Kelininkai šiomis dienomis dirba kaip pragare: karštas asfaltas atvežamas 160 laipsnių temperatūros, voluojamas – 120 laipsnių.

Šiluma darbininkams kaulų nelaužo

Šiluma darbininkams kaulų nelaužo

Nors lauke oras pastarosiomis dienomis įkaista daugiau nei iki 30 laipsnių, Panevėžio kelininkai, statybininkai, krovikai dirba kaip dirbę – nuo saulės smūgio juos gelbsti tik kepurės, vanduo, poilsio pertraukėlės ir humoro jausmas.

Pasidairius po Panevėžį net vidurdienį ispaniška siesta nekvepia. Prakaito nebestabdydami pluša kelininkai, statybininkai, konteinerius su atliekomis, neatsilikdami nuo grafiko, kilnoja šiukšliavežiai.

Visgi karštis priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų. Termometro stulpeliui lipant į dangų, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl oro temperatūros keliamo pavojaus dirbant. Tokiomis sąlygomis ne tik sveikata sutrinka, bet ir sulėtėjus reakcijai įvyksta daugiau nelaimingų atsitikimų.

Statybininkų dalia

„Šią savaitę tik pirmą kartą oda nusilupo“, – moja ranka menkame pavėsyje tarp krūvų žvyro, skaldos ir seno betono atliekų rekonstruojamoje Nepriklausomybės aikštėje sutiktas įmonės „Statkorpas“ darbininkas.

Jam pritariantis kolega priduria, kad kitą savaitę oda nuo saulės dar kartą atsinaujins.

„Pastovėkite čia visą dieną ir pamatysite, koks jausmas. Darome pertraukėles, pabūnam pavėsyje, geriam vandenį – tokia statybininko duona ir nieko čia nepakeisi“, – kalba vyrai.

Vienas jų tarp pastatų, pačioje atokaitoje, dirbo be kepurės ir tvirtino, kad saulė per daug metų darbo statyboje jau taip skaudžiai nebekanda. Dėl karščio sveikata esą dar niekada nebuvo pašlijusi.

„Darbai taip greit, aišku, nebeina. Valdžia supranta mus, liepia saugotis – kai atvės, prisivysim. Bet kartais esam priversti skubėti, nes ne nuo mūsų vienų viskas priklauso. Atveža statybinių medžiagų ir reikia pulti prie darbų“, – sakė pašnekovai.

Statybininkai bent jau guodžiasi, kad kariuomenėje būtų dar blogiau – ten niekas neklausia, kaip eilinis karys jaučiasi per karščius.

Nepriklausomybės aikštėje triūsiantys darbininkai dėl sunkiai tveriamo karščio nedejavo, tokia, anot jų, statybininkų dalia.

Darbų nestabdo

Komforto dabar mažai ir kelininkų darbe. Geriau nebent vairuotojams – juos vėsina mašinose įrengti kondicionieriai. O ant pliko kelio kastuvu besidarbuojantys vyrai iš tiesų kelia gailestį.

Šie darbininkai ketvirtadienį per patį vidurdienį triūsė Pramonės gatvėje. Čia dabar intensyviai vyksta asfaltavimo darbai.

Sutikti kelininkai neturėjo nei laiko, nei nuotaikos dalintis mintimis apie darbą tokiomis sąlygomis. Tik vienas vairuotojų šmaikštavo, kad dar nekaršta, o kelininkai įpratę prie aukštos temperatūros – darbas nelaukia.

Apie terminus kalbėjo ir keli sutikti kelininkai tvarkomoje J. Bielinio gatvėje. Ši taip pat ruošiama asfaltuoti – gremžiama sena asfalto danga.

„Ar čia jums karšta? Gal ir galima būtų paprašyti Dievulio, kad truputį šilumą prisuktų. Bet dar nėra labai blogai. Paplūdimyje gulėti gali būti per karšta, o mums reikia dirbti“, – humoro nestokojo darbininkai.

Naktį bijo gyventojų

J. Bielinio gatvėje triūsiantys vyrai pasakojo, kad dėl lauke tvyrančios aukštos temperatūros teko darbuotis ir naktį. Bet tada vietos gyventojai pyksta dėl triukšmo.

„Dieną saulė virina, naktį gyventojai kiaušiniais užmėtys. Antai dirbome Klaipėdos gatvėje prie klebonijos, tai klebonas dejavo visą naktį nemiegojęs“, – apie savo pareigą miestui kalbėjo kelininkai.

Dar sunkiau, kai ant gatvės liejamas karštas asfaltas. Šis atvežamas 160 laipsnių temperatūros, voluojamas – 120 laipsnių, o kai dar ir oras įkaitęs iki 30 laipsnių, darbas tampa neištveriamas.

„Žmogus, matyt, atsparus, kaip koks tarakonas. O jei kas ir nuvirsta – į asfaltą ir tik po 100 metų ras“, – vienas per kitą juokėsi kelininkai, o surimtėję pridūrė, kad savo darbe nematė sunkiai nukentėjusių dėl karščio.

Kelininkai gaivinasi vandeniu, kartais ledais, daro pertraukas.

Net asfaltas dabar stingsta lėčiau – ir po dviejų dienų tokiomis sąlygomis neseniai išlieta danga nuo važinėjimo automobiliais deformuojasi. Todėl rekonstruotos gatvės laistomos vandeniu.

„Laimėti projektai, viešieji pirkimai ir būtina laikyti grafiko, bent jau per daug neatsilikti nuo jo, nes įmonės lauks baudos. Todėl darbai nestoja net per didžiausius karščius“, – patikino darbingai nusiteikę kelininkai.

Į darbą – naktį

Kai kurie darbdaviai visgi karštomis dienomis koreguoja darbo laiką.

Dviejų pjūklininkų ir tiek pat pagalbininkų brigadą turintis vienos nedidelės Panevėžio įmonės vadovas Andrius teigė savo darbininkus šiomis dienomis į mišką dirbti išvežantis 3 val. ryto. Jų darbo diena pasibaigia 11 val. ir netenka kęsti vidurdienį užplūstančio karščio bei su juo priskrentančių įkyrių vabzdžių.

„Mašalai tiesiog limpa prie prakaituoto kūno. Labai išsinuoginti tokiame darbe negali: net ir esant aukštai temperatūrai reikia dėvėti šalmus, specialią aprangą, papildomai šildo veikiantis pjūklas. Alinant karščiui ir nelaimės gali sulaukti – prapuola vyrų dėmesys, jėgos, o pjaunant medį to itin reikia“, – teigė verslininkas.

Atvėsus įmonė žada grįžti į ankstesnį darbo ritmą.

J. Bielinio gatvėje sutikti kelininkai juokavo, kad gal ir galima būtų paprašyti Dievulio truputį šilumą prisukti, bet dar nėra labai blogai.

Pasipylė skundų

VDI patarėjos komunikacijai Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės teigimu, pastaruoju metu sulaukiama nemažai skambučių ir paklausimų tiek iš darbuotojų, tiek iš darbdavių dėl darbo per karščius.

„Pagrindinis darbuotojų nusiskundimas dabar būna dėl per didelio karščio, o darbdaviai teiraujasi, kaip tokiu oru organizuoti darbą“, – kalbėjo VDI atstovė.

Anot jos, ypatingą dėmesį darbdaviai šiuo metu privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems žmonėms. Šių apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų.

Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias laikas vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo sunkumo. Dirbant biure temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, ji negali siekti daugiau nei 26 laipsnių.
Dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos.

Jei dėl karščio darbuotojas nukenčia, pasak J. Kažukauskaitės-Sarnickienės, tai jau darbo saugos pažeidimas.

„Bet kokiu atveju reikėtų įvertinti, kodėl taip atsitiko, kokį darbą ir kokiomis sąlygomis žmogus dirbo, ar darbdavys laikėsi visų darbuotojų saugos bei sveikatos užtikrinimo reikalavimų“, – pabrėžė patarėja.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų