Būsimos Šiaurinės gatvės per Rožyną tiesimo nesustabdė nei mistinis šermuonėlis, nei vienas paskui kitą į Aplinkos ministeriją plūstantys gyventojų skundai. Krūmais ir medžiais apžėlusiame miesto pakraštyje jau zvimbia pjūklai ir burzgia kelininkų technika.
O penktadienio rytą Aplinkos ministerijoje numatytas Vyriausybės atstovų susitikimas su Panevėžio savivaldybės, aplinkosaugos atstovais ir gyventojais. Mat gautas dar vienas skundas. Šįkart Aplinkos ministerijos prašoma sustabdyti medžių kirtimus, keliančius grėsmę gyvūnams ir augalams. Vietos gyventojai jau seniai kartoja, kad kažkada miško statusą turėjusiuose krūmynuose auga trys į Lietuvos Raudonąją knygą įtraukti augalai ir galbūt net kažkur labai paslaptingai šmirinėja saugotinas šermuonėlis.
Šio gyvūno detektyvas kuriam laikui išties buvo pristabdęs miesto Savivaldybės užmojus tiesti naują gatvę, tačiau po mokslininkų ir aplinkosaugininkų tyrimo, be 1988 metais rastų duomenų, paties kiaunių šeimos plėšrūno nei jo pėdsakų aptikti taip ir nepavyko. Nors prieš asfaltą savo miškelyje piestu stoję Rožyno gyventojai tikino jį tikrai matę.
Projektą palaimino
Panevėžyje naujos Šiaurinės gatvės istorija jau prieš mėnesį gulėjo ant tos pačios Aplinkos ministerijos stalo. Po pirmojo gyventojų skundo taip pat buvo sukviesti valdžios, aplinkos apsaugos atstovai tirti gyventojų prašymo.
„Vieną tokį susitikimą su ministerija jau turėjome prieš mėnesį. Gyventojai kreipėsi dėl poveikio aplinkai tiesiant gatvę. Aš atstovavau Savivaldybei, pateikėme visus dokumentus, kokius turėjome: techninio projekto sprendinius, specialųjį ir detalųjį planus, išvadas dėl šermuonėlio. Įvertinusi poveikį aplinkai, suburta komisija nustatė, kad projektas parengtas tinkamai“, – teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Tąkart nutarta, kad Savivaldybės planus tikrai leidžiama įgyvendinti laikantis tam tikrų reikalavimų. Kai kuriose vietose bus paklotas „tylusis“ asfaltas, vietos gyventojams dėl to bus mažiau triukšmo, taip pat atsiras augalų juostos, triukšmo sienelės.
„Dabar vėl rinksimės dėl medžių kirtimo. Bet kokiu atveju, jei jie auga ant ruošiamos gatvės koridoriaus, numatytų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, medžiai turės būti pašalinti“, – sako T. Jukna.
T. Jukna pasiruošęs vėl ginti Šiaurinės gatvės projektą Aplinkos ministerijoje.
Žalą atlygins
Kirsti medžius leidimai jau duoti. Už juos Savivaldybė turės finansiškai atlyginti valstybei. Jos sumokėtos lėšos keliaus į aplinkos programą, iš kurios vėliau sodinami jaunuolynai.
„Jau antrą kartą už tuos pačius medžius valstybei atlyginame gamtai padarytą žalą. Pirmą kartą prieš dvejus metus, kai ši zona buvo išbraukta iš Miškų registro. Mieste apskritai negali būti miško“, – kalbėjo direktorius ir patikino, kad jau nustatyta, kiek želdinių teks nupjauti.
Daugiausia jų krūmynai, avarinės būklės medžiai. Savivaldybė turės atlyginti tik, anot T. Juknos, už nedidelį skaičių saugotinų medžių.
Tačiau būsimos gatvės priešininkai rankų nenuleidžia. Jų pasipiktinimą sukėlė prieš porą savaičių pradėti darbai, rangovai į numatytą teritoriją jau veža savo techniką. Tokius veiksmus naujos gatvės per Rožyną priešininkai socialiniuose tinkluose pavadino vandalizmu.
Emocijas dar labiau kurstė, kad projekto rangovai – Šiaurinę gatvę tiesianti įmonė „Panevėžio keliai“ nebelaukė penktadienio susitikimo Aplinkos ministerijoje.
Mažins eismo srautus
„Rangovui objektas jau perduotas prieš mėnesį ir darbai turėjo prasidėti prieš dvi tris savaites. Dabar planuojama iškirsti krūmus ir medžius teritorijoje, kur bus gatvė. Vėliau vyks žemės darbai“, – aiškino T. Jukna.
Jei staiga penktadienį Aplinkos ministerijoje šie planai būtų sustabdyti, pasak direktoriaus, miestas patirtų nemenką nuostolį. Tiesiama Šiaurinė gatvė, anot jo, itin svarbi kaip judėjimo arterija Panevėžyje.
„Matome, kokia nepalanki situacija su Smėlynės, Senamiesčio gatvėmis. Naujoji gatvė padėtų išsklaidyti transporto srautus, sumažėtų spūstys piko metu“, – aiškino T. Jukna.
Anot jo, Šiaurinė gatvė bus tikras išsigelbėjimas per jau kitąmet planuojamą pradėti Smėlynės gatvės rekonstrukciją.
„Neturint kitų išvažiavimų padėtis taptų košmariška. Šiemet dar nespėsime atidaryti Šiaurinės gatvės, bet jau planuojame asfaltuoti kraštinius išvažiavimus iš Rožyno Bruknynės ir Liublino gatvėmis, kad nuo Smėlynės gatvės dalį transporto nukreiptume jomis. Bet pradėjus tvarkyti Smėlynės gatvę pralaidumas vis tiek liks sunkus“, – sako T. Jukna.
Savivaldybės planas – per trejus metus nutiesti gatvę, sujungsiančią Pramonės ir Smėlynės gatves.
Ties etapais
Būsimos Šiaurinės gatvės techniniame projekte numatyta ją tiesti trimis etapais. Pirmiausia būtų tiesiama dešinioji jos pusė nuo Pramonės gatvės pabaigos iki Amerikos gatvės, nuo pastarosios iki Smėlynės gatvės, o trečiuoju etapu – nuo atkarpos tarp Pramonės ir Smėlynės gatvių kairė pusė.
Kol kas planuojami tik du darbų etapai – nutiesti dviejų eismo juostų Šiaurinę gatvę. Jos kairiosios pusės, tai yra dar dviejų eismo juostų, nutiesimas paliekamas tolimai ateičiai. Šiais metais ketinama naująją gatvę nutiesti iki Amerikos g.
Pirmuosius du etapus Savivaldybė numato užbaigti 2021 metais. Tam reikia 4,5 mln. eurų.
Visa naujoji gatvė tęstųsi 3,5 kilometro. Techniniame projekte numatyta, jog būsimoje B2 kategorijos gatvėje leistinas greitis sieks 50 km/val.
T. Juknos teigimu, Šiaurinė gatvė neabejotinai turės įtakos ir miesto plėtrai, šalia turėtų kurtis nauji pramonės objektai, vieta taps patrauklesnė verslui.