Skanėstų kepėjams – blynininkų kirtis

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.08.11 07:50

Panevėžiečius skanėstais lepinanti, Respublikos gatvėje paskleidusi kepinių aromatą „Gusto kepyklėlė“ atsidūrė tokiuose biurokratiniuose spąstuose, dėl kurių jai gali tekti netgi užsidaryti.

Bendrovės „Gytuva“ savininkas Gytis Brazdžionis, prieš daugiau nei metus Valstybiniam patentų biurui pateikęs registruoti „Gusto kepyklėlės“ prekinį ženklą, sumokėjęs mokestį ir gavęs biuro leidimą vardą naudoti, negalėjo nė pagalvoti, kad kada nors už tai gali būti įsuktas į teismų maratoną. Maža to, „Gusto kepyklėlės“ ženklą užprotestavę Vilniaus verslininkai jau dabar reikalauja apmokėti jų advokato paslaugas ir dar grasina galintys pareikalauti atlyginti menamą žalą. Šioje istorijoje kepyklėlės valdytojui keisčiausi valstybinės institucijos – Patentų biuro veiksmai: iš pradžių davęs leidimą „Gytuvai“ naudoti „Gusto kepyklėlės“ vardą, po vilniečių protesto suskubo savo sprendimą panaikinti.

Rinko itališką vardą

G. Brazdžionis kurdamas kepyklėlę sugalvoti jai vardą patikėjo sūnui.

„Sakau, aš nevargsiu, jūs jauni, pilni entuziazmo, tai sukurkit vardą“, – pasakojo verslininkas.

Pasukęs su bičiuliais galvas, jaunuolis pasiūlė „Gusto“ pavadinimą, o tai išvertus iš italų kalbos reiškia „skonis“.

Taip Valstybiniam patentų biurui dar 2015-ųjų rudenį buvo pateiktas prašymas įregistruoti „Gusto kepyklėlės“ prekinį ženklą. Dokumentus biuras priėmė, dar ir kelių dešimčių eurų mokestį paėmė, ir pernai birželį „Gytuva“ sulaukė atsakymo, kad prašymas patenkintas – vardas įregistruotas.

O daug vėliau verslininkai suprato, kad Valstybinio patentų biuro išduotas leidimas naudoti rinkoje prekinį ženklą, pasirodo, gali būti ir niekinis.

Po registracijos praėjus jau trims mėnesiams, Vilniuje veikianti bendrovė „Gusto namai“ Patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė protestą, reikalaujantį pripažinti negaliojančia prekių ženklo „Gusto kepyklėlė“ registraciją. Panevėžiečių vardą užprotestavusi bendrovė valdo Vilniuje veikiančią „Gusto blyninę“.

Šių metų gegužę Patentų biuras vilniečių prašymą patenkino – leidęs kepyklėlei vadintis Gusto vardu, dabar pats tą uždraudė.

G. Brazdžionį stebina, kad tokios žinios sulaukęs netgi ne iš Patentų biuro, bet „Gusto namų“ advokato. Verslininkas guodžiasi tik tuo, kad tokį sprendimą per šešis mėnesius dar gali skųsti Vilniaus apygardos teismui.

„Situacija tokia, kad be niekur nieko pakliuvau į būsimą teismų karuselę“, – sako G. Brazdžionis, dar svarstantis, ar ryžtis bylinėtis dėl kepyklėlės vardo.

Keisčiausia, kad net ir nesibylinėdamas verslininkas patirtų nuostolių. Mat „Gusto namai“ reikalauja jiems padengti 1 700 eurų esą patirtų teisinių išlaidų. Tiek įvertintas advokato, surašiusio Patentų biurui reikalavimą, darbas.

Gresia nuostoliais

G. Brazdžionis tvirtina krikštydamas savąją kepyklėlę nežinojęs nei apie Vilniuje veikiančius „Gusto namus“, nei apie jiems priklausančią „Gusto blyninę“. Juo labiau kad apie tai verslininkui neužsiminė ir Patentų biuras.

„Jei registruojant vardą biuras būtų įspėjęs, kad gali kilti tokių nesklandumų, būčiau tą pavadinimą pakeitęs“, – valstybinės institucijos darbu stebisi G. Brazdžionis.

Pakeisti jau porą metų veikiančios kepyklėlės pavadinimą verslininkui reikštų didelius nuostolius.

„Netektume pusės klientų. Turime ir taip pat pavadintą interneto portalą, išvežiojame picas. Jei būtų taip paprasta, seniai būčiau pervadinęs, bet nesijaučiu kaltas.

Kam tada reikalingas Patentų biuras, jei aš pateikiau norimą pavadinimą, sumokėjau už paslaugą, jie patvirtino, o paskui patys anuliavo? Negi jie, patys registruojantys prekinius ženklus, nežinojo, kad panašus jau yra rinkoje?“ – apstulbintas G. Brazdžionis.

„Gusto kepyklėlės“ prekinį ženklą įregistravusio, o po metų panaikinusio Valstybinio patentų biuro prieštaringi sprendimai jos savininkui gali kainuoti verslą. T. Šiaudinio nuotr.

Jaučiasi apgauti

Keisčiausia, kad verslininkas pats turėjo rūpintis gauti iš Patentų biuro dokumentus dėl priimto sprendimo naikinti kepyklėlės vardą. Anot jo, biuras aiškino pranešimą išsiuntęs paštu, bet G. Brazdžionio dokumentai taip ir nepasiekė. Galų gale juos gavo „Gytuvai“ padėti apsiėmęs advokatas Arvydas Penelis.

Verslininkui peršasi mintis, kad tokios subtilybės gali būti ne atsitiktinės.

„Patentų biuras leidžia prekės ženklą naudoti, o tada atsiranda užprotestuojantys ir jų reikalavimai patenkinami. Neįsivaizduoju, kodėl taip daroma“, – stebisi panevėžietis.

Pakliuvęs į nepavydėtiną situaciją G. Brazdžionis sužinojo, kad ne jis pirmas, kurio registruotą prekinį ženklą užprotestuoja „Gusto namai“ ir dar pareikalauja sumokėti nemažą sumą.

„Jei taip iš kiekvieno po 1 700 eurų? Patentų biuras vardą užregistruoja, kažkas užprotestuoja ir gauna pinigų“, – keista schema stebina ne savo noru į ją įtrauktą verslininką.

„Gytuva“ valdo ir kepyklėlę Šiauliuose, pavadintą rinkoje dar populiaresniu vardu – Brodvėjaus. Ir nors Šiauliuose, taip pat Panevėžyje veikė „Brodvėjaus pica“, šios savininkams nekilo minčių, kaip kad „Gusto namams“, užginčyti kepyklėlės prekinį ženklą ir dar pareikalauti pinigų.

Kepyklėlei neria kilpą

G. Brazdžionis neslepia, jog dėl prekinio ženklo kilusių nenumatytų rūpesčių pasekmės gali būti skausmingos. Jei „Gusto namai“ dar panorėtų prisiteisti atlygį už menamą „Gusto kepyklėlės“ padarytą žalą, pastarajai veikiausiai beliktų tik užsidaryti.

G. Brazdžionis neslepia ją atidaręs nesitikėdamas praturtėti. Nors per porą „Gusto kepyklėlės“ veiklos metų jau susiformavo jai ištikimų klientų ratas, visgi savininkas pripažįsta nematantis tendencijų jam augti.

„Panevėžyje smulkiajam verslui išgyventi sunku. Čia ne Vilnius, ne kiti didmiesčiai, čia labai ribotas klientų ratas. Gaminame kokybišką, be chemijos produkciją, bet nemažai tenka nurašyti, nes neišperka“, – pasakojo verslininkas.

Dviejose kepyklėlėse Šiauliuose ir Panevėžyje sukūręs 20 darbo vietų, G. Brazdžionis tvirtina apie pelnus negalvojantis.

„Pelnų mes neturim. Dirba žmona, aš pats, dar žmonėms sukūrėme darbo vietų. Svarbiausia, kad patys užsidirbam atlyginimus, iš nieko nereikia prašyti“, – sako savininkas.

Blynai nuo riestainių skiriasi

„Gusto kepyklėlei“ išsaugoti vardą padėti nusiteikęs panevėžietis advokatas A. Penelis duoda didesnę nei 90 proc. garantiją, kad „Gytuva“ laimėtų teismą dėl Patentų biuro įregistruoto, o paskui panaikinto prekinio ženklo.

„Jei nebūtume matę galimybės laimėti, gavę pretenziją iš karto būtume ženklą naikinę. Manome, kad tie ženklai neklaidina visuomenės dėl savo panašumu, nes jie ir nėra panašūs“, – tvirtina A. Penelis.

Advokato nuomone, „Gusto namų“ valdomos „Gusto blyninės“ ir panevėžiečių kepyklėlės prekių ženklai, nors juose minimas tas pats žodis, visiškai skirtingi.

„Blyninės ženklas yra apskritimo vidury blynų taurė su raudona vyšnia ir stilizuotomis raidėmis užrašyta „Gusto“. Kepyklėlės ženklas visiškai kitaip vizualizuotas: virėjo kepurė su riestainiu vidury. „Gusto namai“ susiję su blynine, o „Gusto kepyklėlės“ produkcija yra kepiniai. Juos tesieja tik ta pati maisto gamybos ir pardavimo sritis“, – aiškina advokatas.

Anot jo, „Gytuvai“ nereiktų skubėti mokėti „Gusto namams“ reikalaujamus 1 700 eurų.

„Šiuo atveju matau, kaip didesnis valdo mažesnį. Nežinau, kiek jie didesni, gal tik tokie jaučiasi, bet kad įsivėlė į ginčą su „Gytuva“ dėl Gusto vardo, mums labai keista“, – prasitarė A. Penelis.

„Gustas“ neliečiamas

„Gusto kepyklėlės“ ženklą užprotestavusios bendrovės „Gusto namai“ direktorė Rima Brinienė pati kalbėti su žurnalistais atsisakė. Paaiškinti situaciją vadovė patikėjo advokatui Tomui Jakubauskui.

„Gusto namų“ gynėjas vadina „normalia praktika“ ginčyti pateiktus registruoti prekinius ženklus. Anot jo, teismai yra pasisakę, kad kuo daugiau rinkoje panašių tų pačių prekių ženklų, sudarytų iš tų pačių ar panašių žymenų, tuo labiau jų vertė mažėja. Tačiau tai esą tik vienas motyvas iš rinkos išstumti „Gusto kepyklėlės“ vardą.

„Jei konkurentas – o „Gusto kepyklėlė“ yra konkurentas, nes veikla ta pati – naudoja rinkoje panašų žymenį, vartotojai klaidinami ir taip daroma tiesioginė žala ankstesnio ženklo savininkui – „Gusto namams“, – tvirtina T. Jakubauskas.

Advokatas remiasi Valstybinio patentų biuro verdiktu. Mat šis, pradžioje leidęs naudoti „Gusto kepyklėlės“ ženklą, vėliau jį panaikino pripažinęs, kad gali suklaidinti vartotojus, neva neatskirsiančių blyninės Vilniuje nuo kepyklėlės Panevėžyje.

Pasak T. Jakubausko, „Gusto namai“, šį vardą turintys nuo 2005-ųjų, pasinaudojo anksčiau ženklą įregistravusio savininko teise spręsti, leisti ar ne vėliau registruojamiems ženklams rinkoje egzistuoti.

„Jei ankstesnio ženklo savininkas sutinka, tie ženklai gali būti registruojami ir naudojami. Bet paprastai tai nėra toleruojama“, – tvirtino T. Jakubauskas.

Advokatas neatmeta, kad „Gusto namai“ gali pareikalauti „Gytuvos“ atlyginti dar ir turtinę žalą. Ir visai nesvarbu, kad blyninė veikia Vilniuje, o kepyklėlė – Panevėžyje ir dargi nė nekepa blynų.

„Jei prekės ženklo savininkas, kurio teisės pažeidžiamos, kreiptųsi į teismą, jis tikrai galėtų reikalauti atlyginti pagal metodą paskaičiuotą žalą už visą laikotarpį, kai buvo naudojamas prekės ženklas. „Gusto kepyklėlė“ tiesiog padarė klaidą, o tai dažnai pasitaiko, kad prieš pradėdami veiklą jie nepatikrino, kieno teises galėjo pažeisti“, – teigė advokatas.

Anot jo, šiuo atveju netgi neturi prasmės, kad „gusto“ išvertus iš italų kalbos reiškia bendrinį, tarsi visiems vienodai priklausantį, daiktavardį „skonis“.

„Žodžio prasmė nėra reikšminga aplinkybė šioje situacijoje. Galbūt „gusto“ ką nors ir reiškia kitomis kalbomis, tačiau jas moka gana mažai vartotojų. Aplinkybė, kad tas žodis kažką reiškia italų kalba, neturi jokios reikšmės. Žodis „Gusto“ lietuvių k. reiškia vardą, užrašyta kilmininko linksniu“, – tvirtina T. Jakubauskas.

Ekspertai vertina apgraibom

„Gusto kepyklėlė“ – ne pirmoji, šitaip įkliuvusi į painiavą dėl vardo. Atrodo, kad žodį „gustas“ prekių ženklų rinkoje „Gusto namai“ tvirtai pasisavinę. Jų advokatas patvirtino, jog bendrovė buvo užprotestavusi ir kitų įmonių įregistruotus prekinius ženklus su žodžiu „gustas“.

Vis dėlto Valstybinis patentų biuras nematė reikalo apie tai įspėti panevėžiečių ir taip užbėgti bylinėjimusi su „Gusto namais“ už akių.

Patentų biuro ryšių su visuomene specialistė Jūratė Ablačinskaitė aiškina, jog įstaigos duomenų bazėje kaupiami duomenys apie protestus, paduotus tik po 2011 metų sausio 1-osios. Apie iki tol teiktas pretenzijas biuras duomenų neišsaugojęs.

J. Ablačinskaitės teigimu, „Gusto kepyklėlės“ prekių ženklo registracija pripažinta negaliojančia ekspertams įvertinus, kad rinkoje egzistuojant dviem ženklams su tuo pačiu žodžiu, yra galimybė suklaidinti visuomenę dėl jų savininko.

Anot biuro atstovės, prieš registruojant ženklą Patentų biuro ekspertai jo ekspertizę atlieka tik iš dalies – įvertinami tik absoliutūs atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai.

Tačiau teigiamo Patentų biuro sprendimo sulaukęs savininkas negali būti ramus dar bent tris mėnesius – tiek laiko biuras suteikia suinteresuotiems asmenims pateikti protestą dėl registruoto ženklo.

„Pažymime, kad Europos Sąjungos valstybių nacionalinėse intelektinės nuosavybės tarnybose taikomos skirtingos prekių ženklo ekspertizės ir registravimo praktikos“, – teigė J. Ablačinskaitė.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Gusto blyninė
• #Panevėžys
• #pavadinimas