitęs didesnio gyventojų tankumo vietovėse. Tarp didmiesčių gyventojų nukentėjusių nuo ne partnerio moterų buvo 16,3 proc., tarp miestų, miestelių ir kaimų gyventojų – apie 11 proc.
Ir intymaus partnerio, ir kito asmens smurtą patyrusios moterys dažniausiai apie tai kalbėjosi su artimais asmenimis. Į policiją kreipėsi 26,1 proc. intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų ir tik 8,9 proc. patyrusiųjų ne partnerio smurtą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 19,5 proc. 18–74 metų amžiaus vyrų yra patyrę intymaus partnerio psichologinį, fizinį (įskaitant grasinimus) ar seksualinį smurtą. Kaip ir smurto prieš moteris atveju, labiausiai paplitęs psichologinis smurtas (jį patyrusių vyrų buvo 19,2 proc.), prieš 2,1 proc. vyrų partneriai smurtavo arba grasino smurtauti fiziškai.
Skirtingai nei moterys, vyrai nelinkę kreiptis pagalbos dėl patiriamo partnerio smurto – mažiau nei pusė (41,9 proc.) partnerio smurtą patyrusių vyrų apie tai kalbėjo su artimaisiais, tačiau nesikreipė dėl to į pagalbos tarnybas, policiją.
Tarp 65–74 metų amžiaus vyrų tokių buvo 14,1 proc., tarp 30–44 metų amžiaus – kas ketvirtas (24,3 proc.). Didžiausia ne partnerio smurtą patyrusiųjų dalis buvo tarp žemiausio išsilavinimo vyrų (27,1 proc. turinčių pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą), be to, šis smurtas dažnesnis didmiesčiuose (25 proc. didmiesčių gyventojų vyrų teigė patyrę ne partnerio smurtą). Apie ne partnerio smurtą su artimaisiais kalbėjosi 62,4 proc. vyrų, 16,7 proc. kreipėsi į sveikatos ar socialinių paslaugų įstaigą, kas dešimtas (10,6 proc.) pranešė policijai.
Seksualinį priekabiavimą darbe patyrė 19,1 proc. kada nors dirbusių moterų ir 6,6 proc. vyrų
Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik kas penkta kada nors dirbusi moteris (19,1 proc.) yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe. Maždaug pusė (54,2 proc.) šį smurtą patyrusių moterų apie tai kalbėjosi su kolegomis ar vadovais, 67,4 proc. – su artimaisiais. 3,9 proc. patyrusių šį smurtą moterų mano, kad seksualinio priekabiavimo atvejai yra gana dažni, kas penkta (21,8 proc.) – nėra labai dažni. Beveik pusė (49,9 proc.) seksualinį priekabiavimą darbe patyrusių moterų manė, kad jie visai nedažni, taip manė ir 74,6 proc. šio smurto nepatyrusių moterų.
Seksualinį priekabiavimą darbe patyrė 6,6 proc. kada nors dirbusių vyrų. 37,3 proc. apie tai kalbėjosi su bendradarbiais, daugiau kaip pusė (58,2 proc.) – su artimaisiais. Nepaisydami patirto priekabiavimo, 58 proc. šių vyrų mano, kad seksualinio priekabiavimo atvejai yra visai nedažni ar jų nepasitaiko, kas trečias (31,1 proc.) neturėjo nuomonės. Tarp nepatyrusių priekabiavimo vyrų 73,5 proc. manė, kad šie atvejai visai nedažni ar jų nepasitaiko.
Beveik 3 proc. moterų yra patyrę intymaus partnerio persekiojimą, 5,6 proc. moterų susidūrė su ne partnerio persekiojimu. Tarp jauniausios amžiaus grupės (18–29 metų amžiaus) moterų ne partnerio persekiojimą patyrė kas dešimta (9,8 proc.).
Vyrai persekiojami rečiau – intymaus partnerio persekiojimą patyrė 1 proc. vyrų, ne partnerio persekiojimą – 3,7 proc. 18–74 metų amžiaus vyrų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojai gerai informuoti apie pagalbos paslaugas nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikiančias organizacijas. Apie jas teigė žinančios 99,2 proc. patyrusių bet kokios rūšies smurtą ir 98,4 proc. nepatyrusių smurto 18–74 metų amžiaus moterų (vyrų atitinkamai buvo 97,3 ir 96,2 proc.).
Apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą patyrus seksualinį smurtą žino mažesnė gyventojų dalis – 63,2 proc. bet kokios rūšies smurtą patyrusių ir 65,1 proc. nepatyrusių moterų, ir, atitinkamai, 54,8 ir 58,9 proc. vyrų.
Gyventojų saugumo statistinis tyrimas buvo atliekamas imčių metodu, Gyventojų registro duomenų pagrindu buvo sudaryta paprastoji atsitiktinė 10 tūkst. asmenų imtis. Tyrimo anketa buvo parengta pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką. Į anketos klausimus atsakė 5,5 tūkst. asmenų.
