Urėdijų reformą neteisėta įvardijęs Konstitucinis Teismas žlugdo Katinų kaimo viltis, jog čia dirbti atvažiuos keli šimtai miškininkų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Skubota reforma rajonui prailgo

Skubota reforma rajonui prailgo

Kas tik gali, tas ir jaukia rožines Panevėžio rajono svajones Katinų kaime įkurdinti visos Lietuvos miškininkų lopšį – Valstybinių miškų urėdijos centrinę būstinę. Katinų viziją atgimti jaukė permainos Aplinkos ministerijoje, o dabar dar ir Konstitucinis Teismas pagalius kiša – paskelbė, jog urėdijas išdraskiusi ir į vieną tarnybą sujungusi reforma prieštarauja Konstitucijai.

Prieštarauja Konstitucijai

Teismas paskelbė: ypatingos skubos tvarka, kurios pagrindu 2017 metų liepą Seime buvo priimtos Miškų įstatymo pataisos, įteisinusios urėdijų pertvarką, nedera su Konstitucija. Tokiomis sąlygomis esą valdžia gali naudotis tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais – iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.

„Ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju, prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis“, – savo nuosprendį išaiškino Konstitucinis Teismas.

Į teisėjus dėl miškotvarkos pokyčių Lietuvoje praėjusių metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodė, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.

Ilgos įkurtuvės

42 miškų urėdijos į vieną įmonę – Valstybinių miškų urėdiją – buvo sujungtos 2018-ųjų pradžioje, praėjus vos metams, kai tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas inicijavo pačią reformą. Dėl jos iš darbo išėjo 334 darbuotojai iš visų šalies urėdijų.
Kartu su urėdijų pokyčiais iškilo ir Valstybinių miškų urėdijos centrinės būstinės klausimas. Ilgai diskutuota, kur ji galėtų įsikurti.

„Reforma buvo atlikta laiku, pagrįsta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, ekonominiu naudingumu.“

K. Mažeika

Nuo pačios reformos pradžios kaip realiausia vieta visos Lietuvos urėdijų lopšiui įvardytas Panevėžio rajonas, Katinų kaimo uždarytos mokyklos pastatas. Aplinkos ministerija ilgai nematė geresnio pasirinkimo urėdijų „smegenims“ nei ši vieta. Ministerijos atstovai yra ne kartą pabrėžę, kad toks variantas pasirinktas ne tik dėl strategiškai patogios vietos: nuo Vilniaus ar Kauno iki Katinų vos valanda kelio. Palankumą Panevėžio rajonui lėmė ir jau turimi pajėgumai.
Ši idėja pakurstė Panevėžio rajono valdžios ir Katinų bendruomenės viltį į atokų kaimelį pritraukti visiems parankios gyvasties.

Tam tikrus sprendimus miškininkų veiklai iš karto priėmė ir Panevėžio rajono savivaldybė. Jos vadovai ne kartą kalbėjo laukiantys gerų žinių ir yra pasirengę miškininkams atverti platų glėbį.

Vilties nepraranda

Panevėžio rajonui įsižiebusi viltis jau kurį laiką kabo ore. Į konkurenciją Katinams stojo Kaunas, kur šiuo metu yra visa miško specialistų ir ekspertų bazė.

Galutinį sprendimą dėl centrinės būstinės likimo žadėta priimti iki praeitų metų pabaigos. Tik šiuos planus tada sujaukė netikėtai atleistas aplinkos ministras – be tokio svarbaus asmens pritarimo Valstybinių miškų urėdija nedrįso savarankiškai spręsti.

Į ministro kėdę sėdus Kęstučiui Mažeikai, Panevėžio rajono savivaldybė nosies vis dar nenukabina ir tikisi vis tiek sulaukti miškininkų desanto savo valdose.

„Jokios informacijos apie tai, kur galiausiai nuspręsta įkurdinti Valstybinių miškų urėdijos centrinę būstinę, neturime. Bet turime viltį, kad ji bus pas mus, Katinuose“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius.

A. Pocius nelaidoja vilties Katinuose sulaukti miškininkų desanto.

Paklaustas, ar Savivaldybės planų nesujauks Konstitucinio Teismo sprendimas dėl skubotos miškotvarkos reformos, vicemeras teigė manąs, kad situaciją lems principinis Seimo sprendimas. Jei parlamentarai laikysis savo, esą niekas ir nesikeis.

Konstitucija nieko nekeičia

Šiuo klausimu panašiai kalbėjo ir naujasis aplinkos ministras K. Mažeika. Jis pabrėžė, jog pažeista Konstitucija tolesniems Valstybinių miškų urėdijos planams ir veiklai įtakos neturės.

„Reforma buvo atlikta laiku, pagrįsta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, ekonominiu naudingumu“, – teigė ministras.

Apibendrindamas pirmųjų metų rezultatus po miškotvarkos reformos, K. Mažeika teigė esąs jais patenkintas. Ministro duomenimis, 2018 metais iki 10 kartų augo įplaukos į valstybės biudžetą, padidėjo urėdijos skaidrumas, viešumas.

Tiesa, ministras norėtų, kad didėtų šios įmonės sprendimų priėmimo greitis – jis esą dar nepakankamas.

Tikriausiai spartos trūksta ir ieškant vietos centrinei urėdijos būstinei. Nors anksčiau Aplinkos ministerija akivaizdžiai pasisakė už Katinus, dabar toną švelnina. Pasak K. Mažeikos, esą apsispręsti turi pati įmonė – ministerija į jos perkėlimo reikalus nesikiša.

Valstybinių miškų urėdija į žurnalistų pateiktus klausimus apie įvykusią reformą ir laukiamas įkurtuves Panevėžio rajone neatsakė.

Komentarai

  • vazines mat ponai i katinus…

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų