-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau šį mėnesį speciali darbo grupė, sudaryta iš kelių sričių ekspertų, turėtų imtis darbo – nuspręsti, kur statyti meno kūrinius.
Pradėjus Laisvės aikštės, Senvagės, Bendruomenių rūmų prieigų rekonstrukciją, didžioji dalis šiose erdvėse ne vienerius metus stovėjusių skulptūrų laikinai perkeltos saugoti į Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ teritoriją.
Čia jos iki šiol laukia savo valandos.
Iš visų centrą puošusių daugiau nei trijų dešimčių skulptūrų per remontus tik kelios paliktos Senvagėje.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas Arvydas Narkevičius neabejoja, kad renkant vietą skulptūroms, ekspertams tikrai bus ką veikti.
Pasak specialisto, bus tariamasi ir su kūrinių autoriais.
Laisvės aikštę iki remonto puošė septyni meno kūriniai. Iš jų paliktas vienas – dramos teatro prieigas puošianti Juozo Miltinio skulptūra.
Dvi Alfrido Pajuodžio, po vieną Algimanto Vytėno, Vytauto Tallat-Kelpšos ir Audriaus Tamošaičio, sukurtos per 1999 metais Panevėžyje organizuotą skulptorių simpoziumą, pasak A. Narkevičiaus, atsidurs planuojamame naujame skvere prie autobusų stoties.
Kur vietą suras anksčiau ant senojo fontano krašto stovėjusi Algirdo Varžinsko bronzinė skulptūra „Gyvenimo žuvis“, dar nežinia.
A. Narkevičiaus teigimu, ją siūloma perkelti prie Santuokų rūmų Respublikos gatvėje. Taip pat yra svarstymų palikti ir Laisvės aikštėje.
Nors pagal Laisvės aikštės rekonstrukcijos projektą joje nenumatyta vieta šiai skulptūrai, visgi dizaineriai neatmeta, kad savotiškam laimės simboliui būtų galima padaryti išimtį – juo papuošti pietinę dalį.
„Yra vieta, kuri labai neįpareigoja – apvalus suoliukas netoli vaistinės. Ten, mano akimis, „Gyvenimo žuvis“ tilptų ir neiššokančiai atrodytų, tačiau ar bus tam pritarta, sunku pasakyti“, – siūlo A. Narkevičius.
Anksčiau svarstyta šią verslininko Vidmanto Kartano miestui dovanotą skulptūrą įrengti šalia Panevėžio kolegijos laiptų. Visgi nuo šios idėjos susilaikyta. Dizainerio nuomone, tokioje vietoje meno kūrinys būtų aukštokai užkeltas ir tarsi nukištas į užkampį.
Naujos vietos ieškoma ir Bendruomenių rūmų prieigose stovėjusiai Viliaus Purono kompozicijai „Panevėžio vėžys“. Ji, A. Narkevičiaus teigimu, nebuvo kurta specialiai šiai vietai – tik įrengtas tokiai kompozicijai tinkantis pagrindas.
Dizaineris mano, kad Šiauliuose gyvenančio panevėžiečio menininko darbas galėtų būti perkeltas į kitą miesto dalį – prie Nevėžio upės ties šiuo metu įrengiama žiedine J. Janonio ir Pramonės gatvių sankryža.
„Kodėl gi negalėtų visas kompleksas „Panevėžio vėžys“ atsistoti prie pramonės? Pagal estetiką jo vieta būtų ten, bet tą spręsiu ne aš, o darbo grupė“, – sako A. Narkevičius.
Daugiausia darbo ekspertams bus su Senvagės skulptūromis. Šioje populiarioje miesto vietoje iš buvusių 25 meno kūrinių liko stovėti septyni: V. Tallat-Kelpšos „Sizifas“, Juozo Genevičiaus „Dainius“, Aloyzo Smilingio „Besimaudanti (torsas)“, Vytauto Martišiaus „Gyvybės medis“, Donato Dovydavičiaus „Premjera“, Alfrido Pajuodžio „Vėžys“, Romano Kazlausko „Šaulys“, taip pat ir miesto simboliu tapęs Stanislovo Kuzmos „Aleksandras“, žvelgiantis nuo Senvagės prieigų.
Dauguma Senvagę puošusių skulptūrų sukurtos garsaus skulptoriaus, Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus V. Tallat-Kelpšos iniciatyva organizuotuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose 2005–2015 metais.
Ne vienos jų autorius – pasaulinio garso menininkas. Pavyzdžiui, 2007 metais sukurtos skulptūros „Akmenų teatras“ autorius yra latvis Igoris Dobičinas – įžymybė ne tik savo šalyje, bet ir toli už jos. Ir paties V. Tallat-Kelpšos kūriniai stovi ne vienoje pasaulio šalyje.
Pasak A. Narkevičiaus, erdvių, tinkamų meno kūriniams eksponuoti, dabar Panevėžyje netrūksta: sutvarkytas Kultūros ir poilsio parkas, Marijonų sodas, Skaistakalnio parkas.
„Kol kas meno akcentų nė vienoje iš šitų vietų nėra. Kad ir populiariajame Kultūros ir poilsio parke, kur tik medžio drožiniai prie tako“, – pastebi dizaineris.
Komentarai
-
- Marija
- 11:56 2022.05.08
Rodyti visus komentarus (1)a.a. Vidmanto Kartano dovanota miestui skulptūra „Gyvenimo žuvis “ turi sugrįžti į savo vietą, t.y. kur ir buvo pastatyta .