Bibliotekoje 2010 12 20. Foto V. Benašo.

Šilta ir gaivalinga buvimo paslaptis

Šilta ir gaivalinga buvimo paslaptis

Daug sužinojo ir patyrė tie, kurie nepraleisdavo išskirtinių progų atvykti į Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykdavusius susitikimus su garsiuoju filosofu, iš Panevėžio kilusiu ir apie jį visada ypatingai kalbėdavusiu Arvydu Šliogeriu. Per tokius renginius bibliotekos salė būdavo perpildyta.

Kitur – tik svečias

„Nė grašio neduočiau už visas „globalines problemas“; atiduočiau viską už nendrę, siūbuojančią kokiame nors Nevėžio užtakyje“, – rašė filosofas Arvydas Šliogeris vienoje iš savo knygų „Konservatoriaus išpažintys“.

„…kai menu Panevėžį ar mąstau apie tai, ką man reiškia „sugrįžti į Panevėžį“, mano mąstymas persikelia iš galvos į širdį. Nebelieka jokių metafizikų, jokių cogito ergo sum. Lieka viena – skaudanti širdis. Nes Panevėžys man yra pats didžiausias, o gal ir vienintelis praradimas. Sugrįžti į Panevėžį man reiškia, tariant Prusto žodžiais, ieškoti prarastojo laiko. O tam tikra prasme – ieškoti absoliuto“, – teigė jis – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Reikėtų skaityti gerokai daugiau šio mokslininko pasisakymų apie miestą, kuriame jis gimė ir augo – tokį skausmingai artimą ryšį su gimtine, tokį gebėjimą tą potyrį suvokti ir tiksliai jį perteikti vargu ar kur kitur galėtume pajusti.

„…kai menu Panevėžį ar mąstau apie tai, ką man reiškia „sugrįžti į Panevėžį“, mano mąstymas persikelia iš galvos į širdį.“

A. Šliogeris

„(…) sulaukęs penkiasdešimties aš supratau, kad turėjau tik vieną absoliutą, kuris man brangesnis ir už poną Dievą. Ir tai buvo tas nusmurgęs lygumų miestelis, susigūžęs po niūriu Šiaurės dangumi, ta vienintelė vieta ir vietovė, kurią aš galiu vadinti savo namais ir tėviške. Kiti miestai ir kitos platumos man netapo nei tikru prieglobsčiu, nei juolab namais. Visur jaučiausi svetimas ir svečias. Tik Panevėžys kadaise keistam mano gyvenimui suteikė pastogę, prijaukino dangų ir žemę, parodė paprastus, bet šventus dalykus, iš kurių bylojo šilta ir gaivalinga buvimo paslaptis.“

Absoliutas – filosofijos sąvoka, žyminti amžiną, begalinį, tobulą ir nekintamą subjektą, kuris nuo nieko kito nepriklauso ir pats savaime turi visą esamybę bei kuria ją.

Deja, A. Šliogeris jau niekada nebesugrįš į ieškotą absoliutą – savąjį Panevėžį. Šių metų gruodį sukaks dveji metai nuo jo išėjimo Amžinybėn.

01-1 Arvydas Šliogeris susitikime su skaitytojais. 1994 m. Foto L. Grubinsko.

Dovanos bibliotekai

G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykę paskutiniai A. Šliogeriui skirti renginiai buvo jau be jo. Bibliotekoje lieka tik gausus šio filosofo archyvas.

Kaip sako bibliotekos direktorės pavaduotoja Audronė Palionienė, archyvas kauptas nuo seno.

„Atvykdamas į susitikimus su panevėžiečiais, A. Šliogeris vis atveždavo dovanų – nuotraukų, knygų, rankraščių. Didžiuojamės, kad viso savojo rankraštyno žymusis filosofas neperdavė niekam kitam, o patikėjo jį saugoti savo gimtojo miesto bibliotekai“, – kalba A. Palionienė.

A. Šliogerio fonde saugomi 260 dokumentų originalai, datuojami nuo 1943 iki 2009 metų.

O šių metų vasarą filosofo žmona Zita Šliogerienė dovanojo bibliotekai ypatingą dovaną – daugiau kaip 600 knygų iš asmeninės filosofo bibliotekos. Knygos bus susistemintos ir taps skaitytojams prieinamos kaip asmeninė A. Šliogerio kolekcija.

Bibliotekai taip pat padovanota išskirtinių A. Šliogerio dokumentų: diplomų, garsių Lietuvos ir užsienio žmonių atsiųstų laiškų, straipsnių iškarpų. Šie dokumentai taip pat papildo bibliotekoje esantį filosofo rankraščių fondą.

Arvydas Šliogeris su mama. 1993 m. Panevėžys. Foto L. Grubinsko.

Skveras Šermukšnių gatvėje

A. Šliogeris gimė 1944 metais Panevėžyje, mokytojų šeimoje. Jo tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją.

Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius.

Ir ta vieta dabar pažymėta – Šermukšnių gatvėje, kurioje buvo garsiojo filosofo gimtieji namai, kuriamas filosofo Arvydo Šliogerio vardu pavadintas skveras.

Skverą savo lėšomis įrengti, sutvarkyti aplinką šalia jo ėmėsi Panevėžio bendrovė „Metalistas“.

Pernai skvere jau pasodintas atminimą įamžinantis ąžuoliukas, bus kuriamas svarbiausias A. Šliogerio mintis perteiksiantis ir skverą papuošiantis simbolis, toliau tvarkoma aplinka.

Pro šia vietą einantiems ar į naująjį skverelį užsukantiems bus proga prisiminti iškilųjį kraštietį, akademiką, parašiusį daug filosofijos knygų ir straipsnių, išvertusį didžiųjų Vakarų mąstytojų veikalų.

O pirmieji jo mokslai krimsti tuometėje Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė V. Žemkalnio gimnazija). Ją A. Šliogeris 1962 metais baigė aukso medaliu.

Ši mokykla – dar viena daug gabių žmonių išugdžiusi Panevėžio švietimo įstaiga.

Įsteigta 1905 metų rudenį kaip Marijos mergaičių mokykla, po dešimtmečio ji tapo pirmąja Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija – Panevėžio gimnazija.

1932 metais Panevėžio mergaičių gimnazija įsikūrė naujuose iki šiol esančiuose rūmuose, kuriuos suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

1949 metais mergaičių gimnazija tapo 2-ąja vidurine mokykla.

Tik 1993 metais jai suteiktas Vytauto Žemkalnio vardas.

Šioje mokykloje įgytos žinios buvo pirmasis būsimo filosofo laiptelis į mokslo aukštumas.

Paskui buvo studijos Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete, vėliau – Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantūroje.

Ilgus metus A. Šliogeris buvo Vilniaus universiteto dėstytojas, 2003–2012 m. – Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 2012 metų – profesorius emeritas.

Vakaras su Zita ir Arvydu Šliogeriais Bibliotekoje. 2011-ųjų metų savaitraščio „Dialogas“ kalendoriaus pristatymas, kurio fotografijų autorė Z. Šliogerienė, tekstų – A. Šliogeris. 2010 12 20. Foto V. Benašo.

Iškiliausias filosofas

„Jei visų laikų lietuvių filosofus vertintume remdamiesi vien filosofinės minties originalumo ir filosofinių intuicijų savitumo kriterijumi, Arvydą Šliogerį turėtume pripažinti ne tik iškiliausiu šiuolaikiniu, bet ir iškiliausiu visų laikų Lietuvos filosofu“, – yra pasakęs A. Šliogerio mokinys doc. dr. Naglis Kardelis.

Savo mokytoją jis gretino su Sokratu, Martinu Haidegeriu ir kitais garsiais mąstytojais.

Nebegirdėdami gyvo A. Šliogerio žodžio, jo išminties, gyvenimo suvokimo paslapčių galime semtis jo knygose.

Pagrindinės filosofo mokslinių tyrinėjimų kryptys: filosofijos istorija, metafizikos prigimtis ir esmė, mass media metafiziniai pagrindai, kalbos filosofija, meno kūrinio prigimtis, techninio mokslo ištakos.

Pirmoji jo knyga „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ pasirodė 1985 metais. Vėliau ėjo

„Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai“, „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ „Sietuvos: eseistikos rinktinė“, „Konservatoriaus išpažintys“, „Niekis ir Esmas“, „Bulvės metafizika“, „Lietuviškosios paraštės“ ir kt.

Nemažai jo kūrinių išversti į anglų kalbą ir išleisti užsienyje.

Pats A. Šliogeris išvertė Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hanos Arent, Albero Kamiu, Karlo Markso veikalų.

Be to, jis parašė daugybę straipsnių ir esė apie filosofijos prigimtį ir ištakas, meno prigimtį, šiuolaikinę lietuvių kultūrą, senovės graikų, klasikinę vokiečių, idealistinę rusų, egzistencinę ir dabartinę prancūzų filosofiją.

Neperšant jausmų ir idėjų

Filosofas labai mėgo gamtą, dažnai eidavo žvejoti ir visada su savimi pasiimdavo fotoaparatą.

Apie atrastą pomėgį fotografuoti A. Šliogeris viename interviu yra sakęs: „Man fotografija – galimybė leisti atsiverti daiktui, neperšant jam jokių jausmų, filosofijų, idėjų, ideologijų ar sentimentų“.

G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje filosofui atminti buvo parengta dokumentų paroda „Išeiti ir pasilikti. Arvydo Šliogerio asmenybė, darbai ir idėjos“.

Joje buvo galima susipažinti su dar viena kraštiečio veikla – A. Šliogerio, kaip fotomenininko, talentas įamžintas jo fotografijų albume „Melancholijos archipelagai“.

Parodoje eksponuoti šio reikšmingiausio ir produktyviausio Lietuvos filosofo autoriniai filosofijos veikalai, tarp kurių – „Niekis ir Esmas“, „Būtis ir pasaulis“, „Daiktas ir menas“, „Kasdienybės metafizika“. Į anglų kalbą išverstus A. Šliogerio veikalus bibliotekai padovanojo jų vertėjas R. Beinartas.

Parodoje – ir A. Šliogerio į lietuvių kalbą išversti žymiausių užsienio filosofų darbai, taip pat ir literatūra apie A. Šliogerį, jam skirti poetų V. Kukulo, L. Gutausko, A. Marčėno, E. Pažemeckaitės eilėraščiai.

Klausimai be atsakymų

Su gausiu filosofo moksliniu palikimu galima susipažinti ir straipsnių rinkiniuose bei periodiniuose leidiniuose – žurnaluose . Juose – A. Šliogerio straipsniai filosofijos, meno, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklės temomis, taip pat kalba, pasakyta įteikiant filosofui 1992 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Parodoje pateiktas ir panevėžiečiams ypač reikšmingas straipsnis „Sugrįžti į Panevėžį“. Jame A. Šliogerio pokalbis su V. Dauniu, atskleidžiantis filosofo santykį su gimtuoju Panevėžiu.

Šiam miestui jis teikia didžiulę reikšmę savo gyvenime bei asmenybės formavime.

O štai dar vienas A. Šliogerio pasvarstymas, tik jau ne apie gimtinę, o apie filosofo kelią kalbantis: „Akivaizdu, kad filosofas yra žmogus, keliantis klausimus, į kuriuos nėra atsakymų. Jeigu taip, tai filosofija yra visuma tokių klausimų, kurie atsakymo neturi. Vadinasi, esu filosofas tada, kai klausiu, o ne tada, kai atsakau. Tačiau keldamas klausimą negaliu nesitikėti atsakymo. Ar turi prasmę klausimas, jei žinau, kad atsakymo nėra? Jei vis dėlto žinau, kad atsakymo nėra ir nebus? Ir vėlei klausiu. Atsakau. Bet žinau, kad atsakymas ne mažiau mįslingas negu klausimas. Taip keliauju nuolat atsinaujinančio klausimo keliu. Kelias be pabaigos. Toks filosofo kelias. Gal ir be vilties? Ne, kaip tik su viltimi, nes viltis ir yra tai, kas neturi pabaigos, sprendimo ir atsakymo. Bet koks atsakymas yra neviltis.“

Faktai

Marijus Arvydas Šliogeris (gimė 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje, mirė 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Mokslininkas daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją, ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklės kritikas. Išplėtojo filotopijos, t. y. meilės vietai ir savo vietos supratimo filosofiją, sukūrė filosofijos terminų.

A. Šliogeris – vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrėjų.

A. Šliogeris įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos mokslo premija, apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Šv. Kristoforo statulėle.

Nuotraukos iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Arvydo Šliogerio fondo F23 ir bibliotekos renginių fotografijų archyvo

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų