-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Įvažiuojantieji, o tuo labiau ateinantieji į Panevėžio kūrimąsi menančią Senamiesčio gatvę, jei nepasibaisi, tikrai nusistebi matydami pačioje jos pradžioje stūksant šimtamečio dviejų galų namo liekanas. Kelerius metus glaudęs benamius, iš pradžių išdaužytais, po to jau lentomis užkaltais langais bei išplėštomis durimis stovėjęs medinukas dabar styro jau gerokai apgriautas. Liko tik dalis jo stogo, pro kurio kiaurymę kyšo kaminas. Sąvartynu tapo ir namo kiemas.
Nebetverdama tokio centrinės miesto dalies vaizdo, į „Sekundę“ kreipėsi Panevėžio rajone, Vaivaduose gyvenanti Danguolė. Į darbą Panevėžyje jai tenka kasdien pravažiuoti pro baisųjį „paveldą“.
„Į darbą važiuoju Senamiesčio gatve, o namo į Vaivadus grįžtu, kaip sakoma, „per aplinkui“. Kitus maršrutus renkuosi, kad nematyčiau to baisiojo namo gatvės pradžioje. Jei man baisu pravažiuoti, kaip turėtų jaustis tos gatvės gyventojai. Negi jie nieko nedaro, negelbsti savojo įvaizdžio?“ – ir baisėjosi, ir piktinosi Danguolė.
Vienai pirmųjų Panevėžyje įsikūrusiai gyventojų bendruomenei „Senamiestietis“ vadovaujantis Stanislovas Žiogas neslėpė, kad į akis krentantis apgriuvęs namas išties tapęs skauduliu ir jam pačiam, ir kitiems Senamiesčio gatvės gyventojams. Tokios jo liekanos savotiškai reprezentuoja ir pačią gatvę, vieną svarbiausių mieste, o atvykėliams – ir pačią Aukštaitijos sostinę.
Pradžią Panevėžiui davusią Senamiesčio gatvę dabar reprezentuoja jau ne vienerius metus styrantys namo griuvėsiai. G. Kartano nuotr.
„Tas Senamiesčio g. 4-uoju numeriu pažymėtas namas ilgai negyvenamas, tačiau buvo matyti, kad jame glaudžiasi tie, kas greičiausiai neturi savo namų. Taip pat matydavome, kad pastatas siaubiamas, daužomi jo langai“, – pasakojo S. Žiogas.
Vėliau bendruomenės pirmininkas teigia atkreipęs dėmesį, kad gerokai nusiaubtas namas buvo pradėtas ardyti.
„Girdėjau ir tai, kad prie tos krautuvės nuolat sėdėdavęs ubagas Ciorka, kuris buvo tapęs savotišku Senamiesčio gatvės akcentu, kone jos simboliu.“
V. Puronas
„Tikėjomės, kad pastatą nugriaus, o aplinką sutvarkys, tačiau darbai sustojo. Liko pastatas vaiduoklis“, – atsiduso bendruomenės vadovas.
Neapsikentęs netvarkos ir skundžiantis artimiausiems šio namo kaimynams, S. Žiogas buvo kreipęsis ir į miesto Savivaldybę, reikalavo, kad valdininkai imtųsi kokių nors priemonių daryti tvarką.
„Gavau Savivaldybės atsakymą, kad su savininkais susisiekta, o jie namo nebegriauna todėl, kad bandys jį atstatyti“, – pasakojo S. Žiogas.
Anot jo, šio namo šeimininkai nėra Senamiesčio g. bendruomenės nariai, tad jai nepažįstami.
Kaimynai baiminasi, kad apgriautą, bet vis nenugriaunamą namą gali kas padegti, o tuomet raudonasis gaidys peršoks ir ant jų namų. G. Kartano nuotr.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistas Nerijus Budreika pripažįsta: Senamiesčio gatvės 4-asis namas išties yra miesto žaizda. Deja, įstatymų keliu ją užgydyti, tai yra savininkus priversti nugriauti, atstatyti ar kitaip sutvarkyti medinuko liekanas ir jo kiemą, nėra taip paprasta.
Pasak N. Budreikos, savininkui dar pernai buvo siųstas raštas, kad per nurodytą trijų mėnesių terminą pasirūpintų savuoju turtu. Į raštą atsiliepęs savininkas pažadėjo tai padaryti. Nesusitvarkęs gavo 150 eurų baudą. Į kitą raginimą tvarkytis Senamiesčio g. 4-ojo namo šeimininkas atsakė paaiškinimu, jog yra sumanęs rekonstruoti pastatą, tad teigė viso jo negriausiantis.
Kadangi reikalai nepajudėjo, pasak N. Budreikos, ir šiemet imtasi namo liekanų sutvarkymo klausimo.
„Išsiaiškinau, kad Senamiesčio g. 4-asis namas jau turi naują savininką. Tad ir jam išsiuntėme raginimą tvarkytis. Jei to nebus padaryta per nustatytą terminą, pagal galiojančią tvarką ir naujajam šeimininkui skirsime baudą“, – aiškino Savivaldybės specialistas.
Pasak jo, jei žmogus savo nekilnojamuoju turtu nepasirūpina net ir gavęs baudų, Savivaldybė turi teisę kreiptis į teismą. Anot N. Budreikos, praktika rodo, kad negebančiam ar nenorinčiam tinkamai tvarkyti turimo nekilnojamojo turto teismai skiria itin dideles baudas ir tai būna neabejotina paskata savininkui deramai pasirūpinti tuo, kas jam priklauso: griauti, perstatyti, galbūt parduoti ar kitaip perleisti tiems, kas geba tvarkytis.
Pasak L. Knizikevičienės, bendruomenė „Senamiestietis“ net ir iš medžio išdrožtą nuorodą, bylojančią, kad čia – bendruomenės pradžia, pastatė šalia baisiojo namo tikėdamasi, kad atsiradęs ženklas privers savininkus kiek apsitvarkyti. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr. nuotr.
„O mes, bendruomenės „Senamiestietis“ nariai, net ir iš medžio išdrožtą nuorodą, bylojančią, kad čia – mūsų bendruomenės pradžia, pastatėme šalia to baisaus namo. Kai statėme, tikėjomės, kad atsiradęs ženklas privers žmones kiek apsitvarkyti. Bet jie to nepadarė. Taip ir stovi mūsų nuoroda lūšnyno fone“, – apgailestavo šios bendruomenės aktyvi narė Liudvika Knizikevičienė.
Užaugusi Senamiesčio gatvėje, L. Knizikevičienė mena, kad dviejų galų Senamiesčio g. 4-ajame name gyvenusios dvi šeimos. Jos išsikraustė Lietuvai tapus nepriklausomai. Panevėžietė svarsto, kad namas tikriausiai grąžintas buvusių savininkų palikuonims.
„Gaila, tačiau pastaraisiais metais namas buvo apleistas. Dabar gi jis atrodo tikrai klaikiai“, – konstatavo L. Knizikevičienė.
Dar į ankstesnius Senamiesčio g. 4-ojo namo gyvavimo laikus nukėlė šiaulietis menininkas Vilius Puronas. Pats jis užaugo Šermukšnių gatvėje, tačiau jo seneliai – tikri senamiestiečiai, šioje gatvėje turėję namus. V. Puronas teigia iš jų pasakojimų tikrai žinantis, kad pastaruoju metu vaiduokliu tapusiame name, stovėjusiame gatvių kryžkelėje, smetonmečiu veikusi Gurvičiaus krautuvė.
„Girdėjau ir tai, kad prie tos krautuvės nuolat sėdėdavęs ubagas, kuris buvo tapęs savotišku Senamiesčio gatvės akcentu, kone jos simboliu“, – pasakojo V. Puronas.
Menininkas atkreipė dėmesį, kad prabėgus visam amžiui nedaug kas tepasikeitė: prieš šimtą metų Senamiesčio gatvę reprezentuodavo, savotiška jo pažiba buvo elgeta, o dabar – landynės griuvėsiai.
Citata:
NUOTR.
Pradžią Panevėžiui davusią Senamiesčio gatvę dabar reprezentuoja jau ne vienerius metus styrantys namo griuvėsiai. G. Kartano nuotr.
Kaimynai baiminasi, kad apgriautą, bet vis nenugriaunamą namą gali kas padegti, o tuomet raudonasis gaidys peršoks ir ant jų namų. G. Kartano nuotr.
Pasak L. Knizikevičienės, bendruomenė „Senamiestietis“ net ir iš medžio išdrožtą nuorodą, bylojančią, kad čia – bendruomenės pradžia, pastatė šalia baisiojo namo tikėdamasi, kad atsiradęs ženklas privers savininkus kiek apsitvarkyti. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr. nuotr.
