Kokios dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys? Ką reikėtų žinoti, norint šio negalavimo išvengti? Kuo gali padėti gydytojai? Kalbamės su Vilniaus universitetinės Santariškių ligoninės gydytoju urologu Arūnu Želviu.
– Žinome, kad jūs su savo kolegomis jau keletą metų gana aktyviai dirbate pritaikydami vis naujus gydymo metodus žmonėms, kurie daug kenčia dėl to, kad pačiu netinkamiausiu momentu sušlapo kelnaitės. Dėl ko išsivysto šlapimo nelaikymas ir kaip galima padėti tokiems pacientams?
– Šis negalavimas vargina žmones kur kas dažniau negu atrodo. Praktiškai vos ne kas kelintas žmogus per savo gyvenimą patiria “šlapių kelnaičių” sindromą.
Pradėkime nuo jaunimo. Kartais tai pasitaiko aktyviai sportuojančioms mergaitėms. Staigaus įtempimo metu (bėgant sprintinį ruožą, atliekant šuolį) arba užsitęsus treniruotei (bėgant ilgą nuotolį), jei šlapimo pūslė nėra tuščia, truputis šlapimo dažnai išteka nevalingai. Kodėl? Ogi todėl, kad ne visi kūno raumenys vienodai gerai paruošti priimti fizinį apkrovimą. Įsitempus pilvo presui padidėja spaudimas pilve ir, nesant pakankamai tvirtiems tarpvietės raumenims, šlapimo pūslė paspaudžiama žemyn, šlaplės raukas trumpam atsileidžia. Kokia išeitis? Reikia išmokti stiprinti tarpvietės raumenis. Prieš tai būtina atmesti kitas šlapimo nelaikymo priežastis (šlapimo pūslės uždegimą, akmenis ir pan.).
Sulaikyti šlapimą kartais sunkiai sekasi moterims po gimdymo. Dažniausiai to priežastys – pilvo sienos tonuso pablogėjimas ir ūmus dubens organų padėties pasikeitimas; rečiau – kai kurie tarpvietės pažeidimai (patempimai ir plyšimai). Pagalba – speciali mankšta, fizioterapija arba plastinė operacija – paprastai duoda gerus rezultatus.
Šlapimo nelaikymas gali pasitaikyti ir po kai kurių dubens operacijų.
Nevalingą šlapinimąsi gali lemti ir kai kurios stuburo ligos, traumos, pažeidžiančios nervus, kurie inervuoja šlapimo pūslę. Kartais tai atsitinka ir po kai kurių stuburo operacijų.
Bene dažniausiai dėl nevalingai ištekančio šlapimo vargsta vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys. Pamažu blogėjant pilvo sienos bei tarpvietės raumenų tonusui labai pasikeičia mažojo dubens organų (visų pirma – šlapimo pūslės bei gimdos) padėtis. Be to, prasidėjus menopauzei, dėl moteriškųjų hormonų – estrogenų – sumažėjimo dar labiau suglemba gimdos raiščiai, suplonėja šlapimo pūslės ir šlapimo kanalo gleivinė, tad blogiau užsidaro šlapimo pūslės raukas. Spaudžiant pasislinkusiai gimdai susikaupęs net ir nedidelis šlapimo kiekis pradeda ištekėti iš pradžių tik sunkiai keliant, čiaudint, kosint, o vėliau ir staigesnio judesio metu ar net visai ramiai vaikštant. Pastaruoju atveju kineziterapija bei kitos – nechirurginės – priemonės paprastai jau reikiamo efekto nebeduoda, tačiau kvalifikuotai atlikta chirurginė operacija gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
Visai kitokia pagyvenusių vyrų šlapimo nelaikymo kilmė. Dažniausia to priežastis – gerybinis prostatos išvešėjimas, pradžioje sukeliantis (ypač naktį) šlapinimąsi, o vėliau – visišką šlapimo susilaikymą ar nelaikymą (dėl šlapimo pūslės sienelės pertempimo šlapimo pūslė praranda galimybę susitraukti ir išsituštinti vienu metu, todėl šlapimas laša beveik nuolat).
Šlapimo nelaikymą gali sukelti ir kai kurios ligos: centrinės nervų sistemos, augliai, šlapimo takų infekcija ir kt. Praktika rodo, kad dėl šlapimo nelaikymo vyrai pas urologus ateina dažniau. O moterys (ypač vyresnio amžiaus) ilgą laiką kenčia, dažnai vengia tuo skųstis, kartais net ima šalintis žmonių, užsidaro savyje ir į gydytoją kreipiasi procesui pažengus jau toli.
Nuolat šlampančios kelnaitės – ne gėda, o vienokios ar kitokios žmogaus organizmo problemos požymis ir delsimas kreiptis į gydytoją kartais kainuoja rimtus sveikatos sutrikimus.
Daiva Visockienė
Labai naudingas ir aktualus straipsnis. Mano nuomone, slapimo nelaikymas yra tikrai aktuali ir opi tema daugeliui iš mūsų, dėl to labai svarbu šia tema domėtis ir ieškoti prevencijos priemonių. Mano nuomone, svarbiausia tinkamai maitintis, mankštintis ir nenumoti ranka į šią problemą.