-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos banko nuomone, esant dabartinei pensijų kaupimo sistemai, kaupiantiesiems ir visuomenei reikėtų pateikti aiškesnės ir išsamesnės informacijos: skelbti turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo horizontą ir pasirinktos rizikos lygį, papildomus rizikos rodiklius, aktyviau komunikuoti su dalyviais automatinio įtraukimo laikotarpiu ir visais kaupimo momentais.
Taip pat LB siūlo tobulinti pensijų išmokų sistemą – atsižvelgus į pastebėjimus dėl šiuo metu galiojančių pensijų išmokų ribų, siūloma įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną. Banko manymu, tai leistų senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims amortizuoti rinkos kritimo metu prarastas lėšas.
LB taip pat ragina ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, pavyzdžiui, atskaitymai iš turto išsaugojimo pensijų fonde esančio pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Taip pat, atlikus išsamesnę analizę, svarstytinas ir galimas visų pensijų fondų atskaitymų sumažinimas.
Bankas mano, kad reikėtų suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo.
Galiausiai, Lietuvos bankas siūlo suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones.
Pasiūlymus LB pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Jeigu norime, kad mūsų pensijos artėtų prie Vakarų Europos šalių lygio ir leistų užsitikrinti orią senatvę, būtina aktyviai dalyvauti pensijų kaupime. Antroji pakopa yra svarbi Lietuvos pensijų sistemos dalis, kuri būsimiems senjorams gali užtikrinti iki 30 proc. didesnes pajamas senatvėje. Prieš ką nors keičiant, korekcijų poveikis turi būti įvertintas be emocijų, labai atsakingai ir žvelgiant į tolimą perspektyvą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Šiuo metu antrojoje pensijų sistemos pakopoje dalyvauja apie 1 mln. 400 tūkst. žmonių – tai pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst. dalyvių – tai sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, kaupiant antrojoje pensijų pakopoje, priklausomai nuo per kaupimo laikotarpį gaunamų pajamų dydžio galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos senatvės pensijos.
Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse į pensiją išėjusių žmonių pensijų dydis siekia 70 proc. jų buvusio darbo užmokesčio. Tačiau šiose šalyse privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. uždirbamų pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. ir mokama papildoma 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės įmoka. Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO priklausančiose šalyse dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.
2017 m. Lietuvos bankas atliko šalies pensijų sistemos tyrimą ir teikė pasiūlymų paketą. Jo pagrindu 2019 m. įgyvendinta reforma, kuri iš esmės pagerino sąlygas kaupiantiesiems antrosios pakopos pensijų fonduose – kaupimas pagal amžiaus grupes (gyvenimo ciklo pensijų fondai) leido užtikrinti didesnę grąžą, o Lietuvoje veikiantys pensijų fondai šiuo metu taiko vienus mažiausių mokesčių Europoje.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.
Jis sako, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje sistema gali būti tobulinama tam, jog geriau atitiktų piliečių poreikius. Visgi, anot jos, esminių pokyčių šioje sistemoje tikėtis nereikėtų, kadangi ilgalaikėse programose „reikėtų nuoseklumo, stabilumo“.
Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dėl pokyčių pensijų kaupimo fonduose sistemoje artimiausiu metu nusimato diskusija ir ji bus svarbi. Pasak jos, Liberalų sąjūdis siūlo galimybę žmonės pasitraukti iš pensijų fondų arba panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms.
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad valstybėje iki šiol nėra rastas optimalus pensijų sistemos modelis. Pasak jo, dabartinėje sistemoje būtų galima diskutuoti apie galimą laikiną įmokų suspendavimą, kuriuo gyventojai galėtų pasinaudoti dažniau, negu vieną kartą metams per visą gyvenimą.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
