Tiltagaliuose gyvenantis muzikantas A. Griškevičius pasaulį mato labai neryškų, tačiau nuo gimimo kankinęs regos sutrikimas netapo kliūtimi vyrui pačiam išmokti groti net 17 skirtingų instrumentų, kurti dainoms muziką ir žodžius bei koncertuoti vertinantiems jo talentą.

Senjoro balse – natos iš mįslingos praeities

Senjoro balse – natos iš mįslingos praeities

 

Panevėžio rajone, Tiltagaliuose gyvenantis 62-ejų muzikantas Arvydas Griškevičius tiki, kad yra tikras praeityje garsios, tauriausio soprano savininkės, legendinės „Žvaigždutės“ atlikėjos Beatričės Grincevičiūtės sūnus. Abu šiuos žmones vienija regos negalia ir begalinė meilė muzikai. Tiesa, Arvydas neturi jokių artimos giminystės patvirtinimų, už tokias kalbas vos nenukeliavo į teismą, bet savo talentą įrodė ne tik privačiai koncertuodamas.

Televizijos projekte dainingiems senjorams praėjusį savaitgalį pasirodęs panevėžietis A. Griškevičius prikaustė žiūrovų dėmesį ne tik balsu, bet ir gyvenimo istorija.

„Projekto anketą rado dukra ir pasiūlė pabandyti. Užpildžiau, patekau, mėgstu tokius iššūkius. Filmavimai vyko vasarą. Mokė mane dainininkė Inga Jankauskaitė, o daugiausia repetuodavau namuose. Konkurencija buvo labai didelė, bet sugebėjau nueiti iki 4 vietos“, – pasakoja tiltagalietis.

Dainingam vyrui apmaudu dėl paskutinio filmavimo, kai teko sudainuoti, jo nuomone, pačiam netinkamą dainą. Ji buvo per lėta, o A. Griškevičius – linksmesnių kūrinių mėgėjas. Tik tą žiūrovai pamatys vėliau.

Pavasarį į Tiltagalius atsikraustęs A. Griškevičius nuo pat 16 metų gyveno Panevėžyje ir čia buvo gana gerai žinomas tarp restoranų, kavinių, vestuvių ir įvairių puotų dainininkų. Nors iki visiems pažįstamos ir mylimos įžymybės, kuri surenka pilnas klausytojų arenas, statuso neprasibrovė, Arvydas nenusimena – jam patiko būti savo miesto bohemos dalimi.

„Savam krašte pranašu nebūsi“, – tiesiog šypteli A. Griškevičius ir tikisi, kad bent po televizijos projekto jo žvaigždė suspindės bent kiek stipriau.

Ant pensinio amžiaus slenksčio minančiam dainininkui patinka dėmesys, o jo spintoje – ne vienas koncertams skirtas kostiumas.

Į savamokslio muzikanto A. Griškevičiaus kasdienybę spalvų įnešė sėkmė televizijos projekte.

Pamestinuko istorija

Prieš pusmetį iš miesto į kaimą išsikraustęs muzikantas jaučiasi šiek tiek susipykęs su savo mūza. Jau retai kas besamdo muzikantus kavinėse, jau seniai ir pats koncertavo kokiame privačiame vakarėlyje, jau senokai sukūrė ir naują dainą.

„Esu parašęs apie 400 dainų, kuriu joms tiek tekstus, tiek muziką. Anksčiau, kai ateidavo įkvėpimas, per dieną ir dvi naujas dainas galėdavau sudėti. Visas jas keldavau į socialinį interneto tinklą, ten turiu nemažą gerbėjų ratą. Bet jau kuris laikas nieko nebesinori, sveikata šlubuoja, paskauda nugarą“, – guodžiasi tik lietuviškai dainuojantis A. Griškevičius.

Visą amžių jį kamuoja ir regos negalia. Iš medicininių dokumentų Arvydas žino, kad gimė abiem akimis aklas. Jam buvo diagnozuota įgimta katarakta. Kūdikystėje vaikui atlikta vienos akies operacija, o kita palikta, kokia buvo. Iki šiol vyro akys skirtingų dydžių ir mato dainininkas gan prastai, nešioja akinius storais stiklais.

Kodėl būdamas mažas nesulaukė rimtesnės medicininės pagalbos ir ką galėjo matyti tik gimęs, dabar jau niekas nepasakys. Muzikalusis Arvydas – pamestinukas.

Jo oficialiame gimimo liudijime motina įrašyta Ona Griškevičiūtė, o tėvas tik Petras. Galimai šių dviejų žmonių palikuoniui buvo paaiškinta, kad jis atsitiktinai rastas Vilniuje, vežimėlyje prie parduotuvės. Čia jį esą ir paliko likimo valiai girtuokliai tėvai.

„Bandžiau aiškintis, kas mano tėvai, bet mano dokumentai pasimetė kažkuriose institucijose“, – apie nemalonios praeities paieškas ne itin noriai pasakojo dainininkas.

Dokumentuose įrašytos motinos jis bandė ieškoti ir pagal jos nurodytą adresą, bet šis nuvedė ten, kur niekad negyveno jokia O. Griškevičiūtė.

Turi savo legendą

Nuo pat vaikystės Arvydas tebetiki vienintele jam žinoma atsiradimo versija. A. Griškevičius mano esantis praeityje visiems gerai žinomos aklos dainininkės Beatričės Grincevičiūtės sūnus.

Prieš šešis dešimtmečius, kai Lietuva dar buvo „paskenduolių“ kraštas, iš bajorų giminės kilusiai Vilniaus atlikėjai, tiltagaliečio nuomone, galėjo būti gėda turėti nesantuokinį sūnų. O kadangi moteris jau buvo perlipusi ketvirtą amžiaus dešimtį, vėliau, Arvydo spėjimu, galėjo jį, trejų metų vaiką, atiduoti į globos namus.
„Man logika neleidžia suprasti, kaip radus vaiką, parūpini jam operaciją, paaugini ir paskui išvedi į vaikų namus“, – svarsto Panevėžio muzikantas.

Ir tapęs visišku našlaičiu Arvydas sako prisimenantis išskirtinius garsenybės vizitus vaikų namuose, vėliau internate. Apie B. Grincevičiūtės viešnagę būtent pas jį, pasak pašnekovo, girdėdavo visas darželis – tai būdavo pranešama garsiai.

„B. Grincevičiūtė visada vaikščiojo su palydove, teta Emilija, ją atsimenu. Su šia moterimi mane neva rado, su ja ir į vaikų namus ateidavo. Atnešdavo vis man po rublį, įsivaizduojat, kiek man tai reikšdavo. Kartą, atsimenu, padovanojo kiškutį, jis pasimetė, bet pakuotę laikiau dar labai ilgai“, – pasakoja A. Griškevičius.

Jo susitikimai su dainininke baigėsi, kai trylikametis paauglys išsidavė rūkantis. Užuodusi nuo berniuko dūmų kvapą, nebedavė jam pinigų ir nustojo lankyti.

„Turėjau gal kada ir nuotraukų, bet kraustantis ką vaikai išsaugo, ypač kai tenka kraustyti iš vienos įstaigos į kitą – svarbiausia buvo drabužius susirinkti“, – sako Arvydas.

Sugrojo pirmą pianiną

Vaikų globos namų auklėtinis vėliau dar bandė rašyti dainininkei susitaikymo laišką, bet, sako, atsakymo nebesulaukęs – gal adresas ne toks buvo, gal laiškas pasiklydo.

Lietuvos muzikos legenda B. Grincevičiūtė šį pasaulį paliko 1988 m., praėjus 15-ai metų nuo to, kai A. Griškevičius pradėjo savarankišką gyvenimą Panevėžyje.

„Norėjau kuo greičiau pabėgti iš tų valdiškų įstaigų. Šešiolikmetis atvykau dirbti į buvusį Panevėžio aklųjų kombinatą, kur tuomet darėme žiedus užuolaidoms kabinti bei kitas panašias buities detales. Prastai matančių tada daugiau niekur ir nesiųsdavo“, – pasakoja muzikantas.

Nei negalia, nei neatsakytas klausimas, kas yra tikrieji jo tėvai, A. Griškevičiui netrukdė gyventi ir džiaugtis gyvenimu.

Bet gamyboje jaunuolis ilgai neužsibuvo – kaip pats juokiasi, iki pirmo papeikimo. Naktinių koncertų kelią pradėjęs bohemiškos sielos naujokas ėmė rytais vėluoti į darbą, kol buvo priverstas jį palikti.

„Muzika mane traukia nuo pat mažų dienų, kai dar gyvenau vaikų namuose. Turėjome ten visokių žaislų: vieni mėgo lėles, kiti – mašinytes, o aš – vienintelį miniatiūrinį žaislinį pianiną. Juo iš klausos, niekieno nepadedamas, netrukus išmokau paskambinti mėgstamiausią dainelę „Te visad šviečia saulė“, – šypsosi dainininkas.

Iki skutelių „sugrotą“ žaislinį instrumentą netruko pastebėti Arvydo auklėtojos, tačiau tais laikais nebuvo tiek daug galimybių vaikui, o ypač našlaičiui, pasiekti tikrą sceną. Vėliau, jau pats savo jėgomis A. Griškevičius patekdavo į ne vieną dainų konkursą ir jį laimėdavo.

Talentingas jaunuolis buvo įstojęs į tuometinę Panevėžio muzikos konservatoriją ir net iš karto į antrą kursą. Sulaukęs pilnametystės, pradėjo profesionalaus muzikanto kelią.

Prastai regintis Arvydas šiuo metu gali pagroti net 17 skirtingų instrumentų. Visus juos įvaldė pats, nes natų nė negalėtų matyti.

Genuose – akių ligos

A. Griškevičius nori tikėti muzikinę klausą paveldėjęs iš garsiosios atlikėjos, įstabaus balso savininkės B. Grincevičiūtės. Jo kalbos apie galimą giminystę su dainininke Arvydui jau kainavo grasinimais teismu.

„Bet ir tegu, lai teisiasi, bent jau sužinosime visi teisybę, jei pasitvirtins, gal man atlygins už visą skausmą. Iki šiol mane lydi vienas prisiminimas, kai jojau ant medinio arkliuko ir aplink buvo tamsa, nes B. Grincevičiūtei šviesos nereikėjo“, – visą gyvenimą nepatvirtintą įsitikinimą širdyje nešioja Arvydas.

Vis dėlto neatsakytas klausimas, kas yra tikrieji jo tėvai, A. Griškevičiui netrukdė gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Panevėžietis buvo vedęs tris kartus, su dabartine žmona Jūrate kartu jau 24 metus. Muzikantas turi tris dukras. Tiesa, ir šios labai muzikalios bei turi tokių pačių bėdų dėl regos.

„Todėl ir esu įsitikinęs, kad esu B. Grincevičiūtės sūnus, ir ji, ir mes turime tas pačias regos ligas – tai eina per genus“,– įsitikinęs tiltagališkis.

Istoriniai šaltiniai liudija, jog B. Grincevičiūtės šeimoje iš tiesų būta regos sutrikimų paveldėjimo. Beveik akli buvo ir garsios atlikėjos broliai. Vis dėlto ta pati sveikatos problema toli gražu negali būti Arvydo ir garsiosios atlikėjos artimos giminystės įrodymas.

Komentarai

  • prisimenu, kai buvo bernai, jį vadindavo „akliuku“ ir laikė nagliuku bei fantazioru. Tada jau chebrytei sekė pasakas, jog yra LKP 1-ojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus anūkas, dabar bando įteigti, jog yra B. Grincevičiūtės sūnus. Nieko naujo, po tiek lašelių susivarvinimo… gerai, kad dar F.Sinatra jam ne tėvas:)

    • Tai kad nuo to vadinamo „senelio“ tik 33 metai skiria. Gali būti ir kitaip:)

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų