-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pernai gruodį, kai šaltas dienas keitė žiemos šilumos rekordai, barstyti ar valyti gatvių prižiūrėtojai važiavo 17 kartų.
Per tokį mėnesį po panevėžiečių kojomis ir automobilių ratais išbarstyta apie 1300 tonų druskos.
Šį ganėtinai šiltą sausį gatvių prižiūrėtojai spėjo gatves pasūdyti maždaug 500 tonų druskos, o pirmadienį barstytuvai iš įmonės teritorijos išriedėjo jau 11-ą kartą per šį mėnesį.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Miesto tvarkymo skyriaus viršininko Sigito Vainausko teigimu, prieš metus sausio būta dar slidesnio. Tuomet druskos išbarstyta apie 920 tonų.
Kaip ir praėjusiais metais, Panevėžio gatvės barstomos druska, atgabenta iš Afrikos.
Aukštaitijos sostinė šiam žiemos sezonui buvo numačiusi apsirūpinti maždaug 3000 tonų druskos. Kol kas pakako vos pusės suplanuoto kiekio – iki šiol nupirkta apie 1400 tonų.
„Žiema nėra labai šalta, bet ta arti nulio tai neigiama, tai teigiama temperatūra, besikeičiantys krituliai pridaro darbo. Dabar per parą tris keturis kartus pasikeičia metų laikai: iš šilumos pereina į minusą, dieną palyja, naktį pašąla, ryte – sniegas“, – sako S. Vainauskas.
P. Židonio nuotr.
S. Vainausko teigimu, oro sąlygos keitėsi ir naktį į pirmadienį. Barstytojų planus išvažiuoti prevenciškai gatves pabarstyti druska sugriovė prapliupęs lietus. Tačiau paryčiais pasirodė sniegas ir dažnas vairuotojas suprato, kad eismo sąlygos nebus iš lengvųjų.
„Naktį susilaikėme ir nebarstėme, nes kai druską išpili į vandenį ir dar lyjant, ji labai greitai skiedžiasi ir nubėga į šonus. Nebelieka jokio poveikio“, – aiškino S. Vainauskas.
Sinoptikų prognozės rodo, kad greičiausiai kone visą savaitę lietus kaitaliosis su sniegu, o pliusinė temperatūra su minusine.
„Pernai gatves barstėme smėlio ir chlorido mišiniu. Tokį naudojame, kai oro temperatūra būna žemiau 10 laipsnių šalčio ir druskų veikimas sumažėja. Šiemet su mišiniu dar neteko barstyti“, – žiemas lygina S. Vainauskas.
Anot jo, kai į gatves patenka mažiau smėlio, sušilus orams pavasarį oras lieka gaivesnis – jame sklando mažiau kietųjų dalelių.
Šį šaltąjį sezoną Panevėžyje šaligatviai, skverai ir aikštės suskirstyti į tris priežiūros lygius. Pirmiausia pradedamos valyti ir barstyti aukščiausiajam lygiui priskirtos pagrindinės gatvės, po jų barstytuvų sulaukia vidutinio lygio, o priskirtos žemajam valomos ar barstomos tik tiek, kad jomis būtų galima važiuoti.
S. Vainausko teigimu, dėl operatyvesnio darbo vietoje šešių sudaryti septyni šaligatvių valymo traktoriais maršrutai – šiek tiek sutrumpinus ankstesnius maršrutus, sukurtas naujas.
Anot jo, jei mieste daugiau sniego, būdavo, kad išvažiavę traktoriai dirba ir aštuonias valandas.
Dabar valymo laikas sutrumpėjo dviem valandomis.
S. Vainauskas tikina, jog nebelaukiama, kada gatvėse taps slidu, kaip būdavę anksčiau. Šią žiemą barstytuvai dažniau išvažiuoja dar iki gatvėms pasidengiant ledu.
„Kai matome, kad prognozuojami krituliai, stengiamės druską išbarstyti iki jų, kad sniegas kristų ant jau pabarstytos dangos“, – aiškina S. Vainauskas.
Jo teigimu, ant druskuoto paviršiaus nukritęs sniegas greičiau tirpsta, o jeigu sninga labai smarkiai, kaip buvo ir šią žiemą, druska sniego nespėja ištirpdyti, bet neleidžia jam prilipti prie asfalto – automobilių ratai jo nebeprispaudžia.
Pasak S. Vainausko, efektyviausias druskos veikimo laikas yra apie 2–3 valandas. Jei kritulių mažiau, ji efektyvi gali būti ir keturias valandas.
Šiemet įmonė naudojasi dviem orų stotelėmis, įrengtomis Paliūniškio ir Pramonės gatvėse.
Remidamiesi jų pateiktas parametrais, kelininkai gali prognozuoti tokius pavojingus reiškinius kaip plikledis, „juodasis ledas“.
S. Vainausko teigimu, šios stotelės labai padeda, ypač naktį budintiems prižiūrėtojams.
„Naktį labai sunku nuspręsti, jau barstyti ar dar laukti. Atrodo, viskas gerai, o stotelė jau rodo, kad po trijų valandų gali susidaryti plikledis. Remiantis tokiais duomenimis, lengviau priimti sprendimus“, – sako S. Vainauskas.
