G. Kartano nuotr.

Sinagoga sugrįžo į žydų rankas

Sinagoga sugrįžo į žydų rankas

Vienintelis Panevėžyje dar išlikęs žydų sinagogos pastatas M. Valančiaus gatvėje sugrįžo į buvusių jo šeimininkų rankas.

Šiai tautai ypatingą reikšmę turintis raudonplytis statinys kone miesto centre Vyriausybės nutarimu perėjo už žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto disponavimą atsakingam Geros valios fondui.
Panevėžio žydų bendruomenė pripažįsta dar nežinanti, ką darys su šiuo kultūros paveldu. Jam sutvarkyti reikalingos nemenkos investicijos.
Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo veikusios sinagogos pastatas, taip pat sinagogų kompleksas Kaune bei Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus patalpos Geros valios fondui perduodami kaip kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalis ir turės būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.
Bendra viso šio turto vertė, remiantis Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, 2022 metų pradžioje siekė 1,395 mln. eurų. Brangiausiai įvertintas turtas Vilniuje – 1,11 mln. eurų, Kaune ir Panevėžyje nesiekia nė 300 tūkst. eurų. Šie pinigai bus išskaičiuoti iš šiais metais Vyriausybės patvirtintos bendros piniginės 3,376 mln. eurų kompensacijos už nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.
Šiemet jau išmokėta 1,5 mln. eurų šios kompensacijos. Ji mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu.

G. Kartano nuotr.

G. Kartano nuotr.

Sinagogoje keitė tepalus

Buvusi Panevėžio Toros draugijos sinagoga M. Valančiaus g. 4 statyta 1910 metais pagal architekto Justino Ušakovo projektą.
Daugiau nei šimtą metų skaičiuojantis išskirtinis raudonų plytų pastatas kurį laiką vadintas chasidų – gana radikalios žydų religinės atšakos – sinagoga.
Tai buvo keista, nes Panevėžio miesto žydų bendruomenė neturėjo duomenų, jog kada nors čia būtų gyvenę šios religinės atšakos atstovai. Tik visai neseniai sužinotas tikrasis šios religinės paskirties pastato pavadinimas.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano teigimu, archyvuose pavyko surasti dokumentus, įrodančius, kad sinagogą statė Toros draugija.
Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga panaikinta, o pastatas ilgus dešimtmečius naudotas ne pagal paskirtį, buvusiuose žydų maldos namuose kurį laiką netgi veikė padangų ir tepalų keitimo servisas. 2007-aisiais istorinis statinys įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o 2013-aisiais Vyriausybės sprendimu pateko į parduodamo turto sąrašą, tačiau pirkėjų taip pat neatsirado.
Galiausiai, įvertinus, kad pastato paskirtis religinė, pardavimo procedūra atšaukta.

Jaučia gėdą

Pasak G. Kofmano, iki šiol sinagoga persigėrusi tepalų dvoku. Beveik 87 kv. m pastato viduje nėra jokių komunikacijų, tačiau raudonplytis mūras tvirtas, išlikusios ir autentiškos detalės – arkiniai apvadai, dekoruotos plokštumos po buvusiais langais.
„Sinagoga labai blogos būklės. Galima sakyti, avarinės, o pačiame miesto centre. Man dėl to gėda, kai atvažiuoja svečių į Panevėžį. Ją apleido ne žydai. Pastatę sinagogą, ja naudojosi iki Antrojo pasaulinio karo, o pastatas sugadintas vėliau“, – kalbėjo miesto žydų atstovas.
G. Kofmano teigimu, Panevėžio žydų bendruomenė, turinti nedaug narių ir menką biudžetą, nebūtų pajėgi vien savo lėšomis renovuoti istorinio pastato.

G. Kartano nuotr.

G. Kartano nuotr.

Rėmėjas mirė

Pasak G. Kofmano, per ilgą laiką būta ne vieno pasiūlymo, kaip panaudoti sinagogos pastatą. Prieš daugiau nei dešimt metų bendruomenė netgi buvo suradusi ir rėmėją, sutikusį iš dalies apmokėti jo sutvarkymą, tačiau reikalai nepajudėjo iš vietos, o geradarys mirė.
G. Kofmano teigimu, dėl sinagogos renovacijos kalbėta ir su Panevėžio savivaldybe, tačiau jai investuoti į tokį objektą neleido įstatymai, mat pastatas buvo Valstybės turto banko nuosavybė.
Jo teigimu, ir sklypas, anksčiau priklausęs sinagogai, buvo apie 3–4 kartus didesnis nei dabar. Šiuo metu jis siekia vos daugiau nei du arus.
G. Kofmanas sako neabejojantis, kad tiek Geros valios fondas, tiek žydų bendruomenė ieškos galimybių atnaujinti pastatą.

 

 

Komentarai

  • 100procentu dabar prasides miesto valdzios spaudimas, duokit pinigu restauracijai, o elementari logika sako, jai neturi lesu remontui, tai ko imi objekta

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų