BNS nuotr.

Šildymo sistemos renovacijai – išskirtinis dėmesys

Šildymo sistemos renovacijai – išskirtinis dėmesys

Kad gyvenimas po namo renovacijos būtų komfortiškas, o sąskaitos kuo mažesnės, neabejotinai daugiausia dėmesio reikėtų skirti šildymo sistemai modernizuoti.

Apskaičiuota, kad tinkamai apšiltinus namo konstrukcijas ir renovavus šildymo sistemą galima sutaupyti net iki 80 procentų šilumos energijos, tad investicijos į namo šilumos ūkį atsiperka per kelerius metus.

Namo širdis

Kaip teigė pastatų modernizacijos specialistas, energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis, sovietmečiu statytų daugiabučių tarnavimo laikas – 25–30 metų. Praėjus šiam terminui, buvo numatyta daugiabučius kapitališkai remontuoti. Deja, tikrovė tokia, kad maždaug 70–80 procentų šių namų Lietuvoje yra avarinės būklės. Tad renovacijos tikslas sutvarkyti namą „nuo galvos iki kojų“. Tik renovavus namą be didesnių remontų jis galės tarnauti dar vieną ciklą – apie trisdešimt metų.

Šildymo sistema yra pati sudėtingiausia ir kartu svarbiausia inžinerinė sistema visame name. Tai kaip namo širdis, tik pumpuojanti ne kraują, o šilumą į kiekvieną namo kampelį. Ji turi veikti kaip laikrodis, kad namuose būtų galima ir patogiai gyventi, ir maksimaliai sutaupyti šilumos energijos.

„Apšiltinus namą iš išorės, šilumos suvartojama ir trečdaliu, ir net per pusę mažiau, todėl ir pati šildymo sistema turi būti suprojektuota tokios galios, kad šilumos būtų tik tiek, kiek reikia, ir ten, kur reikia. Be to, ji turi atitikti ir šiandienos žmonių poreikius, tai yra kad šildymo sistemos darbą būtų galima lengvai reguliuoti“, – teigė R. Gatautis.

„Apšiltinus namą iš išorės, šilumos suvartojama ir trečdaliu, ir net per pusę mažiau.“

R. Gatautis

Pasak specialisto, variantų, kaip renovuoti šildymo sistemą, yra ne vienas. Gyventojai, atsižvelgdami į savo poreikius, finansines galimybes ir inžinerinių sistemų nusidėvėjimą, turėtų pasirinkti jiems priimtiniausią. Tačiau norint, kad šildymo sistema veiktų tobulai, reikėtų ją keisti visą: pradedant radiatoriais butuose ir baigiant pagrindiniu namo stovu. Kai kurie gyventojai, siekiantys sutaupyti, keičia tik dalį sistemos. Tačiau neretai tokia sistema neveikia taip, kaip turėtų, be to, tokiu atveju gamintojai nenori duoti garantijų.

„Keisti tik pusę sistemos – prastas sprendimas, nes kai pusė daikto naujo, o kita pusė – sena, garantijų, kad ji veiks nepriekaištingai, nėra“, – sakė mokslų daktaras.

Kiekvienam pagal poreikius

Pirmiausia reikėtų modernizuoti namo šilumos punktą, kad būtų galima šilumos poreikį valdyti pagal lauko temperatūrą ir laiką. Vienvamzdę pastovaus srauto šildymo sistemą keisti į dvivamzdę ar ją modernizuoti į kintamo srauto, tai leistų reguliuoti ne tik srautus ir temperatūrą stovuose, bet ir individualią kiekvieno kambario temperatūrą.

Kai kurie gyventojai ant savo butuose esančių radiatorių įsirengia ir šilumos daliklius, kurie apskaičiuoja kiekvieno radiatoriaus atiduotą šilumos energiją. Tačiau, R. Gataučio nuomone, dalikliai nėra būtiniausia investicija, nes jie nepadeda sutaupyti šilumos energijos.

„Visada sakau, kad geriau tuos pinigus investuoti į gerą ventiliacijos sistemą, tai duos ir ekonominės naudos, ir suteiks komforto. Daug yra tokių atvejų, kai po metų dvejų atsisakoma daliklių ir grįžtama prie įprastinės skaičiavimo metodikos pagal kvadratūrą. Mat šiluma turi tokią savybę „migruoti“, tad norintieji gyventi šilčiau priversti šildyti ir taupymo režimu gyvenančius kaimynus“, – kalbėjo pastatų modernizacijos specialistas.

Visai kas kita yra naujai statytuose daugiabučiuose, kur įrengiama kolektorių šildymo sistema – visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje ir prijungiami prie vieno stovo. Tad prireikus gyventojai gali savo bute išjungti šildymą ir karštą vandenį, nepriklausomai nuo kitų kaimynų. Tokią sistemą techniškai galima įrengti ir senos statybos name, tačiau tai labai brangu ir vargu ar atsipirktų.

„Esu matęs, kad ir renovuojamų namų gyventojai įsirengia kolektorių sistemą, bet tai pareikalauja didžiulių investicijų, o nauda, palyginti su dvivamzde sistema, minimali. Tad siūlyčiau pasverti visus už ir prieš. Praktika rodo, kad vienvamzdę sistemą pakeitus modernia dvivamzde ar kintamo srauto sistema galima sutaupyti iki 30 procentų šilumos“, – sakė R. Gatautis.

„Prieš renovaciją mūsų namas sunaudodavo itin daug šilumos energijos, nors butuose būdavo šalta, o dabar žmonės gyvena komfortiškai ir už šilumą mokame mažiausiai visame mieste“, – tvirtina Eugenijus Olšauskas. T. ŠIAUDINIO nuotr.

„Prieš renovaciją mūsų namas sunaudodavo itin daug šilumos energijos, nors butuose būdavo šalta, o dabar žmonės gyvena komfortiškai ir už šilumą mokame mažiausiai visame mieste“, – tvirtina Eugenijus Olšauskas. T. ŠIAUDINIO nuotr.

Moka mažiausiai

Panevėžyje didesnioji dalis renovuojamų daugiabučių gyventojų pasirenka modernizuoti vienvamzdę šildymo sistemą, mat taip yra pigiau, nereikia keisti vamzdžių, radiatorių. Po renovacijos vienvamzdė sistema savo funkcionalumu ir energiniu efektyvumu mažai kuo nusileidžia dvivamzdei sistemai. Namų, kuriuose vamzdynai ir radiatoriai itin nusidėvėję, gyventojai paprastai renkasi dvivamzdę šildymo sistemą.

Vieno mažiausiai šilumos energijos sunaudojančio – Kranto gatvėje 47 numeriu pažymėto namo pirmininkas Eugenijus Olšauskas džiaugiasi, kad pasirinko ne tik modernizuoti visą šildymo sistemą, bet ir kiekviename bute įrengti individualius apskaitos prietaisus. Jų privalumas tas, kad kiekvienas gali pasirinkti sau komfortišką šilumą, pavyzdžiui, vieniems pakanka 18 laipsnių, o turintieji mažų vaikų šildosi daugiau. Taip nebelieka nepasitenkinimo, kad vieniems per karšta, o kitiems – per šalta.

„Prieš renovaciją mūsų namas sunaudodavo itin daug šilumos energijos, nors butuose būdavo šalta, o dabar žmonės gyvena komfortiškai ir už šilumą mokame mažiausiai visame mieste“, – tvirtino E. Olšauskas.

Toje pat gatvėje stovinčio 37 namo gyventojai pasirinko dar kitą sprendimą – ant kiekvieno radiatoriaus įrengė daliklius. Šio daugiabučio pirmininkas Aurelijus Žukauskas teigė, kad šis sprendimas jiems pasiteisino. Mat name yra žmonių, kurie išvykę dirbti į užsienį, tad savo butuose radiatorius laiko užsuktus ir moka tik už bendrų patalpų šildymą. Tai taip pat aktualu vienišiems senjorams, kurie gyvena praktiškai viename kambaryje, tad kitus šildo tik minimaliai.

Komentarai

  • Renovavus namo šilumos sistemą namo statybinis resursas nepailgės. Blogiausia, kad prieš renovaciją netikrinamas statybinės dalies stovis (tarpblokiniai sujungimai) nenustatomas realus resursas ir namo likutinė vertė. Pagrindinis dėmesys turėtų buti sutelktas į namo ,stuburą“, ant ko namas laikosi, bet ne į šalutinius dalykus. Taigi, apvelka griūveną brangiais kailiniais ir tegu sugriūva už 10 ar 30 metų. Rusijoje tokius namus griauna, Ukrainoje – patys griūva, Lenkijoje ir Vokietijoje bando reanimuoti. Lietuvos valdžia dar neturi aiškios strategijos.

  • Sunku pasakyti apie ta renovacija -nuomones labai skirtingis. Ir musu namui priejo eile renovacijai -namas 48 butu,didziausia dalis gyventoju -seni zmones. Ir tokiame amziuje listi I banko paskolas? ????nu ka as zinau? ???niekas nepasakys ka daryti.O renovuotis matomai vis tiek reiks.Kas durniausia mano butas su renovacija mano vaikams nereikalingas.Visgi skolos

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų