Naujasis šildymo sezonas Panevėžyje šįmet turėtų būti pigiausias per pastaruosius 13-a metų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Šilumos kainos slenka žemyn

Šilumos kainos slenka žemyn

 

Besitraukianti šiluma primena, kad metas ruoštis naujam šildymo sezonui. Žadama, kad ši žiema bus rekordinė. Laimė, ne savo ekstremaliomis oro temperatūromis, o šildymo kainomis. Šilumininkai ramina, kad atiduoti paskutinių kelnių už šiltus namus neteks – laukia mažiausia per pastaruosius trylika metų šildymo kaina.

Palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, šį spalį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Panevėžyje 11 proc. mažesnė. Nepaisant to, šildymas Aukštaitijos sostinėje ir toliau išlieka brangesnis nei kituose keturiuose šalies didmiesčiuose.

Sinoptikai prognozuoja, kad jau kitą savaitę vidutinė paros temperatūra vargiai perkops dešimties laipsnių šilumą. Jeigu tokia laikysis tris paras iš eilės, butuose pradės šilti radiatoriai. Artėjantis šildymo sezonas bus vienas vėlyviausių: pernai panevėžiečių butai pradėjo šilti nuo rugsėjo 24-osios, o užpernai – nuo spalio 2-osios.

Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose (ct/kWh su 9 proc. PVM)
Šaltinis: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT)

Šildymo sezonas – pagal namo norą

Šildymo sezono pradžia kasmet sulaukia dviprasmiškų reakcijų: vieni džiaugiasi, kad pagaliau nebekalens dantimis, kiti gi nusiteikę dar pakentėti, kad neištuštėtų piniginė.

Bendrovės „Panevėžio energija“ atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, net paskelbus oficialią šildymo sezono pradžią daugiabučių gyventojai gali patys nuspręsti, kada šildyti savo namus, – tam reikia gyventojų daugumos sutikimo. Tiesa, net ir tokiu atveju butuose negali būti mažesnė nei 18 laipsnių šiluma. D. Paulauskienė atkreipia dėmesį, kad geriausias šilumos taupymo būdas – ne kuo vėliau įjungti šildymą, o modernizuoti šildymo punktą. Mat namuose, kur įrengti automatizuoti šilumos punktai su elektroniniais reguliatoriais, automatiškai lauke pakilus temperatūrai šildymas butuose išjungiamas, o nukritus – šiluma vėl tiekiama į radiatorius.

„Pavėluotas šildymo įjungimas paprastai netaupo šilumos, nes įšalusioms, sudrėkusioms namo sienoms vėliau įšildyti reikia sunaudoti dar daugiau šilumos“, – pabrėžė D. Paulauskienė.

Pasiruošę ne visi

Pasak atstovės spaudai, „Panevėžio energija“ jau pasiruošusi tiekti šilumą savo vartotojams: atlikti šilumos, elektros, kuro ūkio įrenginių remonto darbai, katilinių įrenginių apžiūros ir techniniai patikrinimai. Tačiau namų darbus turi atlikti ir daugiabučius prižiūrintys administratoriai. Penktadienio duomenimis, iš 769-ių Panevėžio daugiabučių šildymo sezonui kol kas paruošti 669 (arba 87 proc.).

„Daugiabučių namų prižiūrėtojus raginame suskubti užbaigti pasiruošimo šildymo sezonui darbus, kad atšalus orams nekiltų trukdžių ir gyventojams netektų šalti“, – kalbėjo D. Paulauskienė.

Brangiau nei Vilniuje ar Kaune

Nuo algos iki algos gyvenantiems panevėžiečiams aktualiausia, ar šilumos kainos labai nenuskriaus šeimos biudžeto.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozė rodo, kad iš penkių didžiųjų šalies miestų spalį už šilumą mažiausiai mokės Kauno gyventojai. Laikinojoje sostinėje per metus šilumos kaina sumažėjo net 27,47 proc. Vilniuje per tą patį laiką šiluma atpigo 20,37 proc., Klaipėdoje – 13,71 proc., o Panevėžyje – 11,09 proc.

„Panevėžio energija“ didžiuojasi, kad šių metų spalio mėnesį šilumos kaina – 4,12 ct/kWh be PVM – bus mažiausia per 13 metų.

Vis dėlto iš penkių didžiųjų miestų, kaip rodo VERT viešai pateikiami duomenys, panevėžiečiams ir vėl šiluma atsieis brangiausiai.

Kainą prikirpo kontrolieriai

Centralizuotai besišildančiuosius optimistiškai turėtų nuteikti VERT prognozuojami kainų pokyčiai. Ji ateinančių 5 metų periodui bendrovei „Panevėžio energija“ nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias, kurios įsigalios nuo gruodžio 1-osios. Tai reiškia, kad jei kuro kainos nesikeis, apskaičiuota šilumos kaina pagal naujas dedamąsias turėtų mažėti daugiau nei 5 proc.

Tokius kainų pokyčius lėmė tai, kad VERT apskaičiavo, jog bendrovės metinės būtinosios sąnaudos buvo net 2,243 mln. Eur (9,8 proc.) mažesnės, nei buvo suskaičiavusi pati „Panevėžio energija“. Taip pat VERT įvertino, kad ankstesniais laikotarpiais „Panevėžio energija“ dėl į šilumos kainą įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui bei šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumo gavo 1,68 mln. Eur papildomų pajamų.

Bendrovė iš nepriklausomų šilumos gamintojų perka 33 proc. šilumos energijos, likusią gamina savose katilinėse. Maždaug 90 proc. panevėžiečiams tiekiamos šilumos pagaminama kūrenant biokurą.

Komentarai

  • Pernykštės žiemos beveik nebuvo-vos kelios dienos minusinės temperatūros.Tai kur tie susitaupę pinigai?Dividendais pavirto? Panevėžiečiai seniausiai moka daugiausiai.Anksčiau kėlė kainas – statė elektrinę,dabar jau priprato gyventojų sąskaita prisipūsti kišenes .Labai nesąžininga.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų