Šiltų apkabinimų savanorė

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2021.05.21 17:20

Dvidešimt ketverių panevėžietei Brigitai draugai baksnoja: esą jos biologinis amžius jaunesnis nei požiūris į gyvenimą. O jos sutuoktinis juokiasi, kad žmona tikriausiai už juos abu renka karmos taškus.

Buhalterinės apskaitos specialistei tiesiog prireikė daugiau erdvės savirealizacijai, tad Brigita Mačionienė ėmėsi savanorystės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) draugijoje.

„Prieš beveik dvejus metus, kai mano buvusi kolegė Ingrida (Tauperytė – aut. pastaba) tapo veiklą atnaujinusio LRK Panevėžio skyriaus vadove, mačiau visą draugijos prikėlimo procesą. Daugybė idėjų, nauji veiklūs žmonės – ėmiau mąstyti, kad ir aš noriu būti viso to dalimi“, – apie sprendimą, pakeitusį įprastą nuo 8 iki 17 val. darbą dirbančio žmogaus kasdienybę, pasakoja B. Mačionienė.

Ši jauna moteris kilusi iš gretimo rajono – Kupiškio. Ten užaugo, baigė mokyklą ir patraukė į Panevėžį, kur iš paskos atvažiavo ir kupiškėnės kaimynas, dabar jau sutuoktinis Tomas.

Jis inžinierius, išmaniųjų valdymo technologijų asas.

„Pati esu ketvirto kurso buhalterinės apskaitos studentė Panevėžio kolegijoje. Panevėžį pasirinkau, nes didieji Lietuvos miestai man ne prie širdies – patinka ten kartkartėmis apsilankyti, bet ne gyventi“, – pripažįsta Brigita.

Karmos taškai

Kurį laiką B. Mačionienė dirbo pardavimų, telekomunikacijos srityse. Ir visai neseniai visiškai pakeitė darbo pobūdį. Šiuo metu ji informacinių sistemų konsultantė vienoje Panevėžio įmonių. Tokios specialistės pareigos susijusios su įvairių miesto biudžetinių ir privačių įstaigų bei įmonių buhalterinėmis apskaitos programomis.

„Vieni žmonės būna humanitarai, kiti – tiksliukai. Aš save priskiriu prie pastarųjų, man nuo pat mažens patiko skaičiai. Darbe susiduriame su daug buhalterijos, ieškome klaidų, konsultuojame, tiek man šiuo metu iš buhalterijos ir pakanka. O savanorystė žmogų užgrūdina“, – apie atsvarą įtemptai protinei veiklai darbe kalba B. Mačionienė.

„Kartais išgirstų iš draugų ir pažįstamų, kad pagal mano veiklas ir bendravimą mano realus amžius atsilieka.“
B. Mačionienė

Dabar ji džiaugiasi gyvenanti nuosavame name, tačiau šeimą su vyru kurti pradėjo bute. Čia Brigita pasakoja turėjusi vyresnio amžiaus kaimynę, kuriai visada nunešdavo savo kepto torto, per Kalėdas pasidalydavo gamintais patiekalais.

Tad sulaukusi progos įsitraukti į senelius globojančią LRK programą „Šilti apsilankymai“, savanorė nė nedvejojo.

„Visada mėgau padėti. Kaip mano vyras sako, už mus abu renku karmos taškus. Iš pradžių prisijungiau prie ,,Šiltų apsilankymų“ programos. Joje savanoriai lanko vienišus senukus, su jais kalbasi, geria arbatą, išklauso neįtikėtinų gyvenimo istorijų“, – pasakoja Brigita.

nor

Nustebino statybininkė

Prisidėjusi prie LRK bei susipažinusi su šios draugijos veikla, naujokė pirmiausia turėjo baigti pirmosios pagalbos mokymus, kurie reikalingi ir labai praktiški kiekvieno gyvenime. Tačiau ir po to Brigitai draugija dar neskubėjo paskirti senuko – vykdoma itin kruopšti atranka.

„Juk sieki su tuo žmogumi bendrauti, tapti jam draugu, galbūt net ir geriausiu. Turi sutapti charakteriai, būdai. Aišku, pasitaiko visko, kartais neatitinka interesai, bet taip būna labai retai“, – sako B. Mačionienė.

Pradedančioji savanorė norėjo pirmiausia pabandyti pagelbėti ir bendrauti su senjore. Ir susipažino su Apolonija, buvusia statybininke.

„Sėdžiu, žiūriu į garbaus amžiaus smulkutę moterį ir sunkiai galiu patikėti, kad jai teko dirbti statybose. Mano draugė pasakodavo, kaip varinėdavo vyrus dirbti, neleisdavo jiems tinginiauti. Aš jai skaitydavau seną žurnalą ,,Moteris“. Ji visą gyvenimą tokią spaudą kaupė, kad senatvėje galėtų ramiai skaityti. Bet labai suprastėjo Apolonijos rega ir pačiai tai daryti buvo jau sudėtinga“, – pasakoja panevėžietė.

Abiem joms labiausiai patikdavo gerti arbatą ir vartyti senus sovietinio žurnalo receptus. Jaunai savanorei tokie patiekalai, kaip silkių galvų sriuba, sukėlė didelę nuostabą. Lygiai taip pat jaudino ir pačios senjorės gyvenimo istorijos.

Kartu net ir gražinasi

„Savanoriaujant LRK tenka susipažinti su daugybe istorijų – aš dabar lyg filtras, pro kurį jos pereina patekdamos į mūsų draugijos puslapį“, – sako jau dvejus metus savanoriaujanti B. Mačionienė.

