P. Židonio nuotr.

Skurdo gniaužtai veržia vis stipriau

Skurdo gniaužtai veržia vis stipriau

Maisto, komunaliniams mokesčiams ir degalų kainoms mušant naujus rekordus, neretai šeimai net ir veržiantis diržus darosi sunku išgyventi. Panevėžio labdaros valgyklose jau dabar dėl šiltų pietų nutįsta eilės.

Varguolių maitintojai ruošiasi dar didesniam antplūdžiui. Manoma, kad prašančiųjų maisto būrį netrukus gali papildyti bėgantieji nuo karo Ukrainoje, kai jiems svečioje šalyje teks patiems kabintis į gyvenimą.

Katedros gatvėje veikiančioje „Betliejaus“ labdaros valgykloje dar prieš 14 val. pradeda būriuotis ateinantieji karštos sriubos dubenėlio. Sriuba čia verdama tiršta ir soti, o jos įpilama negailint. Jos prašančiajam kartais tai būna vienintelis visos dienos maistas.

Į šią valgyklą neretai užsuka ir panevėžietis Romas. 62-ejų vyriškio pajamos siekia vos 200 eurų per mėnesį. Dėl sunkios širdies patologijos ir trinkančios kraujotakos Romas jau keletą metų negali dirbti, o neturint reikiamo stažo, neįgalumo pašalpa – tik ašaros.

Dabar pradėjo mokėti 30 eurų priedą vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Džiaugiausi, kad pajamos pakilo, bet kai kelis kartus pabrango maistas, iki kito pašalpos mokėjimo vis tiek pinigų neužtenka“, – guodėsi panevėžietis.

Gyvena pusbadžiu

Romas pasakoja užgyventą turtą palikęs buvusiai žmonai, o pats glaudžiasi kur papuola. Kai sveikata leido dirbti, nuomojosi bendrabučio kambarėlį, teko išbandyti ir Nakvynės namų svetingumą, o dabar apsistojęs pas vienišą senjorę jos nuosavame name.

Už pastogę atsilygina darbais – nukasa sniegą, atneša malkų, rūpinasi daržais, padeda buityje. Už kambarėlį jam mokėti nereikia, bet vis tiek jo du šimtai eurų, anot Romo, greitai ištirpsta, nors didžioji dalis perkamo maisto – nukainotas.

Buvo prastai su sveikata, tai vien vaistams pusę pašalpos palikau. Sako, kad Lietuvoje iš bado niekas nemiršta, bet kai tokios kainos, pats gyvenu pusbadžiu. Gerai, kad galima ateiti čia – sriuba labai skani ir soti – ir vakarienei dar lieka“, – dėkingas vyras.

Katedros gatvėje veikiančioje „Betliejaus“ labdaros valgykloje dar prieš 14 val. pradeda būriuotis ateinantieji karštos sriubos dubenėlio. Sriuba čia verdama tiršta ir soti, o jos įpilama negailint. P. Židonio nuotr.

Paaukojo daugiau

Tokių kaip Romas į „Betliejaus“ valgyklėlę kasdien užsuka apie penkios dešimtys. Kaip pasakojo Panevėžio Juozapo globos namų, kurie rūpinasi ir labdaringa valgykla, direktorius Patrikas Skrudupis, nors visuomenėje vyrauja stereotipas, kad dažniausi tokių įstaigų klientai – turintieji priklausomybių, iš tiesų yra ne taip. Didžioji dalis valgytojų turi negalią ar socialinės integracijos problemų: Nakvynės namų gyventojai, ilgalaikiai bedarbiai, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų.

Šiame būryje nemažai ir senjorų, kurie verčiasi iš kuklių šalpos pensijų, nes per gyvenimą nesukaupė reikiamo darbo stažo.

Už kiekvieno žmogaus – vis kita istorija. O brangstantys maisto produktai ir komunalinės paslaugos tą skurdo situaciją dar labiau aštrina“, – teigė P. Skrudupis.

Praėjusią savaitę nuvilnijusi „Maisto banko“ akcija „Betliejaus“ valgyklos rezervus leido papildyti maisto produktais, kurių turėtų užtekti keliems mėnesiams. Šiemet panevėžiečiai buvo gerokai dosnesni. Pernai per pavasarinę akciją jie paaukojo 560 įvairių negendančių produktų, šiais metais – net 875.

Pastebime, kad žmonės tapo jautresni kitų skausmui, tad ir aukoja gerokai dosniau“, – pasidžiaugė direktorius.

Ruošiasi antplūdžiui

Pasak P. Skrudupio, kai toks brangymetis, labdaringų pietų virėjai jau nusiteikę, kad gali gerokai išaugti pagalbos prašytojų gretos.

Direktorius neabejoja, kad tarp jų gali atsirasti ir nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Maisto bankas“ ir Raudonasis Kryžius aprūpina juos maisto paketais, panevėžiečiai jiems kol kas ne tik nemokamai suteikia būstus, bet ir sumoka komunalinius mokesčius. Tačiau jau po kelių mėnesių prasidės tikroji gyvenimo realybė, kai pabėgėliams teks patiems pasirūpinti savimi.

Kol kas sistema maksimaliai padeda šiems žmonėms, bet vėliau jiems patiems teks kabintis į gyvenimą. Daliai pabėgėlių dėl kalbos barjero, trauminės patirties gali nepavykti sėkmingai integruotis į gyvenimą Lietuvoje. Taigi, ir mes savotiškai ruošiamės didinti savo darbų apimtis“, – sako P. Skrudupis.

Rožių gatvėje įsikūrusios labdaros valgyklos virėjoms pastarasis mėnuo – itin įtemptas. Kasdien tenka paruošti apie septynias dešimtis porcijų šilto maisto, o dar prieš kelis mėnesius valgytojų būdavo gerokai mažiau. P. Židonio nuotr.

Pamaitina ir vietinius, ir pabėgėlius

Kasdien šiltus nemokamus pietus vargstantiesiems ruošiančios, aprengiančios, taip pat besirūpinančios vaikų užimtumu Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė pripažįsta: pastarasis mėnuo – itin įtemptas. Kasdien tenka paruošti apie septynias dešimtis porcijų šilto maisto, o dar prieš kelis mėnesius valgytojų būdavo 50. Į šios agentūros labdaros valgyklą Rožių gatvėje pietauti ateina ir galų nesuduriantys panevėžiečiai, ir karo pabėgėliai iš Ukrainos. Kelios ukrainiečių šeimos buvo apgyvendintos ir agentūros Šeimos namuose.

Žmonės dar turi šiek tiek santaupų, bet jeigu kainos ir toliau taip kils, turimi rezervai greitai išseks. Po gerų poros mėnesių matysime tikrąją situaciją“, – mano I. Zabulionytė.

Pasak P. Skrudupio, kai toks brangymetis, virėjai jau nusiteikę, kad gali gerokai išaugti pagalbos prašytojų gretos. Jis neabejoja, kad šiame būryje gali atsirasti ir nuo karo bėgančių ukrainiečių. P. Židonio nuotr.

Aukojo ne bet kam

Vargstančiųjų globėja irgi guodžiasi tuo, kad šiemet panevėžiečiai buvo itin dosnūs per savaitgalį vykusią „Maisto banko“ akciją. Šiai agentūrai negendančių maisto produktų paaukota kone dvigubai daugiau nei rudenį.

Visi klausinėjo – ar ukrainiečiams, ar saviems renkame paramą. Paminėjus, kad labdara bus skirta visiems, atsirado nepatenkintųjų. Vieni sakė, kad saviems lodoriams neaukos, jų nupirktus produktus perduoti bėgantiesiems nuo karo. O kiti, atvirkščiai, džiaugėsi, kad nepamirštame ir savų vargstančiųjų“, – pasakojo I. Zabulionytė.

Drastiškai brangstant maistui, valgyklos virėjoms darosi sudėtingiau paruošti sočius ir gardžius pietus. Joms labai trūksta daržovių, nuolat ūkininkų prašoma paaukoti nors bulvių maišą, kad bent į sriubą būtų galima jų įdėti.

Kad galėtume padėti kitiems, patys stovime su ištiesta ranka. Teoriškai per šią akciją surinktų negendančių maisto produktų turėtų pakakti iki kitos „Maisto banko“ akcijos, bet labai norisi maistą paįvairinti ir daržovėmis“, – kalbėjo I. Zabulionytė.

Išmokė vertinti

Pasak I. Zabulionytės, tarp praveriančių jų labdaringos valgyklos duris nemažai priešpensinio amžiaus žmonių, nebegalinčių dirbti dėl sveikatos bėdų. Taip pat yra tokių, kurie netenka darbo ir pagalbos jiems reikia tol, kol pavyksta įsidarbinti ar bent sulaukia nedarbingumo pašalpos.

Vieni pavalgyti užsuka pasibaigus pinigams iki kito pašalpų mokėjimo, o kiti kasdien į Rožių gatvę atkeliauja net iš kito miesto galo ir visai nesvarbu, ar lyja, ar sninga.

Tokia didelė bėda kaip karas suvienijo žmones. Labai norisi, kad nereikėtų tokių kritinių situacijų, kad pamatytume kenčiantį šalia, kaimyną, kuriam reikia pagalbos“, – sako I. Zabulionytė.

Kita vertus, karas Ukrainoje, anot pašnekovės, dažną privertė perkainoti savo vertybes ir išmokti vertinti, ką turi.

Šią savaitę buvo atvykusi šeima pasirinkti reikiamų drabužių. Iš karo zonos jie pabėgo kaip stovi. Mamai pasiūlius užeiti į vidų pasimatuoti, ji atsakė, kad tiek patyrė, jog matuotis drabužius lauke – joks nepatogumas. Mes dažnai burnojame ant valdžios, darbdavių, dar kažko, kad neturime to ar ano, bet nevertiname, ką turime. Gal išmoksime vertinti ir saugumo jausmą, nes Lietuvoje gyvename kaip Dievo užantyje“, – sakė I. Zabulionytė.

Laukia brangios Velykos

Tokio maisto prekių kainų šuolio, koks fiksuojamas nuo metų pradžios, dar nėra buvę. Prognozuojama, kad kainų augimas nežada spausti stabdžių.

Portalo Pricer.lt stebimas pigiausių maisto prekių krepšelis per mėnesį augo 6,4 proc., o žinomų prekių ženklų prekės – 4 proc. Velykų krepšelio kaina, pasak Pricer.lt kainų tyrėjų, matyt, bus didžiausia per paskutinius 5 metus.

Netgi pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse, palyginti su 2022 vasario mėnesiu, brango 3,87 euro (6,4 proc.), ir buvo 8,91 euro (16,2 proc.) brangesnis nei praeitų metų kovo mėnesį.

Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, kiaušiniai, pieno produktai.

Pirkėjai jau, ko gero, pradėjo taupyti maisto sąskaita, nes Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninė maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako prekyba traukėsi 4,9 proc., lyginant su praeitais metais.

Kainų portalo tyrėjai neguodžia: visos prekės, brangusios kovo mėnesį, brangs toliau. Maisto produktų infliacija pora mėnesių bus netoli 20 proc. Tad žmonėms, kurių pagrindines išlaidas sudaro maisto produktai, bus nesaldu.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų