Kai J. Dirsės kieme prieš keturiasdešimt metų buvo sodinamos obelys, joms galiojo vienos taisyklės, bet šiemet, pasikeitus įstatymui, medžiai atsidūrė po kirviu.

Seni medžiai – po naujo įstatymo kirviu

Seni medžiai – po naujo įstatymo kirviu

 

„Medžiai neturi nieko bendro su šiandienos klimato problemomis“, – sako Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas Giedrius Motiejauskas. Jo kieme įsiplieskė teismą pasiekęs kaimynų ginčas dėl brandaus obelų sodo.

Medis lietuviui brangus nuo seno, todėl nenuostabu, kad dėl jo pastaruoju metu kyla net piketai ir protesto akcijos. Seimas rudenį žada svarstyti pataisas, kurios ribotų brandžių medžių kirtimą tvarkant miestus. Vis garsiau kalbama ir apie medžių įtaką klimato kaitai. Nors miškininkai turi savo tiesą ir tikina, kad būtent jauni medelynai esantys pasaulio plaučiai, ekologai nenusileidžia bei teigia, jog ir senas medis mažina taršą.

Panašių minčių vedina į Lietuvą iš Londono grįžo panevėžietė, žinoma menininkė Monika Dirsytė, sumaniusi įgyvendinti projekto „Žalia Lietuva“. Keletą metų emigracijoje gyvenanti moteris nori sukurti dokumentinį filmą apie lietuvių meilę gamtai ir jį planuoja pristatyti Londonui.

Bet atostogaudama gimtajame Panevėžyje kūrėja ima manyti, kad vietoj patriotiško filmo verčiau susukti priešingą videoperformansą „Iškirstas žydintis sodas“. Šią idėją įkvėpė teismas, įpareigojęs išpjauti prieš keturiasdešimt metų pasodintas ir itin prižiūrėtas šešias brandžias obelis menininkės tėvų kieme.

„Grįžtų iš Londono pas tėvus į gimtuosius namus, o jie sako, kad obelis reikės nukirsti. Aš po jomis užaugau, tėvas prižiūrėjo tuos vaismedžius, genėjo, o dabar nieko nebeliks“, – nuogąstauja Panevėžyje, A. Gudonio gatvėje, savo šeimos kieme „Sekundės“ korespondentus pasitikusi M. Dirsytė.

Artimiausi kaimynai tapo priešais

Monikos tėtis, namų šeimininkas Julius Dirsė pasakoja istoriją prasidėjus prieš kelerius metus, kai vieną dieną į jį su pretenzijomis kreipėsi kaimynas Juozas Motiejauskas su savo sūnumi, Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos aplinkosaugininku G. Motiejausku. Vyrai tvirtino, kad atlikę naujus sklypo matavimus rado neatitikimą – prieš keturiasdešimt metų statyta kaimyno tvora vietomis įsibrovusi į svetimą valdą, todėl 5 kvadratiniai metrais sumažėjo jų sklypas.

Motiejauskai turėjo priekaištų ir dėl J. Dirsės kieme augančių medžių bei krūmų. Šie nebeatitinka naujų želdinimo taisyklių ir kaimynams užstoja šviesą, o dar ir šaknis leidžia į svetimą žemę.

Kilusio ginčo taikiai išspręsti nepavyko ir konfliktas persikėlė į Panevėžio apylinkės teismą.

Prireikė net šešių teismo posėdžių. Kaltinimus dėl tvoros teisėjai atmetė kaip nepagrįstus. Šį statinys ant sklypų ribos pastatytas dar 1980 metais, pritarus kaimynams.

„Vėliau tvorą atnaujinome ant tų pačių jos pamatų, niekam nekliuvo. Viskas fiksuota dokumentuose, sklypo planuose. Seniau matavimai nebuvo tokie tikslūs, kaip šiais laikais, ir viename tvoros gale pasirodė riba peržengta 14 cm, kitame buvo viskas gerai. Patvirtinta leistina paklaida neviršijo nustatytos normos, tad pažeidimo čia nėra“, – pasakojo J. Dirsė.

J. Dirsė nesuvokia, kaip šiais laikais taip būgštaujant dėl klimato kaitos, kyla ranka pjauti visai nekliūvantį medį.

Naujos taisyklės pasmerkė sodą

Tačiau dėl medžių J. Dirsės kieme teismas buvo palankus bylos ieškovui J. Motiejauskui ir įpareigojo savininką savo želdinius sutvarkyti taip, kaip reikalauja įstatymas. Prieš keturis dešimtmečius per 1,50 m nuo sklypo ribos sodintos obelys tais laikais nepažeidė jokių teritorijos planavimo ir statybos reikalavimų. Bet šių metų balandį įsigaliojo nauji leistini želdynų atstumai nuo kaimyno valdos.

Aplinkos ministras patikslino prieš 12 metų patvirtintas Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Pagal jas medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Ministerija motyvuoja, kad tokie pakeitimai padės išvengti kaimyninių sklypų savininkų ginčų dėl arti tvoros sodinamų medžių, krūmų ar gyvatvorių. Tačiau nors naujoji tvarka įsigaliojo jau gerokai įsibėgėjus panevėžiečių konfliktui teisme, ministro pakeitimai ėmė kirviu mosikuoti prieš senus J. Dirsės vaismedžius. Mat šie auga dvigubai arčiau tvoros, nei leidžia dabartiniai teisės aktai.
„30 procentų mūsų gatvėje augančių medžių dėl naujos tvarkos reikėtų nukirsti, darbo būtų pusei dienos. Bet aš, paprastas dulkių siurblių pardavėjas, paklausau radijo, paskaitau spaudą ir ką matau: šiluma kyla, klimatas keičiasi, o medžiai juk žmogui teikia pavėsį, saugo nuo taršos. Mano medžiai kaimynui nuo rytų pusės, tad saulės neužstoja, be to, juos nuolat geniu, kad šakos nesvirtų link tvoros ir nekliūtų“, – kalbėjo J. Dirsė, gailėdamas iškirsti pasmerktų obelų, kurias augant matė nuo pat jaunystės.

Prašo ministro užtarimo

J. Dirsė pyksta, kad viso teismo metu jo kieme neapsilankė nė vienas atsakingas specialistas, kuris galėtų įvertinti, ar pasmerktos obelys iš tiesų kliūva kaimynams ir yra neprižiūrėtos. Šeimininko teigimu, tą padaryti nebūtų užtrukę, juk ir pats kaimynas G. Motiejauskas – aplinkosaugininkas.

„Man keisčiausias, kad aplinkosaugininkas liepia kirsti medžius. Kažkam nepatinka paukščiukų čiulbėjimas, kažkam – vaikų juokas, bet kad aplinkosaugininkui medžiai netiktų…“ – stebisi panevėžietis.

J. Dirsės dukra dėl gana dviprasmiškos situacijos kreipėsi ir į patį aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką.

„Lietuva man nepaprastai svarbi, o ypač man svarbi Lietuvos gamta, kuria galime didžiuotis. Tačiau esu nustebusi ir lengvai šokiruota, kad medžiai Lietuvoje kertami be jokios atsakomybės ir moralės jausmo. O dar daugiau esu nustebusi, kad Lietuvos įstatymai tam neužkerta kelių. Pati esu panevėžiete, šiuo metu svečiuojuosi pas savo tėvus Panevėžyje. Norėčiau su Jumis pasidalinti asmenine ir labai nemalonia patirtimi, kodėl viešnagė pas tėvus man apkarto, ir užduoti Jums klausimą, į kurį tikėčiausi ne valdiško, o paprasto atsakymo: ar normalu, kad sodo kirtimą inicijuoja žmogus, einantis Panevėžio regiono gamtos apsaugos departamento vedėjo pavaduotojo pareigas (G. Motiejauskas )? Ar normalu, kad Panevėžio Laisvės aikštėje yra kertamos ilgametės eglės? Tikiuosi, kad man nereikės atlikti videoperformanso „Iškirstas žydintis sodas“. Labai gerbiu Jus ir tikiuosi pagalbos neįgyvendinant šio mano performanso – teismo sprendimo, tai yra žydinčių obelų, spygliuočiu pašalinimas per 30 dienų. Savaime suprantama, tiek tėvai, tiek aš LR sprendimą vykdysime, nes esame teisingi ir sąžiningi piliečiai, kurie nedrįsta abejoti teismais. Laikas spaudžia, o ranka nekyla žudyti. Tikiuosi Jūsų greito atsakymo“, – ministrui laiške rašė menininkė.

Atsakymą M. Dirsytei pateikė Aplinkos apsaugos departamento atstovai, kurie dar kartą pakartojo autorei naujus reikalavimus sklypo želdiniams. Moteris bandė pasikalbėti ir su Panevėžio aplinkos apsaugos specialistais, tačiau jie tvirtino, kad G. Motiejauskas ir jo pareigos šioje istorijoje neturi reikšmės.

„Mūsų aplinkosauga deklaruoja, kokia ji „žalia“, važinėja elektriniais paspirtukais, o čia jų darbuotojas medžius liepia kirsti“, – atsimušdamas į valdžios biurokratizmą sako ir J. Dirsė.

Konflikto esmė buvo tvora

Pagal Panevėžio apylinkės teismo bylos medžiagą G. Motiejauskas yra trečias asmuo šiame ginče. Jis teisme sutiko su savo tėvo J. Motiejausko civiliniu ieškiniu dėl kaimyno tvoros ir želdinių, nors „Sekundei“ paskui sakė, jog konflikte tapo tiesiog besiginčijančių pusių įkaitas.

„Kaip gali trečias asmuo turėti įtakos teismo procesui? Nenorėjau jame dalyvauti. Aš apskritai nenorėjau, kad vyktų teismas, bet teismo buvo pasiūlyta šalims susitarti, ir kaimynai atsisakė“, – teigė su aštuoniasdešimtmečiu tėvu, bylos ieškovu, viename name gyvenantis sūnus.

Derybos, anot jo, galėjo baigtis greičiau, jei J. Dirsė būtų sutikęs patraukti tvorą. Ji neva šioje byloje ir buvo tas karo kirvis dėl pamesto lopinėlio žemės.

G. Motiejausko pareigos valstybės tarnyboje, anot jo, šioje istorijoje nieko nereiškia. Pasak aplinkosaugininko, su želdynių atstumais dirba kitos tarnybos. G. Motiejausko teigimu, ne tik medžiai, bet ir žmogus yra svarbi aplinkos dalis. Tad geriau, jo nuomone, kad nebūtų kaimynų konfliktų, nei augtų obelys, kurios į saugotinų medžių sąrašą net nepatenka.

„Pagrindinė klimato kaitos bėda – kūrenimas anglimis. Aš taip supratau, kad šiame konflikte apskritai nė viena pusė nenorėjo gelbėti nei obelų, nei pasaulio nuo klimato kaitos“, – pridūrė aplinkosaugininkas ir patikino, kad galų gale teismo sprendimą reikia gerbti.
Pašnekovas prisipažino bandęs taikyti kaimynus ir pats, bet vėliau suprato, kad geriausiai tai palikti teisėjams.

„Tėvuko nuoskaudos ir jas išdėjo. O teismas parodė, kas yra gerai, o kas ne“, – teigė G. Motiejauskas.

Laukia paruošęs pjūklą

J. Motiejauskas kalbėti su žurnalistais, kol nesibaigė teisiniai procesai, nesutiko. Dar vasarį Panevėžio apylinkės teismui paskelbus nuosprendį byloje, jis buvo apskųstas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme. Šis gegužės 28 dieną paliko tokį patį sprendimą kaip ir pirmosios instancijos.

Į J. Dirsės obelų gelbėjimo akciją įsijungė ir kiti kaimynai. Šalia gyvenantis Darius pasakojo, jog visi gatvės gyventojai už tai, kad medžiai nebūtų nupjauti.

„Čia toks žmogus. Turėjome ir mes su juo konfliktą, ieško tų 5 kv. m savo sklype ir viskas. Mynėme ir mes teismo kelius dėl jo užgauliojimų dėl trūkstamos žemės. Dabar jau apsiramino, su kitais įpuolė kariauti. Nei tos obelys ką nors užstoja, nei trukdo, mes, kaimynai, nenorime jų pjovimo“, – sakė Darius.

Medžių savininkas vis dar laukia, bet jei į namus ateis nurodymas vis dėlto išnaikinti senas obelis, pripažįsta paklusiąs įstatymui.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų