Nykstanti daugiau kaip šimtą metų skaičiuojanti sinagoga pervadinta tikruoju savo vardu, tačiau vargu ar sulauks tikrojo renesanso. P. Židonio nuotr.

Grąžino istorinį teisingumą

Grąžino istorinį teisingumą

Kone pačiame Panevėžio centre, miesto istorinėje dalyje, M. Valančiaus gatvėje stūksanti raudonplytė šimtametė sinagoga nuo šiol bus vadinama tikruoju vardu.

Panevėžio žydų draugijos pastangomis, kaip sako jos pirmininkas Genadijus Kofmanas, grąžintas istorinis teisingumas. Visgi iš Toros draugijos vardu pervadintų žydų maldos namų dar po kelių dešimtmečių gali likti tik jo istorija. Nors Valstybės turto bankas dar prieš porą metų šį unikalų paveldo objektą bandė parduoti, iki šiol istoriniai maldos namai naujų savininkų neatrado. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas net nesvarsto, kad raudonplytę sinagogą nupirktų patys žydai, mat šis pastatas ir taip turėtų jiems priklausyti.

Panevėžio savivaldybė teisinasi irgi neturinti lėšų atgaivinti avarinės būklės kultūros paveldą. Vienintelė viltis, kad byranti sinagoga kada nors gali virsti turistus į Panevėžį traukiančiu objektu, – pastatui tapti Žydų kelio, išraizgiusio visą Lietuvą, dalimi.

Prajuokintų pasaulį

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas neslepia, kad jeigu bandytų nupirkti vienintelę Panevėžyje išlikusią sinagogą, visas pasaulis iš jų juoktųsi.

„Kaip atrodytų, jeigu mes pirktume žydų namus, kuriuos kažkada už savo lėšas ir pastatė žydai. Užsieniečiai juokiasi – kaip galima pirkti tai, kas mums ir taip priklausė“,– stebisi G. Kofmanas.

Prieš dvejus metus Turto bankas ėmė ieškoti netradiciniam pirkiniui pirkėjo. Tačiau, anot bendruomenės pirmininko, jis pats asmeniškai kreipėsi, kad sinagoga būtų išbraukta iš parduodamų objektų sąrašo. Už paveldo objektą Panevėžio centre tąkart buvo prašoma apie 30 tūkst. eurų.

„Pats pastatas tiek nevertas. Ten reikia kelis kartus daugiau investicijų, norint jį rekonstruoti. Du kartus pigiau būtų pastatyti naują. Bet visi puikiai suprantame, kad tai ne tik žydų, bet ir Panevėžio paveldo dalis. Jį būtina išsaugoti, bet mūsų galimybes riboja finansai“, – teigė G. Kofmanas.

Pasak G. Kofmano, nežinia kodėl, bet Didžioji Panevėžio sinagoga buvo gavusi Chasidų – gana radikalios žydų religinės atšakos – pavadinimą. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Mecenatas mirė

Pasak Panevėžio žydų atstovo, Turto bankas, ieškodamas pirkėjo, šiek tiek patvarkė stogą, įrengė lietvamzdžius, kad tekantis lietus toliau nebegadintų statinio konstrukcijų. Tačiau tam, kad buvusius žydų maldos namus būtų galima pritaikyti kokiai nors veiklai, reikalingos milžiniškos investicijos. Pasak G. Kofmano, paskutiniu metu pastate veikė padangų ir tepalų keitimo servisas, tad dalis sinagogos grindų yra sulietos tepalais, išpjauti ir sumontuoti metaliniai vartai. Žydų bendrija yra pateikusi rekonstrukcijos sąmatą Kultūros paveldo departamentui, tačiau bent kol kas gerų žinių nėra. Prieš ketverius metus buvo skaičiuota, kad rekonstrukcijai prireiktų apie 150 tūkst. eurų. Pati Panevėžio žydų bendruomenė yra visuomeninė organizacija, todėl galimybės pačiai imtis rekonstrukcijos, anot G. Kofmano, daugiau nei ribotos, o rasti rėmėjų labai sudėtinga. Prieš 15 metų vienas verslininkas žadėjo, kad jeigu bendruomenei pavyks atgauti pastatą, jis finansuos jo atstatymą. Tačiau potencialiam mecenatui mirus ir jo paramos fondas buvo uždarytas.

„Šiuo metu vyksta derybos su Turto banku, kad maldos namai būtų perduoti Geros valios fondui arba Lietuvos žydų bendruomenei, o paskui Panevėžio žydų bendruomenė galėtų jais naudotis. Kita vertus, kas tą pastatą valdys – ar Panevėžio savivaldybė, ar Kraštotyros muziejus, ar žydų bendruomenė, ne taip jau svarbu“, – teigė G. Kofmanas.

Atkurtas teisingumas

Kol kas G. Kofmanas guodžiasi bent tuo, kad žydams pavyko sinagogai sugrąžinti tikrąjį vardą. Pasak pašnekovo, nežinia kodėl, bet Didžioji Panevėžio sinagoga buvo gavusi Chasidų pavadinimą. Chasidai – gana radikali žydų religinė atšaka. Anot G. Kofmano, nėra jokių duomenų, kad šios atšakos atstovų kada būtų gyvenę Panevėžyje. Tikroji tiesa paaiškėjo tuomet, kai prieš kelerius metus į Panevėžį iš Anglijos atvyko vienas žydų profesorius. Jis buvo vienas iš giminaičių, kurio protėviai 1910-aisiais pastatė šią sinagogą dabartinėje M. Valančiaus gatvėje.

„Kauno archyve atradau, kad šie maldos namai buvo statyti Toros draugijos. Nedelsdamas kreipiausi į Kultūros paveldo departamentą, kad sinagoga į Kultūros vertybių registrą būtų įtraukta kitu pavadinimu. Taip pagaliau atkurtas istorinis teisingumas“, – kalbėjo G. Kofmanas.

Pasak Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko, dabar beliko pakeisti iškabą ir nuorodas mieste, kurios žymi kryptį į žydų maldos namus.

Užburtame rate

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Loreta Paškevičienė teigė, kad visi yra suinteresuoti sinagogą išsaugoti, tačiau tam reikalingos didžiulės investicijos.

„Panevėžio žydų bendruomenė nori, kad sinagogą sutvarkytų miesto Savivaldybė ir atiduotų žydų bendruomenei, bet Savivaldybė biudžete tam neturi lėšų. Sinagoga pakeitė ne tik pavadinimą, bet ir statusą. Anksčiau šis pastatas buvo saugomas Savivaldybės, o dabar – valstybės. Todėl sinagogos rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus turėtų perimti Kultūros departamentas, tačiau, kiek girdėjome, ten taip pat nėra lėšų. Užburtas ratas“, – teigė paveldosaugininkė.

Pasak L. Paškevičienės, 1910 m. statyta sinagoga, kuri veikė iki 1940-ųjų, yra architektūrinę ir istorinę vertę turintis pastatas, patenkantis į miesto istorinę dalį. Nors po Antrojo pasaulinio karo sinagoga rekonstruota, sugadintas jos interjeras, o vėliau sunaikintos autentiškos durys, langai, kitos pastato unikalios detalės, tačiau iki šių dienų išliko sinagogos brėžiniai, pagal kuriuos būtų galima atkurti autentiškumą.

Išeitis – Žydų kelias

Panevėžio savivaldybė 2001 m. atidengė memorialinę lentą žydų maldos namams atminti. Nors, anot L. Paškevičienės, pati žydų bendruomenė nelabai buvo patenkinta šia lenta, tačiau kito būdo įamžinti maldos namų atminimą nėra.

„Pastatas jau avarinės būklės, nyksta ir su laiku gali visai išnykti. Yra toks projektas Žydų kelias, kuriame dalyvauja Kėdainių, Joniškio ir daugelis kitų jau atkurtų sinagogų. Šis kelias eina per visą Lietuvą. Būtų labai gerai, kad į jį įsitrauktų ir Panevėžys. Jau vasarį miesto Tarybai siūlysiu įsitraukti į šį kelią. Jeigu nepritars, šios sinagogos likimas bus aiškus“, – daug vilčių išsaugoti unikalų paveldo objektą prisipažįsta neturinti L. Paškevičienė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

  • ponas kofmanai, nejuokinkite lietuvos su savo pareiskimais, kad sita pastata jums valstybe privalo atiduoti , holokausto zala padaryta zydu bendruomenei per antraji pasaulini kara, lietuvos respublikoje buvo pilnai atlyginta zydu bendruomenei is lietuvos biudzeto, ir is musu visu biudzeto zydu bendruomene gavo labai nemenkus pinigus, taip kad jai bendruomenei reikalingas sitas pastatas tai krapstykit savo fondo pinigines ir ispirkite is valstybes, parasykit projektus i ivairius europos ir izraelio fondus ir tikrai gausite pinigu sinagogos atstaymui, ir jos iveiklinimui , gal jau nebereiketu zydu bendruomenei vis dar reiksti pretenzijas dabartiniams lietuvos gyventojams uz holokausto tragedija ir gal jau tikrai uzteks noreti viska gauti dykai. nuosirdziai linkiu sekmes

  • Juk pastatas priklausė žydams ir buvo 1940m. atimtas. Tai gražinti jį reikia be jokių mokesčių. Kita kalba apie jo restauravimą. Čia turi stengtis žydų bendruomenė, ieškoti fondų, rėmėjų, finansinių šaltinių.

  • pagal mūsų valstybės įstatymus, turtas gražinamas tik tiesioginiam paveldėtojui, todėl žydų bendruomenė ir gavo piniginę kompensaciją o ne gražinamus pastatus, nes tiesioginių paveldėtojų nėra dėl visiems suprantamos tragiškos istorijos. organizacija neturi paveldėjimo teisės.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų