P. Židonio nuotr.

Simboliška – ukrainiečius priglaus „Aušra“

Simboliška – ukrainiečius priglaus „Aušra“

Panevėžyje jau kitą savaitę planuojama atidaryti Ukrainos karo pabėgėlių registravimo centrą. Jam rengiamos patalpos paskutinius metus gyvuojančioje „Aušros“ progimnazijoje Vienybės aikštėje.

Mokyklos kolektyvas jau gyvena perkraustymo rūpesčiais.

Sutilps visi

„Aušros“ progimnazijos direktorės Giedrės Gruzdienės teigimu, registracijos centrui užleidžiamas vienas iš trijų mokyklos korpusų. Iš jo pradėti kraustyti mokykliniai baldai.

„Vieną iš korpusų atidavus registravimo centrui, kitų dviejų visiškai pakaks mūsų 132-iem mokiniams. Kadangi nėra pirmų ir penktų klasių, turime laisvų kabinetų ir tikrai yra galimybių sutilpti visiems“, – tvirtina direktorė.

Anot jos, po tuo pačiu stogu įsikūręs registravimo centras visiškai netrukdys mokyklos darbui. Visi jos korpusai turi atskirus įėjimus ir centro lankytojų bei mokinių srautai nesusikirs.

„Labai patogios patalpos, patogus privažiavimas, yra ir automobilių stovėjimo aikštelė“, – vardijo G. Gruzdienė.

Mažiausiai mokinių mieste turinti „Aušros“ progimnazija skaičiuoja paskutinius mokslo metus. Ateinantį rugsėjį jos moksleiviai pasitiks jau kitose mokyklose.

Rinkosi iš kelių

Dar vienam Ukrainos karo pabėgėlių centrui Panevėžį nusižiūrėjusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai antradienį atvyko įvertinti Savivaldybės pasiūlytų progimnazijos patalpų.

„Pabėgėlių registravimo centrus kuria ministerija. Ji svarstė, kur būtų tinkamiausia vieta dar vienam centrui. Priimtas sprendimas, kad Panevėžyje“, – teigė miesto Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

„Registravimo centre pabėgėliams bus sutvarkyti dokumentai, duotas kampelis prisiglausti, dirbs žmonės, kurie rūpinsis jų tolesniu apgyvendinimu.“

T. Jukna

Kaip galimos vietos tokiam centrui Aukštaitijos sostinėje buvo vertinami Bendruomenių rūmai ir arena. Visgi, anot direktoriaus, juose būtų problemiška suteikti pabėgėliams laikiną pastogę, o centro veiklą sudėtinga derinti su numatytais renginiais.

„Su mokykla aptarta, kad vieną jos korpusą galima užleisti registravimo centrui, mokinius perkeliant į kitus. Apžiūrėję Savivaldybės pasiūlytas patalpas, VRM atstovai įvertino, kad jos labai geros ir vietos pakanka“, – sako T. Jukna.

Laikinas prieglobstis

Panevėžyje kuriamame pabėgėlių registravimo centre bus įrengtos patalpos ne tik Migracijos departamento paslaugoms teikti, bet ir laikinos nakvynės vietos, laisvalaikio kambarys vaikams, ten pat įrengti ir dušai.

Šiuo metu pabėgėlių registravimo centrai veikia Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune. Juose dirba Migracijos departamento specialistai, nevyriausybinių organizacijų savanoriai, savivaldybių ir valstybės institucijų deleguoti darbuotojai.

Į tokius centrus atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos yra registruojami, jie gauna sausą maisto davinį trims dienoms, jiems suteikiama medicininė bei psichologinė pagalba.

Centruose ukrainiečiai gali apsistoti 72 valandoms.

Per tą laiką savivaldybė kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis suranda pabėgėliams būstą, kuriame galės gyventi ilgiau.

Pasak T. Juknos, su VRM sutarta, kad įrengiant Panevėžyje registravimo centrą, Savivaldybė padės pagal savo galimybes.

„Ministerijos atstovai, išgirdę, kad neturime lovų, patikino, kad tai nėra problema – jų bus parūpinta. Kol kas mūsų neprašė ir kompiuterinės technikos, bet jei reikės, galėtume duoti keletą komplektų. Savivaldybė centrui suteikia patalpas, taip pat spręsime atliekų vežimo klausimą, su policija deriname ir dėl apsaugos“, – vardijo direktorius.

Taip pat Savivaldybei veikiausiai teks ir patalpų išlaikymo išlaidos.

Karo pabėgėlių iš Ukrainos registravimo centrui užleidžiamas vienas iš „Aušros“ progimnazijos korpusų. P. Židonio nuotr.

Pasirūpins visapusiškai

Pasak T. Juknos, Panevėžyje įkurtas registravimo centras palengvins ir Savivaldybės darbą

ieškant pastogės nuo karo bėgantiems žmonėms.

Iki šiol visi į Aukštaitijos sostinę atvykę pabėgėliai čia pateko ne nukreipti registravimo centrų, o kažkieno pakviesti ar atvežti.

Pasak T. Juknos, būta ir ekstremalių iššūkių, kai pastogę būriui žmonių reikėjo surasti kuo skubiau.

„Registravimo centre pabėgėliams bus sutvarkyti dokumentai, duotas kampelis prisiglausti, dirbs žmonės, kurie rūpinsis jų tolesniu apgyvendinimu. Netgi jei taip nutiktų, kad nebeturėtume kur greitai įkelti atvykusio žmogaus, jis vis tiek neliks gatvėje. O jau turėjome kelis nepavydėtinus atvejus, kai nemažam būriui pabėgėlių reikėjo tiesiog čia ir dabar surasti vietos“, – sako T. Jukna.

Po „valdišku“ stogu – kas ketvirtas

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Panevėžio mieste yra užsiregistravę 449, o Panevėžio rajone – 86 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Miesto Savivaldybė jiems priglausti nuomoja kambarius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių mokyklų bendrabučiuose, už simbolinę kainą 11 kambarių pasiūlė ir vienas miesto centre įsikūręs viešbutis, dar būrys ukrainiečių sportininkų įkurdinti Sporto centrui priklausančiame bendrabutyje.

Savivaldybės išnuomotose vietose, trečiadienio duomenimis, glaudėsi 106 ukrainiečiai, o rezerve buvo dar 68 laisvos vietos.

Visgi dauguma karo pabėgėlių laikiną prieglobstį rado panevėžiečių namuose.

Panevėžio biudžete pagalbai Ukrainos žmonėms skirta 200 tūkst. eurų. Iš jų už 50 tūkst. eurų jau nupirkta ir į Vinycios miestą išsiųsta humanitarinės paramos.

Pasak T. Juknos, likusi suma bus naudojama būtinosioms paslaugoms – pabėgėliams priimti ir apgyvendinti.

„Jei atvykstančiųjų į Panevėžį srautas didės, jiems pagelbėti ieškosime daugiau lėšų. O gal ir valstybė savivaldybėms kompensuos pabėgėlių apgyvendinimo išlaidas“, – svarsto administracijos direktorius.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų