Į Senvagę tradiciškai suleisti plačiakakčiai ir amūrai nepraslydo pro akis Žemės ūkio ministerijai, pasigedusiai Savivaldybės prašymo tokiems darbams. P. Židonio nuotr.

Senvagę švarinančios žuvys – nelegalai?

Senvagę švarinančios žuvys – nelegalai?

Kartkartėmis į Senvagę amūrų bei plačiakakčių įleidžiančią ir šitaip nuo uždumblėjimo saugančią Panevėžio savivaldybę Žemės ūkio ministerija apkaltino (ŽŪM) nesilaikant įstatymų. Anot jos, tokie darbai turi būti vykdomi su Vyriausybės ir mokslininkų pritarimu. Savivaldybės specialistai aiškina, jog mažutė Senvagė – vietinis, ne valstybinės reikšmės telkinys.

Kad Senvagė neželtų žolėmis ir dumbliais, kaip ir prieš dvejus metus, praėjusią savaitę į ją vėl įleistas naujas desantas vandenį švarinančių žuvų. Miesto centre esančiame telkinyje apgyvendinta 65 kg plačiakakčių ir 40 kg baltųjų amūrų.

500 eurų Panevėžio biudžetui kainavusios žuvys įsigytos iš bendrovės „Šilo pavėžupis“.
Paleidimo procesą plačiai paviešino žiniasklaida. Senvagės švarinimo misija nepraslydo ir pro ŽŪM specialistų akis.

„Į mane kreipėsi kolegos ir ėmė sakyti, kad Panevėžio miesto savivaldybė nesilaiko įstatymų – į Senvagę ji žuvis leidžia nelegaliai“, – tvirtino panevėžietis viceministras Petras Narkevičius.

Jis tikino neturintis nieko prieš dėl vandens telkinio tokio švarinimo būdo. Viceministras sutinka, kad amūrai ir plačiakakčiai puikiai atlieka savo darbą. Tačiau žuvų išteklių atkūrimas – viena ŽŪM prerogatyvų ir ji išduoda leidimus valstybiniuose vandens telkiniuose apgyvendinti žuvis.

Panevėžietis žemės ūkio viceministras P. Narkevičius tvirtina, kad net ir į mažutį Senvagės tvenkinį norint įleisti žuvų, reikalingas jo pasirašytas leidimas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Nesulaukė prašymo

Leidimus savivaldybėms įleisti žuvų į jų teritorijose esančius vandens telkinius pasirašinėja pats P. Narkevičius.
„Kitos savivaldybės kreipiasi į mus leidimo įveisti žuvų. Tokių prašymų pastaruoju metu sulaukta iš Zarasų, Rokiškio. Tvarką reglamentuoja 2010 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės. Išeina, kad Panevėžio savivaldybė iš gyventojų reikalauja laikytis įstatymų, o pati jų nesilaiko“, – pasipiktino viceministras.

Jo žodžiais, ŽŪM leidimas, pritarimas – ne tik biurokratinis formalumas. Ši institucija taip pat seka mokslininkų rekomendacijas ir kiekvienu atveju, anot P. Narkevičiaus, gerai yra išklausyti žinovų patarimų dėl konkretaus vandens telkinio žuvų išteklių gausinimo.
Vis plačiau kalbama apie invazinius gyvūnus ir jų įtaką Lietuvos faunai. Svetimų kraštų vėžiai baigia išstumti lietuviškuosius žnyplius, o dabar jau imama būgštauti ir dėl egzotiškųjų amūrų bei plačiakakčių populiacijos plėtros.

„Visuose tvenkiniuose numatytos tam tikros žuvų rūšys, tam ir yra pasitelkiami mokslininkai. Amūrai, plačiakakčiai ne mūsų žuvys – joms reikėtų ypatingo dėmesio. Turime viską suderinti, kad paskui nekiltų šalutinis saviveiklos poveikis“, – aiškina P. Narkevičius.
Anot jo, Panevėžio žuvų išteklių gausinimo darbai – ne kriminalas, bet reikia laikytis bendros tvarkos.

Nesutaria dėl nuosavybės

Apie įtarimus dėl nelegaliai į Senvagės tvenkinį įleistų žuvų išgirdęs Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė net sutriko. Neilgai trukus jis rado Panevėžio savivaldybės siųstą elektroninį laišką apie planuojamą darbą.

„Mes tiesiog susipažinome su informacija“, – teigė viršininkas.

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės, ekologės Rūtos Taučikienės teigimu, Nevėžio upės senvagė, Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, nėra valstybinis vandens telkinys. Sklypas kartu su Senvagės tvenkiniu patikėjimo teise yra perduotas valdyti ir prižiūrėti Panevėžio miesto savivaldybei dar 2017 metais

„Todėl Savivaldybė ir prižiūri šį tvenkinį, į jį įleidžia žuvų, žiemą taiko priemones, kad žuvys neuždustų“, – aiškino R. Taučikienė.

Anot jos, telkinyje žuvų ištekliai gausinami vadovaujantis Nevėžio Senvagės tvarkymo, priežiūros ir žuvų įveismo priemonių planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. įsakymu (kartu su 2018 m. pakeitimu). Sudarant šį priemonių planą, pasak specialistės, dalyvavo Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas. Dokumentas derintas ir su Aplinkos apsaugos departamentu.

„Jeigu šitas tvenkinys priklausytų valstybei, kaip Nevėžio upė ir „Ekrano“ marios , įleidžiant žuvų reikėtų derinimo su ŽŪM“, – tvirtino R. Taučikienė.

O Senvagėje apgyvendinti baltieji amūrai ir plačiakakčiai iki šiol nėra įtraukti į aplinkos ministro patvirtintą Invazinių rūšių sąrašą, tad juos leisti į telkinius vis dar galima.
Dėl Senvagės vandens telkinio nuosavybės teisių dar kartą paklausta ŽŪM informavo, kad šis vandens telkinys, nors ir panaudos sutartimi valdomas Savivaldybės, visgi tebėra valstybinis.

„Vandens telkiniai būna privatūs ir valstybiniai, Senvagė – pastarasis, tai yra valstybės nuosavybė. Tad jam galioja žuvų išteklių gausinimo taisyklės. Be to, ir pati Savivaldybė – taip pat valstybės dalis“, – pabrėžė viceministras P. Narkevičius.

 

Komentarai

  • eina jis su savo paistymais na…Kai reikėjo Senvagę nuo šūdų kuopti, ją padaryti miesto „širdimi“, kur jo ministerija buvo? a, kur? teisingai, subinėj. tai ten ir sėdėkit… nebežino kaip loti ant Panevėžio valdžios, mat ne tie savivaldybėj sėdi.. Nieko, nesulauksit , neleisim tyčiotis iš miesto ir jo gyventojų.p.s.susirinkit amūrus ir kitus žuveliokus, jei jie „nelegalai“

  • Kvailesnio priekaišto nesugalvosi. Ir šitas persona norėjo būti miesto meru…

    • prasideda, brolyčiai, tad humoro nestokosime

      • Atsakyti
      • Gal čia kokia karma, kad vos tik koks panevėžietis Vilniun išvažiuoja, tai ir ima drėbti ant savo miesto ir to, kas jame daroma?
        Matelis, plius Urbšys, dabar jau plius Narkevičius?

  • Tai dabar galvoju, ko čia yra daugiau – tuščio biurokratizmo ar susireikšminimo? Kelti vajų dėl tų kelių žuveliokų? Ir dar kur – Senvagėje! Dar suprasčiau, jei į Ekrano marias be leidimo krokodilų būtų prileidę, bet dabar tai jau tikrai ministerijai turi būti gėda triukšmą kelti.

  • Keista , juk nieko blogo neparašyta , o primenama tik tai , kad įstatymų reikia laikytis ir valdžiai , ne tik gyventojams

    • Bet tam jūs ir dirbate, kad įstatymus koreguotumėte protingai, o ne biurokratija užsiiminėtumėte. Labai jau primena Čechovo „Revizorių“.

  • Sis zmogus tikrai ne toks, apie ji galima ir daug geru zodziu pasakyti.

  • ir kas jį ten pasodino? Gėda ir klausytis tokių paistalų. Tik atsirado Vilniuje ir pasidarė didžiausiu viršininku, net miesto tarybos sprendimų nebepripažįsta. Gėda Panevėžiui išsirinkus tokius, kaip Ma. Ur. na.

Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų