Slankiojo darbo grafiko pavojai

Slankiojo darbo grafiko pavojai

Naktis – diena, laisvadienis – vėl į darbą; kas antrą parą; naktiniai budėjimai, – pamaininio darbo grafikai gali būti įvairūs. Kad ir koks jis būtų, vis vien neigiamai veikia organizmą.

Kai žmogui pasiūlo dirbti pagal grafiką „trys dieninės, trys naktinės, trys laisvadieniai“, jis net apsidžiaugia. Pamanyk, dienomis mama turės daug laisvo laiko: galės vaikui padėti pamokas paruošti, nupirkti maisto produktų nesistumdydama eilėse, prireikus nueiti į polikliniką, nereikės išsiprašyti iš darbo. Deja, greitai poliklinika tampa antraisiais namais. Viskas prasideda nuo nemigos, paskui ima šokinėti kraujospūdis, kamuoti nesibaigiantys peršalimai, paaštrėja virškinimo problemos.

Gydytojai vis dažniau kalba apie pamaininio grafiko pavojus sveikatai, ypač jei reikia dirbti naktimis. Įrodyta, jog dirbant pagal tokį grafiką gresia ne tik nemiga ar hipertonija, bet ir nutukimas, cukraligė, net onkologinės ligos.

Parų ritmu

Visas žmogaus gyvenimas paklūsta parų ir sezoniniams bioritmams. Bet kuris mūsų organizme vykstantis procesas priklauso nuo paros meto: ir kūno temperatūros svyravimai, virškinimo fermentų gamyba, tam tikrų hormonų išskyrimas į kraują. Jei šis ritmas sutrinka, sutrinka visos organizmo sistemos.

Dieną organizmas naudoja energiją, o vakare jis pereina prie maisto medžiagų utilizavimo režimo, kitaip tariant, kalorijos virsta riebalais ant šonų. Žmonės, dirbantys naktimis, dažniausiai valgo tamsiuoju paros metu, tad svorio priauga gana greitai. Be to, vėlai valgant sutrinka hormonų, reguliuojančių svorį, gamyba.

Prie tokių hormonų priklauso leptinas, kuris siunčia smegenims signalą, kad mes sotūs, ir augimo hormonas, lemiantis riebalų atsargų išskaidymą. Kai sočiai prisivalgoma būna apie vidurnaktį, organizmas gamina insuliną, todėl kaupiasi riebalai. Jei kasdien būna valgoma tokiu vėliu metu, tai lemia cukraligės atsiradimą.

Arterinis spaudimas taip pat priklauso nuo paros bioritmų, kai viskas normalu, jis naktį sumažėja. Tačiau kai naktį dirbama, nervinė įtampa dėl darbo stabdo tokį mažėjimą. Naktinio būdravimo metu gaminama daug hormono kortizolio, kuris lemia spaudimo didėjimą. Sutrinka natūralus gamtos mechanizmas, todėl gali nukentėti sveikata.

Nakties nauda

Kai kurie žmonės pamainomis gali dirbti keletą metų. Tačiau tai dar nereiškia, kad toks grafikas jiems nekenkia. Stebėjimai rodo, kuo ilgiau dirbama pamainomis, tuo daugiau kyla problemų. Reikalas tas, jog naktį, mums miegant, gaminasi hormonas melatoninas, intensyviausia jo gamyba vyksta nuo vidurnakčio iki 4 val. ryto. Šio hormono viena iš funkcijų – reguliuoti miego ir būdravimo cikliškumą. Jei žmogus naktimis nemiega, hormono gaminasi mažiau. Ir bioritmai sutrinka, užmigti trukdo ne būtinybė skubėti į darbą, bet vidiniai procesai mūsų kūne.

Dėl melatonino trūkumo būna ir kitų pasekmių. Šis hormonas pasižymi stipriu poveikiu kaip antioksidantas, t. y. palaiko imunitetą kovinės parengties ir saugo organizmą nuo kenksmingo išorinio poveikio. Todėl žmonės, kurių melatonino gamyba sumažėjusi, dažniau persišaldo, ilgiau serga, jų ligos dažniau tampa lėtinės.

Galiausiai, kai šio hormono trūksta, sutrinka ląstelių atsinaujinimo mechanizmas. Kiekviena ląstelė egzistuoja tam tikrą laiką, kai jis baigiasi, ji turi žūti. Tai normalu, vietoj jos bus naujos ląstelės, dėl to organas galės toliau funkcionuoti. Sutrikus visam procesui atgyvenusi savo laiką ląstelė ir toliau auga ir gali išsigimti į piktybinę. Pagal statistiką, žmonės, dirbantys naktimis, dažniau rizikuoja sirgti onkologinėmis ligomis.

Rinkitės sąmoningai

Profesijų, kai dirbama naktimis arba pagal slankųjį grafiką, sąrašas gausus. Tačiau prieš ryždamiesi tokiam darbui pirmiausia įvertinkite savo chronotipą.

Kai 20-ojo amžiaus septintajame dešimtmetyje Europoje atsirado mokymas apie su aušra prabundančius vieversius, mėgstančias pamiegoti iki pietų pelėdas ir kažką tarpinio tarp vienų ir antrų – balandžius, mokslininkai tai vertino skeptiškai. Tačiau dabar žmonių skirstymas į tris chronotipus (rytinį, dieninį, vakarinį) pripažįstamas moksliškai. Visų žmonių fizinis ir protinis aktyvumas didžiausias būna skirtingu paros metu. Kai kurie biocheminiai procesai vyturių organizme prasideda skirtingu paros metu nei balandžių.

Žinoma, geriausiai naktinį darbą pakelia pelėdos. Jos gamtos užprogramuotos eiti miegoti po vidurnakčio, todėl jų sveikata nukentėtų ne taip smarkiai. O štai vyturiams naktiniai budėjimai draudžiami.

Prieš įsidarbindami išsiaiškinkite, ar esamas grafikas stabilus. Viena, jei reikės dirbti tik naktims, o visai kas kita, jei reikės dirbti vieną dieną naktį, kitą – rytą, trečią – po pietų.

Pirmu atveju galima susidaryti tam tikrą dienotvarkę, nustatyti aiškų darbo ir poilsio režimą. Antruoju atveju organizmas tiesiog nespėja persiorientuoti nuo vieno grafiko prie kito, vadinasi, žmogus labai greitai netenka laiko orientacijos, susipainioja diena su naktimis, sinchronizuoti bioritmus tampa nerealu. Iš tikro tai laba sekinamas darbas ir sveikatai poveikis labai blogas.

Stiprinkite organizmą

Žmonėms, kurie jau dirba pagal slankųjį grafiką, būtina laikytis paprastų taisyklių – jos padės sustiprinti organizmą.

Svarbu išsimiegoti. Naktimis dirbantys žmonės dažniausiai miega tik po 4–5 valandas, juk dieną jie turi daug buitinių rūpesčių, tad prigulti pailsėti nebūna kada. Jokiu būdu taip nesielkite. Šiuolaikiniais duomenimis, naktį dirbantieji miegoti turi ilgiau nei dirbantieji pagal dieninį grafiką. Gerai, jei jie pamiega per parą ne 8, o 9 valandas. Būtų idealu, jei pavyktų per du kartus pamiegoti – iš ryto 4 valandas ir vakare dar 4–5, prieš einant į darbą.

Tankios užuolaidos. Kad ir kokiu paros metu miegotumėte, kambaryje turi būti tamsu. Hormonas melatoninas gaminasi tik tamsoje. Rytą ir dieną jo pasigamina mažiau, tačiau kad ir nedidelis jo kiekis organizmui yra labai vertingas.

Mitybos tipas. Vidury nakties daryti „pietų“ pertraukas labai žalinga. Naktį būtų geriausia apsiriboti lengvais užkandžiais, tai galėtų būti koks nors rūgštaus pieno produktas, duoniukai, vaisiai. Normaliai pavalgyti reikia ne darbo valandomis. Pusryčiauti galima prieš baigiant darbą arba iš karto grįžus namo. Gerti kavą ar arbatą tuo metu nerekomenduotina – tai trukdys užmigti. Pietauti geriausia įprastu metu, po to, kai pabusite ir truputį išsiblaškysite. Vakarieniauti tinkamas metas 21–22 val., prieš išeinant į darbą. Dabar išgertas puodukas kavos ar arbatos pravers – suteiks žvalumo ir jėgų darbui.

Komentarai

  • Na jeigu ląstelė nežūsta, o auga toliau, tai puiku. Jos atsinaujina per metus vieną kartą (vid. 80 kartų, t. y. 80 metų), todėl pailgėjus augimui, ir gyvensim ilgiau.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų