Panevėžio miesto ir rajono poliklinikos ateinantiems medikams siūlo jau daugiau nei 3000 eurų atlyginimą į rankas. Visgi sveikatos mokslus baigę jauni specialistai vis tiek mieliau renkasi Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, nors didmiesčiuose medikų perteklius ir jų algos gerokai mažesnės.
Panevėžietė Vyginta Konteikė – 33-ejų gydytoja, po studijų Kauno sveikatos mokslų universitete likusi tame pačiame mieste toliau gyventi ir dirbti. Laikinojoje sostinėje medikė sukūrė šeimą ir kurį laiką dirbo įvairiose Kauno medicinos įstaigose, daugiausia priėmimo skyriuje.
„Medicinos studijos trunka 10 metų. Per tokį ilgą laiką jaunas žmogus natūraliai įleidžia savo šaknis studijų mieste: atsiranda draugų ratas, pomėgiai, šeima, vaikų, galiausiai čia ir darbo pradedi dairytis“, – pripažįsta gydytoja.
Tačiau vieną šių metų dieną V. Konteikė susirinko visą užgyventą turtą ir su šeima persikraustė į gimtąjį Panevėžį. Į savą miestą ją sugrąžino Panevėžio rajono poliklinikos pasiūlymas dirbti šeimos gydytoja Krekenavos ambulatorijoje.
Šioje laisva vieta atsirado, kai metų pradžioje užsikrėtęs COVID-19 virusu mirė ilgametis ambulatorijos bendrosios praktikos gydytojas Ignas Mėlynis.
Poliklinika dar vasarį paskelbė ieškanti gydytojo ir už darbą Krekenavoje siūlė visą etatą, žadėjo 2500–3500 eurų algą atskaičius mokesčius ir priedus už gerus darbo rezultatus.
Darbo skelbime taip pat buvo pažadėta kompensacija už kurą bei apgyvenimas, jei darbuotojas būtų iš kito miesto.
„Visada norėjau grįžti namo ir dirbti kaime. Čia žmonės kitokie. Tačiau ir darbo sąlygas Panevėžio rajone radau daug geresnes nei Kaune“, – sako V. Konteikė, Krekenavoje uždirbanti žymiai daugiau nei Kaune.
Medikė sako Krekenavoje radusi ir naują darbo įrangą. Dabar gydytoja kolegoms didmiesčiuose irgi pataria pasidairyti toliau už Kauno ar Vilniaus, kur medikų perteklius ir didelė konkurencija.
„Manęs jau klausė, kaip į mažesnes savivaldybes pritraukti naujų gydytojų. Jau minėjau – mažesnėse įstaigose visai kitokie pacientai, kitokia atmosfera kolektyve. O naujiems specialistams svarbus konkurencingas atlyginimas bei geros darbo sąlygos“, – pabrėžia V. Konteikė.
Dėl jos naujųjų pareigų planus teko keisti medikės vyrui. Jam pagal specialybę pasirinkimo Panevėžyje nebuvo, tad jis iš Panevėžio, kur šeima įsikūrė, važinėja dirbti į Kauną.
Iš tiesų medikų atlyginimai Panevėžio rajone ir mieste jau atrodo gana oriai. Panevėžio miesto poliklinikoje, jos direktoriaus Karolio Valantino duomenimis, vidutinė šeimos gydytojo alga siekia 2 000 – 2 500 eurų į rankas.
Yra specialistų, uždirbančių ir 4 000 eurų. Atlygis, pasak direktoriaus, priklauso nuo mediko prisirašiusių pacientų skaičiaus.
Visgi, nors algos ir gana solidžios, poliklinikos direktorius sako nors ir šiandien į darbą priimtų dar bent 5–7 šeimos gydytojus.
„Medikų trūkumas periferijoje – sena problema, tai tikrų tikriausia mažesnių miestų bei rajonų rykštė. Kryžiaus kelius einame ieškodami reikalingų medikų“, – patikina K. Valantinas.
Prieš beveik mėnesį jam kilo itin įdomi mintis paskelbti šeimos gydytojo paieškas per švieslentes miesto gatvėse. Įstaiga dvi savaites viešumoje suko darbo pasiūlymą už 3 000 atlyginimą į rankas, bet nesulaukė absoliučiai jokios reakcijos – negavo nė vienos užklausos dėl darbo poliklinikoje.
„Dvi savaites patransliavome ir nutraukėme, juk tokia reklama irgi ne už dyką rodoma“, – atsidūsta direktorius.
K. Valantino teigimu, šiandien tarp 19-os Panevėžio medicinos įstaigų, tiek valstybinių, tiek privačių, verda didžiulės kovos dėl medikų. Vos kuri išgirsta bent kalbas apie išeiti ketinantį gydytoją, prasideda jo medžioklė.
„Mūsų poliklinikoje dirba 23 šeimos gydytojai, iš jų 13-a pensinio amžiaus, jiems jau sukakę 65-eri. Po penkerių metų tokių darbuotojų jau turėsim 17. Sveikatos apsaugos ministerijai pildome lenteles apie kolektyvo amžių, gegužę vėl teikėme, bet jokių veiksmų ir pokyčių nėra“, – teigia direktorius.
Anksčiau, anot jo, Sveikatos mokslų universitetas bent rezidentų atsiųsdavo, ir juos Panevėžys prisijaukindavo ilgesniam laikui. Bet pastaruosius porą metų miesto poliklinika ir jų nesulaukia.
Jaunimas, pasak K. Valantino, labai gelbėjo šią įstaigą per karantiną, dirbo karščiavimo klinikoje su koronaviruso ligoniais, kai vyresni medikai labai bijojo viruso.
Direktoriaus džiaugiasi nors tuo, kad dėl pandemijos iš darbo išėjo tik viena garbingo amžiaus gydytoja. Ji išsigando dėl savo ir sutuoktinio sveikatos dirbant tokiomis sąlygomis.
„Po karantino visi esame pavargę. Grįžtam po nuotolinio darbo į senas vėžes, bet laukia atostogos, kaip išleisti žmones pailsėti?“– rūpestį turi įstaigos vadovas.
Prieš mėnesį Panevėžio poliklinika miesto Savivaldybei pateikė siūlymą priimti naują tvarką, kaip pritraukti naujų medikų į Aukštaitijos sostinę. Pasak K. Valantino, medicinos studijų absolventai kaip tik dabar baigia mokslus ir liepą pradės ieškotis darbo.
„Mūsų nuomone, tokius specialistus, pavyzdžiui, pritrauktų pradinis įnašas nekilnojamojo turto paskoloms. Galima būtų siūlyti apmokėti paskutinių dvejų metų rezidentų studijas, įpareigojant studentus vėliau atidirbti už paramą 3–5 metus – tai kainuotų apie 14 000 eurų. Pedagogams miesto centre pažadėti nauji butai, jie tiktų ir medikams, tik čia, deja, prasilenkia įstatymai: poliklinika yra viešoji, o ne biudžetinė įstaiga“, – išeičių ieško K. Valantinas.
Medikams privilioti jis mato ir daugiau priemonių, kurias jau taiko kitos savivaldybės. Antai Šiaulių savivaldybė nuo 2018-ųjų prie studijas baigusių ir į šį miestą dirbti atvykusių gydytojų atlyginimo prisideda 5 000 eurų per metus.
Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai šitaip stengtis nereikia – į šiuos miestus medikai ir taip traukia.
„80 procentų išsimokslinusių gydytojų lieka didžiuosiuose mieste. Jiems tenka konkuruoti dėl vienos darbo vietos ir už daug mažesnį atlyginimą nei pas mus. Ten nėra specialistų trūkumo, todėl ir pasiūlymai jiems kuklesni“, – sako K. Valantinas.
O Panevėžio poliklinikai kol kas pavyko prisikalbinti tik vieną naują, medicinos mokslus bebaigiančią gydytoją. Ji poliklinikoje pradės dirbti nuo rugpjūčio.
Vos tris naujus gydytojus šiais metais pavyko susirasti Panevėžio rajono poliklinikai. Naujokai papildė Krekenavos, Ramygalos bei Naujamiesčio ambulatorijas.
Tačiau dar trečdalis viso šios įstaigos kolektyvo – didelis galvos skausmas darbdaviams.
„Visur medikų trūksta ir baisu prognozuoti, kas toliau mūsų laukia“, – atsidūsta poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja asmens sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė.
Šiuo metu poliklinikoje dirba 89 gydytojai, o jų vidutinis amžius – 52 metai. Trečdalis jau perlipę pensinio amžiaus slenkstį.
Šiemet rajono poliklinika atsisveikino tik su viena medike, šiam darbui atidavusia beveik penkis dešimtmečius. Du vyresnio amžiaus gydytojai mirė nuo koronaviruso.
„Mūsų poliklinikai labai trūksta šeimos gydytojų, oftalmologų, nosies, gerklės ir ausų specialistų. Ieškome, siūlome dvigubai didesnius atlyginimus, galime teigti, didžiausius visame regione, ir vis tiek sunkiai sekasi rasti naujų darbuotojų“, – teigia D. Pajėdienė.
Panevėžio rajono poliklinikos internetinėje svetainėje yra skelbimų, kur gydytojams siūlomos algos nuo 2 000 eurų į rankas per mėnesį. Panašus ir vidutinis joje dirbančių medikų atlyginimas.
O praėjusių metų pabaigoje poliklinika buvo patalpinusi darbo skelbimą, kuriame nurodytas atlyginimas siekė net iki 5 500 eurų per mėnesį.
Pasak D. Pajėdienės, konkurencingi medikų atlyginimai – nemenka našta įstaigos biudžetui. O rajono Savivaldybė prie tokių paieškų prisideda minimaliai – į darbą važinėjantiems medikams iš dalies kompensuoja kelionės išlaidas. Bet tokios paramos, pasak D. Pajėdienės, net mieste kas dieną važinėjant vargiai užtektų, o į rajono polikliniką dirbti atvažiuoja gydytojai net iš Kauno, Vilniaus.
Sostinėje gyvenantis psichiatras jau žada nebevažinėti į Panevėžį, nes jam tiesiog neapsimoka.
„Mes kalbame su rajono Savivaldybe. Ji neatsisako padėti, bet kol kas rimtų pasiūlymų nėra“, – sako pavaduotoja.