P. Židonio nuotr.

Senvagės skulptūroms surado naujus namus

Senvagės skulptūroms surado naujus namus

Prieš kelerius metus iš miesto centro dėl jo rekonstrukcijos iškeltoms skulptūroms parinktos naujos vietos. Į jas meno kūrinius planuojama perkelti pavasarį.

Į Senvagę, iš kurios didžioji dalis skulptūrų ir iškelta, sugrįš tik dalis. Likusias numatyta įkurdinti atnaujintuose miesto parkuose.
Pradėjus Laisvės aikštės, Senvagės, Bendruomenių rūmų prieigų tvarkymą, didžioji dalis šias erdves ne vienus metus puošusių skulptūrų perkeltos saugoti į Savivaldybės įmonę „Panevėžio gatvės“. Ten jos tebeguli iki šiol.
Neseniai susirinkusi darbo grupė, sudaryta iš kelių sričių ekspertų, sprendė, kurios miesto vietos tinkamiausios šiems kūriniams.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus teigimu, su pačiais skulptūrų autoriais bus tariamasi, kai jų darbai keliaus į konkrečią vietą.
Pasak dizainerio, pretenzijų, kad skulptūros atsidurs kitose vietose, autoriai negali reikšti, mat šie kūriniai – Savivaldybės turtas. Dauguma jų sukurtos mieste vykusiuose simpoziumuose ir dovanotos Panevėžiui.
Skulptūras iš „Panevėžio gatvių“ sugrąžinti į miestą numatyta pavasarį.
„Prieš žiemą statyti tikrai neverta. Bus reikalingi betonavimo darbai, prasidės šalčiai, nesinorėtų skubėti, kad vėliau netektų perdaryti“, – sako A. Narkevičius.

Pasklis po parkus

Penkios Laisvės aikštėje stovėjusios skulptūros – dvi Alfrido Pajuodžio, po vieną Algimanto Vytėno, Vytauto Tallat-Kelpšos ir Audriaus Tamošaičio, sukurtos per 1999 metais organizuotą skulptorių simpoziumą, – atsidurs planuojamame naujame skvere prie autobusų stoties.
Senvagėje iš 25-ių ją puošusių skulptūrų per rekonstrukciją buvo paliktos stovėti 7-ios. Jos čia ir liks: V. Tallat-Kelpšos „Sizifas“, Juozo Genevičiaus „Dainius“, Aloyzo Smilingio „Besimaudanti (torsas)“, Vytauto Martišiaus „Gyvybės medis“, Donato Dovidavičiaus „Premjera“, Alfrido Pajuodžio „Vėžys“, Romano Kazlausko „Šaulys“, taip pat Stanislovo Kuzmos „Aleksandras“, stovintis Senvagės prieigose.
Komisijos sprendimu, į Senvagę sugrįš ir Redo Diržio „Šachmatininkas“. Jis stovės truputėlį toliau nuo ankstesnės vietos – bus patrauktas arčiau Bendruomenių rūmų.
Senvagę vėl puoš Vytauto Tallat-Kelpšos „Valdovai“ ir „Balnas dviem“, Tautvilo Povilionio „Auskaras“, Alfrido Pajuodžio „Kertinis akmuo“. Pastarajai numatyta vieta arčiau Panevėžio apygardos teismo.
Taip pat pavadinta skulptūra, tik kurta Stasio Juraškos, savo vietą ras Skaistakalnio parke.
Į šį parką nuspręsta perkelti ir Donato Dovidavičiaus skulptūrą „Atviras“. Šalia parko tvenkinio turėtų persikelti Sigito Tallat-Kelpšos „Vieno skalbimo istorija“.
Pasak A. Narkevičiaus, dar bus ieškoma vietos šio panevėžiečio menininko darbui „Suolelis vienišam“. Kol kas jis vienintelis liko be vietos.
„Komisijai kilo daug abejonių, kur statyti, ir ji liko neapsisprendusi“, – teigė dizaineris.
Jis svarsto, jog veikiausiai šis meno kūrinys bus įkurdintas taip pat Skaistakalnio parke, kur po rekonstrukcijos prie tiltelio atsivėrė gražios, jaukios erdvės.

Pagyvins daug erdvių

Skulptūrų atsiras Kultūros ir poilsio parke. Į jį nuspręsta perkelti Senvagės pakrantėje stovėjusią Andriaus Siderkevičiaus akmenų kompoziciją „Gražūs“. Jai numatyta vieta prie parke suformuotos akmenų upelio vagos.
Latvio Igorio Dobičino „Akmenų teatras“ papuoš erdvę prie vienos iš parko terasų.
Į šį parką planuojama perkelti ir australo Gilberto Benjamino „Prisitaikymą“ bei meksikiečio Fauberto de la Vegos Gerardo „Šeimą“.
Latvio Dmitrijaus Volkovo kurtas „Paparčio žiedas“ pagyvins Taikos alėjos pušynėlį.
O Bendruomenių rūmų prieigose stovėjusi Viliaus Purono kompozicija „Panevėžio vėžys“ keliauja prie „Ekrano“ marių pakrantės terasos.
A. Narkevičiaus teigimu, ji turėtų būti matoma ir nuo J. Biliūno gatvės tilto.
Bent dvi skulptūros iš Senvagės – latvio Andrio Varpos „Gulinti amazonė“ ir Vytauto Tallat-Kelpšos „Prologas“ atsiras Marijonų sode.
Ant senojo Laisvės aikštės fontano krašto stovėjusią Algirdo Varžinsko bronzinę skulptūrą „Gyvenimo žuvis“ anksčiau planuota perkelti prie Santuokos rūmų Respublikos gatvėje. Visgi šiuo metu svarstoma, kad jai labiau tiktų irgi Marijonų sodas. Pasak A. Narkevičiaus, jame planuojama baigti įrengti fontaną, tad, komisijos nuomone, prie jo šiai skulptūrai būtų tinkamiausia vieta.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Aikščių kita idėja

Naujų skulptūrų nesulauks tik aikštės. Nepriklausomybės aikštę jau puošia 4-i meno kūriniai ir šios specifinės erdvės, dizainerio manymu, nereikėtų labiau apkrauti.
Nė viena iškelta skulptūra nesugrįš ir į Laisvės aikštę. Jos apželdinimas toks, kad nuolat keičiasi gamtos spalvos, o tušti žalieji plotai palikti jaukiai pasėdėti ant žolės.
„Jei Laisvės aikštėje pristatytume skulptūrų, pasikeistų jos atnaujinimą projektavusių autorių sumanymas“, – sako A. Narkevičius.
Komisija svarstė ir dėl naujo kūrinio pastatymo Upės gatvėje.
Čia dar 2018 metais policijos pareigūnai Lietuvos šimtmečio proga sodino ąžuolus. Dabar į šį parkelį prašoma perkelti dvi medines kompozicijas, stovinčias prie Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tulpių gatvėje. Be to, šioje vietoje numatyta pastatyti Kęstučio Krasausko medinį šv. Kristoforo koplytstulpį, skirtą Lietuvos kelių policijos 90-mečiui.

Kūrė įžymybės

Senvagę iki rekonstrukcijos puošusios skulptūros sukurtos garsaus skulptoriaus, Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos iniciatyva organizuotuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose 2005–2015 metais.
Ne vieno iš šių meno kūrinių autorius – pasaulinio garso menininkas. 2007 metais sukurtos skulptūros „Akmenų teatras“ autorius yra latvis Igoris Dobičinas – įžymybė ne tik savo šalyje, bet ir toli už jos. Ir paties V. Tallat-Kelpšos kūriniai stovi ne vienoje pasaulio šalyje.
„Man, aišku, gaila, kad kolekciją išblaškė. Kai buvo vienoje vietoje, mano nuomone, atrodė geriau, bet yra, kaip yra“, – sprendimo neginčija skulptorius.
Menininkas svarsto, kad atnaujintose miesto erdvėse meno kūrinių išties trūko, tačiau įsitikinęs, kad sutvarkytoje Senvagėje būtų tikę palikti daugiau skulptūrų.
„Nėra tokios taisyklės, kad kažkur per daug skulptūrų. Italijos miestuose ar skulptūrų parkuose jos stovi labai netoli viena kitos ir netrukdo. Pas mus kažkodėl tokia nuomonė, kad Senvagėje užtenka vieno ar dviejų darbų. Toks architektų požiūris, bet ne mano, skulptoriaus“, – sako V. Tallat-Kelpša.
Visgi, anot menininko, ir miesto parkuose skulptūros suras savo vietas.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų