-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Smilgietis su žmona Aldute savo jaukiuose namuose įkūrę privačią dailės galeriją, o gyvenimo pavyzdžiu ir kūrybiniais ieškojimais kviečia pamilti savo kraštą ir jo žmones. Jo kandidatūrą Garbės piliečio titului pasiūlė patys smilgiečiai.
Šįkart rajono Savivaldybės komisijai buvo pateiktos trys kandidatūros.
Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka siūlė nominuoti kraštietį, pasaulyje žinomą menininką Stasį Eidrigevičių, o Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Daiva Juodelienė penkių fizinių asmenų vardu – verslininką, politiką, krašto patriotą Joną Katiną (po mirties).
Komisijos sprendimas apdovanoti K. V. H. Vaičiūną bus teikiamas tvirtinti mėnesio gale vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje.
Komisijos pirmininko, vicemero Antano Pociaus teigimu, išrinkti Garbės pilietį pavyko tik iš antro balsavimo, mat kiekvieno kandidato indėlis garsinant Panevėžio rajoną – neišmatuojamas ir nepasveriamas.
„Nuomonės išsiskyrė. Visi kandidatai yra verti pagerbimo, todėl nepavyko rasti vienbalsio sprendimo, tik iš antro balsavimo išsirinkome verčiausią. Bet, su retomis išimtimis, praktiškai kasmet taip būna“, – kalbėjo A. Pocius.
Garbės piliečio regalijos tradiciškai įteikiamos iškilmingame Vasario 16-os dienos Savivaldybės tarybos posėdyje. Panašu, kad šiemet ir vėl teks šią rajono tradiciją sulaužyti.
„Augant susirgimų koronavirusu skaičiui, gali tekti apdovanojimo ceremoniją ir nukelti. Pernai raguviškiui Garbės piliečiui Antanui Slučkai regalijas įteikėme irgi gerokai vėliau, kai leido sąlygos“, – sakė vicemeras.
K. V. H. Vaičiūnas, išgirdęs, kad komisija jį atrinko verčiausiu Garbės piliečio vardo, neslėpė esąs nustebęs – niekaip nesitikėjo, jog toks įvertinimas atiteks jam.
„Mano gyvenime tai didžiulis įvykis. Žinau, kad buvo pasiūlytas dailininkas Stasys Eidrigevičius, pasaulinio lygio menininkas, ir amžinatilsi Jonas Katinas. Abu juos puikiai pažįstu – su S. Eidrigevičiumi esu ne kartą bendravęs, o su J. Katinu dirbome Panevėžio rajono savivaldybės pirmojoje Taryboje. Komisijai išties buvo sunku išrinkti, ačiū jai už tokią garbę. Bet gal rajono Tarybai pasirodys kitaip“, – kuklinosi smilgietis.
Jis atvirauja, kad toks didžiulis įvertinimas ne tik paglosto širdį, bet ir užkrauna savotišką atsakomybę dar labiau stengtis darbais ir veikla skiepyti meilę savo šaliai.
„Dabar turėsiu daugiau stengtis dirbti, bet mano saulutė jau leidžiasi, statistinį vyrų amžiaus vidurkį jau pragyvenau“, – juokauja rajono šviesuolis.
Nors pase įrašyta data ne visuomet rodo norimus skaičius, K. V. H. Vaičiūnui jaunatviškos energijos, žinių troškimo, polėkio gyventi galima tik pavydėti. Šiuo metu jis ruošiasi atidaryti dar dvi savo parodas – vieną Velžyje, o kitą Joniškyje. Nors piešti mėgdavo nuo vaikystės, tačiau jokių specialių dailės mokslų nebaigęs ir net piešimo būrelio mokykloje nelankęs.
„Mano gyvenime tai didžiulis įvykis.“
K. V. H. Vaičiūnas
Savo gyvenimą susiejęs su fizika, smilgietis prie dailės grįžo tik išėjęs į pensiją. Nenuostabu, juk visą gyvenimą darbas darbą vijo: K. V. H. Vaičiūnas buvęs Raguvos mokyklos mokytojas, Smilgių vidurinės mokyklos direktorius, vėliau Smilgių apylinkės pirmininkas. Paskui daug metų dirbo Panevėžio rajono savivaldybėje, apskrities administracijoje. Darbuojantis rajono Tarybos pirmininku, rajono mero pavaduotoju ar einant atsakingas pareigas apskrities administracijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, laiko tapyti nelikdavo.
„Mano dailė kitokia. Matyt, per daug esu įsistebeilijęs į tą mūsų šalelę. Kai išėjau į pensiją, sakiau, reikia kažką veikti, kad būtų prasmė. Tapydamas bandau perteikti mūsų šalies grožį, paskatinti didžiuotis Lietuva“, – patriotiškai nusiteikęs smilgietis.
Dažniausiai tautodailininko paveiksluose dominuoja tai, kas susiję su Lietuvos istorija ir didinga jos praeitimi: pilys, dvarai, bažnyčios, vietovės, susijusios su žymiais žmonėmis. Paveikslai užburia ne tik savo ramiomis ir švelniomis spalvomis, bet ir atlikimo būdu – K. V. H. Vaičiūnas naudoja taškinės tapybos techniką, kai paviršius dekoruojamas įvairaus dydžio ir spalvų taškais. Tai labai sena technika, tačiau piešiant šiuolaikinėmis priemonėmis ji tapo prieinamesnė ir patrauklesnė.
„Savo darbais noriu parodyti, kokia graži mūsų gimtinė. Esame apvažiavę daug šalių, bet Lietuva gražiausia. Turime džiaugtis, kad turime tokį kraštą“, – kalbėjo menininkas.
Kęstučio ir Aldutės Vaičiūnų jaukiuose namuose yra laukiamas kiekvienas – svetingi šeimininkai ne tik pavaišins kvapios arbatos puodeliu, bet ir pakvies prie molberto išlaisvinti savo kūrybines idėjas. Iki pandemijos jų namuose dažni svečiai ne tik meno, kultūros, istorijos mylėtojai, bet ir moksleiviai, godžiai gaudantys įdomias K. V. H. Vaičiūno pasakojamas istorijas.
Panevėžio rajono garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui pagerbti už ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo, krašto apsaugos ir kitas sritis, už Panevėžio rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje. Kandidatūras siūlyti gali visuomeninės organizacijos, įstaigos, seniūnijos, gyventojų bendruomenės bei pavieniai asmenys.
Nuo 2005 m. Panevėžio rajono garbės piliečio vardas suteiktas 17-ai asmenų: Alfonsui Giedraičiui, Kazimierui Kisieliui, Rimantui Banevičiui, Jonui Žilevičiui, Virmantui Velikoniui, Pranciškui Benediktui Tamulioniui, Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, Jonui Čeponiui, Klementui Sakalauskui, Gražinai Grigaliūnienei, Vytautui Rapolui Gritėnui, Edmundui Rinkevičiui, Edrund Olaisen, Jonui Kauneckui, Valerijai Bartulienei, Gediminui Karaliui, Antanui Slučkai.
