-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau šią savaitę miesto Tarybos narių balsų dauguma nubalsavo dėl atliekų tvarkymo naujų įkainių. Šįkart didžiausius pokyčius pajus klodavę milžiniškas sumas už šiukšles netgi jų neprikaupę, tačiau didžiules nenaudojamas patalpas turintys verslininkai. Jiems nebelieka keistos prievolės mokėti už atliekas pagal patalpų plotą. Nežymiai sumažės kainos pastovioji dalis ir gyventojams. Tačiau šita gera žinia nekompensuos kintamosios dalies augimo – Tarybai pritarus naujiems įkainiams, jau nuo gruodžio 1-osios atliekų išvežimas gerokai brangs.
Pagal naujus skaičiavimus, daugiabučių gyventojams komunalinių atliekų tvarkymo kainos pastovioji dalis mažėja trimis centais – nuo dabartinių 1,64 euro už butą krenta iki 1,61 euro.
Tokio simbolinio atpigimo panevėžiečiai nepajus, mat kainos kita, tai yra kintamoji, dalis šoktels 56 euro centais – nuo šiuo metu mokamų 1,38 Eur iki 1,94 Eur už vieną gyventoją.
Šiukšlės brangs ir įsikūrusiems individualiuose namuose. Nors ir jų gyventojams kainos pastovioji dalis mažėja nuo esamų 2,47 Eur iki 2,43 Eur, tačiau kyla įkainiai už iš kiemų išvežamus konteinerius. Iki šiol 1,82 Eur mokėję už 120 litrų konteinerio ištuštinimą, jau nuo kito mėnesio panevėžiečiai klos 2,78 Eur. Teks pamiršti ir 240 litrų konteinerio dabartinę 3,64 Eur kainą. Nuo gruodžio už šiukšliavežių į mašiną išverstą tokį konteinerį teks kloti 5,56 Eur.
O galutinė suma bus didesnė – prie visų šitų skaičių dar teks pridėti ir valstybės nustatytąjį PVM.
Tokią kainų pasiutpolkę Savivaldybė aiškina augančiomis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudomis. Skaičiuojama, kad 2022–2023 m. jos bus net 25 proc. didesnės, nei atsiėjo šiukšlių tvarkymas 2020 m. Tokį brangimą lėmė nuo gruodžio įsigaliosiantys naujas Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRAC) vartų mokestis, vidutiniškai 20,1 proc. didesnis už dabar esamą. Atliekų tvarkymas panevėžiečiams pabrangs ir dėl jau nuo kitų metų Panevėžyje atsirasiančių rūšiavimo konteinerių maisto atliekoms. Įtakos didesnėms kainoms turės ir tekstilės atliekų konteinerių plėtra. Skaičiuojama, kad 2022-aisiais šio tipo atliekų kiekiai Panevėžyje išaugs nuo 96 tonų iki net 250 tonų.
Vienu iš faktorių, lemiančių kainų augimą, įvardyti ir mieste prie konteinerių suverčiami nelegalūs sąvartynai. 2022–2023 m. planuojama juos vežti dažniau, todėl suverstų senų baldų, statybinių medžiagų krūvų iškuopimas pabrangs daugiau nei 20 proc.
Atliekų vežėjos įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus Rolando Ramūno teigimu, tokių sąvartynų sąskaita gyventojai galėtų gerokai susimažinti savo išlaidas.
„Įmonės per metus nelegaliai suverstų atliekų prie konteinerių surenka 250–270 tonų. Vien šituos sąvartynus, sukrautus prie konteinerių, sutvarkyti kainuoja apie 250 tūkst. eurų per metus“, – vardijo R. Ramūnas.
Anot jo, kitąmet nelegaliai suvertų krūvų tvarkymas dar labiau kirs per kišenę visiems panevėžiečiams, mat jos bus vežamos nebe du, kaip dabar, bet tris kartus per savaitę.
„Mūsų įmonės mašinos dažniau važiuos tvarkyti šiukšlynų prie konteinerių, kad jie negadintų miesto vaizdo. Pastebėjome, kad jeigu aikštelė prie konteinerių apkrauta, žmonėms yra didesnis noras dar krauti, bet jei švari, sutvarkyta, ne kiekvienam kyla ranka būti pirmam ir kažką nelegaliai versti“, – sako direktorius.
Laukiantys kainų už atliekų tvarkymą pokyčiai Panevėžio verslui reiškia visgi savotišką pergalę. Dar nuo 2018-ųjų miesto verslininkai, ypač pramoninkų atstovai, įrodinėjo, jog tuomet jiems užkrauta našta mokėti ne tik už realiai sukauptas šiukšles, bet ir turimo nekilnojamojo turto plotą, yra ir absurdiška, ir drakoniška. Tokia metodika labiausiai kirto įmonėms, turinčioms daugiau nekilnojamojo turto, ir visai nesvarbu, ar jis naudojamas, ar ne. Kai kurioms jų apskaičiuotas mokestis už šiukšles peržengė sveiko proto ribas. Bene didžiausia tokios skaičiavimo metodikos įkaite buvo tapusi įmonė „Panevėžio Aurida“, valdanti maždaug 87 tūkst. kv. m pastatus. Vien todėl, kad turi didžiules patalpas, vos daugiau nei dvi tonas atliekų sukaupiančiai įmonei jų tvarkymas atsiėjo per 40 tūkst. eurų.
Dabar dideles patalpas valdančių įmonių vadovai gali atsikvėpti: kainos už atliekų tvarkymą pastovioji dalis verslui bus skaičiuojama nebe pagal plotą – nustatytas fiksuotas 5 eurų įkainis už vieną nekilnojamojo turto objektą.
„Dabar bandysime sugrįžti į realybę. Mes ne už tai, kad verslui nereikėtų mokėti, bet mes už sąžiningą skaičiavimą. Ne nekilnojamojo turto plotas šiukšlina, o žmonės, dirbantys įmonėse ir pildydami jų konteinerius. Už tai įmonė ir turi susimokėti“, – sako įmonės „Panevėžio Aurida“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Klupšas.
Fiksuotam pastoviosios dalies mokesčiui už nekilnojamojo turto vienetą pritarusi ir Panevėžio miesto verslo taryba.
„Toks sprendimas yra logiškesnis ir teisingesnis. Mes to siekėme trejus metus“, – teigia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius.
Anot jo, Panevėžio verslininkai, įrodinėdami, kad reikia keisti skaičiavimo metodiką, rėmėsi Kauno pavyzdžiu.
Visgi, V. Matkevičiaus teigimu, tai nereiškia, kad verslas šitaip bando susimažinti mokestinę naštą – kintamoji kainos dalis, tai yra ta, kuri sumokama už atliekų konteinerių ištuštinimą, didėja visų tipų pastatų valdytojams, o dažnam šis mokestis kyla dvigubai.
„Mes visada sakėme, kad neprieštaraujame, jei pakeltų kintamąją dalį – kiek veži, už tiek ir privalai mokėti. Netgi manome, kad ateityje už atliekas turėtų būti mokama pagal jų svorį. Juk tas pats konteineris vieną kartą lengvesnis, kitąkart sunkesnis“, – sako Panevėžio PPAR vadovas.
Anot jo, perskaičiavus pagal naująją metodiką įmonėms, turinčioms daug nenaudojamų plotų, mokestis už atliekų tvarkymą mažės.
„Daugiausia pabrangs tiems, pas ką susidaro daug atliekų. Bet tai teisinga, nes bus mokama už faktinį išvežtą šiukšlių kiekį, o ne kažkokį butaforinį. Šitas variantas tiko visiems, pradedant pramone ir baigiant mažaisiais verslais“, – tvirtino V. Matkevičius.
