Panevėžietės Aurelijos Vasiliauskienės gyvenime neeilinė sukaktis – iš Biržų rajono kilusi moteris sulaukė šimtmečio. Ta proga jos pasveikinti sugužėjo daug svečių, tik pačiai jubiliatei šventės gyvenime pasibaigė labai seniai, su mylimo vyro mirtimi.
Valdžios vyrų, artimųjų sveikinimus senolė pasitiko su šilta šypsena ir ašaromis. Pasak dukrų, šimtametė mama tokiomis akimirkomis labai greitai susijaudina. Tik tą išsakyti žodžiais jai nelabai pavyksta: sulaukus šimto metų labiau norisi tylos.
Visą gyvenimą gana sveika buvusi A. Vasiliauskienė dabar viena nebevaikšto, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Sveikatą pagadino ilgas amžius ir senatvėje persirgtos sunkios ligos.
Vaikai neslepia: mamai niekada nebuvo lengva. Gimė ir užaugo ji Biržų rajone, Ramongalių kaime, vienuolikos vaikų šeimoje. Iš viso gausaus būrio buvo vyriausia, be jos, dabar gyvi dar likę du broliai ir sesuo.
„Visi keturi sulaukė gana ilgo amžiaus. Mama tiek metų pragyveno tikriausiai dėl savo didelio darbštumo“, – spėja viena A. Vasiliauskienės dukrų Paulina.
Be šios, jubiliatė sulaukė dar dviejų dukrų Jūratės ir Angelės bei sūnaus Vytauto. Šeimos galva šeimą paliko labai anksti, 1954 metais. Tėvas, dukrų pasakojimu, buvo miško darbų brigadininkas, vieną dieną stipriai peršalo, susirgo ir netikėtai mirė.
Ilgai gedėjo mylimojo
Trejus metus po sutuoktinio mirties Aurelija gedėjo vyro ir naujos šeimos nebekūrė. Viena nešė didžiulę gyvenimo naštą, reikėjo užauginti dar keturis mažus likusius vaikus.
Kaip pasakoja vaikai, dirbo moteris paprasta darbininke kolūkyje. Net jo pirmininkas švelniai pasijuokdavo, kad A. Vasiliauskienė kaip višta su savo viščiukais. Namuose visada turėjo didelį daržą, gėlynus.
„Mama – nuostabus žmogus, labai mėgo rankdarbius – kiek jos servetėlių prinerta, visa giminė apmegzta. Buvo labai bendraujanti, tik po tėvelio mirties net paštininkė vengdavo pas mus užsukti, nes bijodavo mamos ašarų dėl negailestingo likimo“, – sako Jūratė.
Su vyro išėjimu A. Vasiliauskienei baigėsi gyvenimo šventė.
„Visi mano baliai pasibaigė su Juozapėlio mirtim“, – motinos žodžius prieš anūkės vestuves prisimena dukra Jūratė. Tą kartą nupynė anūkei rūtų vainikėlį ir į linksmybes nebevažiavo.
Ilgus metus A. Vasiliauskienė nugyveno gimtajame kaime pas dukrą Angelę. Vėliau persikraustė į sūnaus namus Paliūniškyje, o dabar jau dveji metai gyvena Panevėžyje pas Pauliną. Čia dažnai užsuka tame pačiame mieste gyvenanti Jūratė.
Šimtametė džiaugiasi šešiais anūkais ir penkiais proanūkiais. Du jų gyvena Mauricijaus saloje, iš kur promočiutei atsiunčia nuotraukų, vaizdo įrašų. Šiuos, dukrų teigimu, senolė labai atidžiai žiūri, nors sunku pasakyti, ar viską supranta.
Sukakčių metai
Anot Paulinos, mama puikiai atpažįsta giminaičius, kaimynus, labai džiaugiasi jų draugija. Mielai jų klausosi, tik atsakyti nebegali.
Šimtametei patinka žiūrėti televizorių, stebi laidas, laikraščių ir knygų nebeskaito.
Paklausti, ar mama džiaugiasi tokiu ilgu amžiumi, vaikai teigia tikintys, kad jai vis dar gera gyventi.
Šiais metais garbingo šimto metų jubiliejaus Panevėžio mieste turėtų sulaukti dar trys moterys ir vienas vyras. O viena panevėžietė turėtų švęsti 105-ąjį gimtadienį.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje šalyje gyveno daugiau nei 70 tūkst. gyventojų, kurių amžius 85-eri ir daugiau metų. Panevėžio mieste tokių buvo 2 427, rajone – 912.