Po poros mėnesių bendravimo su savąja Apolonija, Brigitai dėl darbo ir studijų tapo sudėtinga skirti senjorei laiko. Iš organizacijos moteris trauktis nenorėjo, nes visgi save matė savanorystėje.

Todėl apsidžiaugė gavusi pasiūlymą rūpintis organizacijos komunikacija: Brigita pildo LRK paskyras socialiniuose tinkluose.

Į internetą ji aktyviai dabar deda kitų savanorių bendravimo su senais žmonėmis patirtis. Pastarajai misijai, pasak moters, reikia labai daug kantrybės, nes matytis ir bendrauti su vienišu senjoru nėra paprasta. Pasak Brigitos, tai priverčia susimąstyti, kad nė vienas nežinome, kaip senatvėje pasisuks mūsų kelias.

„Draugijos savanoriai su senjorais eina pasivaikščioti, jei leidžia jų sveikata. Kiti mokosi kalbėti angliškai, kai kurie paprašo ir grožio procedūrų – dažosi antakius“, – pasakoja B. Mačionienė.

Nuo menininkų iki verslininkų

Brigitos teigimu, senas ir vienišas žmogus iš savanorio viliasi tiesiog kartu praleisti laiką.

„Vieniši senjorai tikisi, kad juos aplankys, išklausys, išgers puodelį arbatos“, – sako panevėžietė.

Tik ne visiems globotiniams drąsu iš karto arčiau prisileisti naują draugą. Tuomet savanoriai pasiūlo praktiškesnę pagalbą – pavyzdžiui, nupirkti maisto.

Bet tokie padėjėjai nėra socialiniai darbuotojai ir jų pareiga – užimti senelius.

„Neseniai kreipėsi moteris, kuri prašė pavedžioti jos šuniuką, nes visa šeima saviizoliacijoje. Kitai susirgo katinas ir šeimininkė pati negalėjo jo nuvežti pas veterinarą. Dar turėjome prašymą senjorei padėti susinešti malkas, nes nebeturi sveikatos. Stengiamės padėti, jeigu galime, bet nesame socialiniai darbuotojai“, – priduria savanorė.

Šiuo metu, jos žiniomis, Panevėžio LRK savanoriauja apie 80–90 žmonių. Tarp jų ir menininkai, fotografai, virėjai, pardavimo vadybininkai, verslininkai, studentai, mokiniai bei visi kiti, kurie savęs ieško tiesdami pagalbos ranką kitiems.

Į šią veiklą įsijungia iš užsienio grįžę emigrantai. Šie dabar keliauja į Panevėžio vakcinavimo centrą.

„Noriu pasidžiaugti, kad į savanorystę man pavyko įtraukti ir savo pusseserę, kuriai yra 16 metų, bei penkiolikmetę sesę“, – šypsosi Brigita.

Pralenkusi savo amžių

Kiek pati dar savo laiką skirs savanorystei, B. Mačionienė negali atsakyti. Tai daryti ji norėtų dar ilgai.

„Esu ištekėjusi, tačiau santuoka nekeičia iki tol buvusio gyvenimo būdo. Taip kalbėti galiu sau leisti, kol neturiu vaikų. Kaip bus vėliau, pamatysime“, – apie šeimos ir savanorystės suderinimą sako panevėžietė.

Brigita pastebi, kad dėl tokios veiklos ji kitaip ėmė žiūrėti į savo artimuosius, ypač vyresnio amžiaus. Pašnekovė Kupiškyje turi labai mylimus močiutę ir senelį. Pastarąjį netgi vadina geriausiu draugu nuo vaikystės ir abu jau trečią sezoną augina tikrus arbūzus.

„Atrodė, kad savo senelius labai myliu ir tikrai pakankamai skiriu laiko. Tačiau susipažinusi su kitais senjorais supratau, kad jiems laiko nebus per daug. Kad skirtas dėmesys jiems brangiau už bet kokius turtus. Vienas skambutis praskaidrina dieną ir leidžia jaustis reikalingiems“, – šypsosi anūkė.

Dabar moteris dažniau padeda ir gatvėje vargstantiems senjorams: paneša jų sunkius krepšius, perskaito parduotuvėje prekės etiketę. Savanorės nuomone, tokiems žmonėms nereikia užuojautos, jiems reikia pagarbos, dėmesio, supratimo ir pagalbos.

„Kartais išgirstu iš draugų ir pažįstamų, kad pagal mano veiklas ir bendravimą mano realus amžius atsilieka“, – juokiasi B. Mačionienė.

Brigita labai džiaugiasi, kad LRK tapo jos gyvenimo dalimi. O kai viskas per daug nuvargina, moteris tiesiog nuo visko atitrūksta: pasiima kompiuterį, užkandžių ir viena žiūri mėgstamą serialą.

Atgaivą jai taip pat suteikia šiltnamis, jame gali plušėti neskaičiuodama prakaito lašų.

„Savanorystė ir sodininkystė – du dalykai, kurie mane labai domina. Visus metus ant mano palangių kažkas auga. Vasarą dera arbūzai, žiemą – prieskoniniai augalai. Šiais metais bus pilnas šiltnamis visokiausių gėrybių“, – pirmojo derliaus laukia B. Mačionienė.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Panevėžys
• #Profilis Jauni
• #raudonasis kryžius
• #Savanorystė