Kaip teigia Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė, paslydusiųjų antplūdžio sulaukta sekmadienį. Pagelbėti teko suteikti daugiau kaip septyniasdešimčiai įvairaus amžiaus žmonių – nuo vaikų iki senelių. Vis dėlto daugiau nukentėjo suaugusiųjų.
Pasak skyriaus vedėjos, susižalojusiųjų buvo dvigubai daugiau nei įprastomis žiemos dienomis.
Šeštadienį paslydusių pacientų būta kiek mažiau, tačiau taip pat viršyta įprastinė norma. O sekmadienį nuo pat ryto plūdo pacientai. Lūžę riešai, čiurnos, alkūnės, sutrenkimai ir kitos panašios traumos šiomis dienomis panevėžiečius ištiko namų kiemuose, gatvėse, aikštelėse.
„Ir kelininkai, atrodo, dirba, ir žmonės stengiasi vaikščioti atsargiai, bet gamtos sąlygos daro savo. Nuo nelaimės niekas neapdraustas, kiekvieną ji gali ištikti. Žmonės griuvo pačiose įvairiausiose vietose, susižalojo ranką, koją, galvą“, – „Sekundei“ teigė J. Vokietienė.
„Ir kelininkai, atrodo, dirba, ir žmonės stengiasi vaikščioti atsargiai, bet gamtos sąlygos daro savo. Žmonės griuvo pačiose įvairiausiose vietose, susižalojo ranką, koją, galvą“.
J. Vokietienė
Sunkesnes traumas patyrusieji buvo guldomi į stacionarą – Traumatologijos skyrius pilnas ligonių. Tačiau didžioji dalis susižalojusiųjų, suteikus jiems pirmąją pagalbą, išleisti gydytis ambulatoriškai. Tiems, kuriuos nereikėjo operuoti, medikai susiuvo žaizdas, uždėjo gipsą ar kitaip pagelbėjo. Toliau gydytis pacientai nusiųsti pas šeimos gydytoją arba į Konsultacijų polikliniką.
Laimė, ne kiekvienas paslydęs ir pagriuvęs susižaloja, kartais tiesiog atsiperkama išgąsčiu ar mėlyne.
Panevėžietė Zita taip pat patyrė nemenką išgąstį – eidama slidžiu pėsčiųjų tiltu per Nevėžį moteris visu ūgiu išsitiesė ant medinių lentų. Greitosios kviesti nereikėjo – šlubuodama ji pati parėjo namo. Po kryčio ant šlaunies liko mėlynė.
Apie tai, kad lygiai prieš metus iškilmingai atidarytas naujasis pėsčiųjų tiltas baugina slidumu, gyventojai informavo ir miesto Savivaldybę.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigas einančio Arvydo Šato teigimu, šis tiltas žiemą reikalauja ypatingos priežiūros. Ant medinių pėsčiųjų tilto lentų negalima pilti jokių cheminių medžiagų, juo negali važiuoti ir dirbti technika. Tiltą tenka tiesiog šluoti, sausai valyti, neleisti susikaupti sniego sluoksniui ir pabarstyti smėliu.
Gali būti, kad per lijundrą buvo susidariusi tokia slidi danga ir smėlis negalėjo apsaugoti. Juk būna ekstremalių situacijų. Bet šiomis dienomis tiltas nuvalytas, smėliu pabarstytas ir tikrai nėra sklidus.
„Nei užkloti tilto kokia nors medžiaga, nei gadinti konstrukcijų mes negalime“, – paaiškino A. Šatas.
Vakar ant pėsčiųjų tilto „Sekundės“ sutikti panevėžiečiai, nei jo statytojų, nei valytojų nekeikė. Žmonės tvirtino, kad tiltas prižiūrimas, valomas, smėliu barstomas.
„Yra buvę ir labai slidu, bet tai – žiemos išbandymai. O kaip kitaip tą tiltą nuvalys?“ – svarsto dažnai tuo keliu į J. Janonio gatvėje esančią duonos parduotuvę einanti Aldona.
„Kai visur slidu, tai ir ant tilto taip pat. Bet dėl to nereikėtų kelti problemos. Pasilaikydami už turėklų lengvai pereiname ir neturime valytojai, kurią dažnai matome čia dirbančią, jokių priekaištų“, – sako Vytautas.
Prisistatyti nenorėjęs pašnekovas tikino, kad žiemą kartais tenka eiti tuo tiltu kaip stikliniu – visos lentos padengtos ledu.
Kultūros ir poilsio parko pėsčiųjų tiltas per Nevėžį miestui svarbus ir reikalingas. Nemažai panevėžiečių šiuo tiltu eina ar dviračiais važiuoja į darbovietes kitoje upės pusėje esančiame pramoniniame rajone, grįžta po darbo namo.
Miesto gatves, aikštes, taip pat ir tiltus valančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ vadybininkas Sigitas Vainauskas sako girdėjęs skundų, kad tiltas kartais būna slidus.
Kai lyja, sninga ir šąla, iš apačios drėgmę traukiantis tiltas pasidengia plikledžiu.
„Vienintelė išeitis – tilto medines lentas kasdien valyti, barstyti smėliu. Kitų priemonių naudoti negalima“, – sako vadybininkas.
Prie tilto esančioje dėžėje visada yra smėlio. Tačiau valytojos darbo laikas nuo 6 iki 14 valandos – ankstų rytą ar vakare situacija gali grėsmingai keistis.
Buvo laikas, kai mieste gatves tvarkydavo apie 250 valytojų. Tuomet, kaip sako S. Vainauskas, visi miesto kampeliai turėjo savus prižiūrėtojus. Dabar Panevėžyje nedirba nė 60 valytojų, tad nevalomų plotų galima rasti bet kurioje miesto dalyje.
Tiesa, centrinės – J. Basanavičiaus, Elektros, Vasario 16-osios – gatvės geriau prižiūrimos, valomos. Visas dėmesys skiriamas autobusų stotelėms, pėsčiųjų perėjoms, tokioms svarbioms vietoms kaip tiltai.