Senamiesčio lūšnas įsuko teismų karuselė

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2020.08.02 07:45

Gražėjantis Panevėžio centras dar labiau apnuogino senamiesčio piktžaizdes – verslininkui Vladimirui Karpenkai priklausančius apleistus pastatus, ne tik darkančius estetinį vaizdą, bet ir grasinančius nelaimėmis.

Vasario 16-osios gatvėje prie penktuoju numeriu pažymėto namo praeiviams ant galvų byrantis tinkas ir plytos pačiam verslininkui nė motais, tad Panevėžio savivaldybė, pavargusi nuo jo pažadų tvarkytis, jau praėjusiais metais kreipėsi į teismą. Nemažą turtą Panevėžio centre valdančiam vilniečiui verslininkui vis pavyksta vilkinti teismų procesą, taip savotiškais įkaitais paverčiant ir gyventojus.

Baigiama rekonstruoti Laisvės aikštė bei dalis Respublikos gatvės keičia ir Aukštaitijos sostinės senamiesčio veidą. Šiuo metu vyksta ir viešieji pirkimai tvarkyti Elektros bei Vasario 16-osios gatves iki pat sankryžos su A. Smetonos gatve. Jose trinkelėmis bus išgrįsti ne tik šaligatviai, bet ir gatvės. Jos atrodys taip, kaip jau baigta rekonstruoti Respublikos gatvė. Taip pat bus sutvarkytas apšvietimas, mažoji architektūra. Svarstoma, kad po šios rekonstrukcijos nuo penktadienio vakaro visą savaitgalį ši senamiesčio dalis būtų palikta tik pėstiesiems.

„Dabar vyksta viešieji pirkimai ir darbus planuojama pradėti jau kitąmet“, – teigė Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas.

Vasario 16-osios gatvei sutvarkyti jau paskelbti viešieji pirkimai. Visgi ambicingi miesto tvarkymo projektai netapo impulsu ne vieną pastatą šioje gatvėje nupirkusiam verslininkui susirūpinti savo turtu. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Tiksinti bomba

Savivaldybė, ėmusis ambicingų projektų, kurie turėtų atgaivinti ir miesto centrą, tvarkytis savo patalpas impulsą davė ir verslui. Tačiau toli gražu ne visi suinteresuoti investuoti į jau avarinės būklės savo pastatus. Jau daugiau kaip ketverius metus Vasario 16-osios gatvėje penktuoju numeriu pažymėtą seną mūrinį namą juosia pastoliai, o praeivius nuo krentančio tinko gabalų saugo tik medžiaginis tinklas bei faneros gabalais užtverti įėjimai į kiemą. Dar liūdnesnis vaizdas vidiniame namo kieme – medinis balkonas vos vos laikosi, o ant stogo jau stiebiasi berželiai. Akivaizdu, kad dar keletas metų, ir gražus, bet baisiai apleistas namas, tapęs senamiesčio savastimi, ims byrėti. Šis pastatas priklauso keliems savininkams, tačiau didžiąją jo dalį valdo verslininkas V. Karpenka, tad be jo sutikimo gyventojai negali imtis remonto.

Tikisi teismo pagalbos

Panevėžio savivaldybė jau kone dešimtmetį V. Karpenkai bando priminti pareigą rūpintis savo turtu. Jam priklauso net keli pastatai Vasario 16-osios bei Respublikos gatvėse. Savivaldybės teisininkai dar pernai kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų verslininką tvarkyti pavojų keliantį savo turtą.

Pasak Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Daivos Svirelienės, iš pradžių bandyta gražiuoju kalbėtis su pavojingo pastato savininku. V. Karpenka geranoriškai žadėjo imtis priemonių, galiausiai prie pastato pastatė ir pastolius, parodydamas, kad iš tiesų vykdys savo pažadus.

Bet niekas iš mirties taško nepajudėjo, o verslininkas ėmė ignoruoti Savivaldybės specialistų skambučius. Tad, anot D. Svirelienės, išsekus terminams susitvarkyti, dar pernai kreiptasi į Panevėžio apylinkės teismą. Iš teismų neišbrendantis V. Karpenka sugebėjo visus metus vilkinti procesą, tad pirmasis posėdis įvyks tik spalio pradžioje. Iš pradžių teismui nepavyko V. Karpenkai įteikti procesinių dokumentų, Savivaldybei teko mokėti antstoliams, kad šie surastų atsakovą. Tada verslininkas pateikė prašymą bylos nagrinėjimą iš Panevėžio perkelti į Vilniaus miesto apylinkės teismą. O šis pasiūlė įtraukti visus namo bendraturčius, kurių išties nemažai, jiems taip pat duota laiko pateikti savo atsiliepimus.

„Kiek pamenu, 2015 m. vasarą buvo problema dėl V. Karpenkai priklausančio buvusio viešojo tualeto toje pačioje Vasario 16-osios gatvėje. Patalpos buvo paverstos šiukšlynu, jame įsiveisė graužikų, šie brovėsi ir į kaimyninius pastatus. Tąkart kažkaip pavyko susitarti, kad susitvarkytų. Bet ten buvo daugiau švaros dalykai, o čia reikalingos jau nemažos investicijos. Savo vali tvarkytis verslininkas nenori, mes esame priversti kreiptis į teismą“, – teigė D. Svirelienė.

Pasak vedėjos, Savivaldybė savo turto neprižiūrinčius savininkus privalo pirmiausia įspėti ir duoti laiko susitvarkyti. Jeigu nereaguojama, gali imtis ir kitų sankcijų, pavyzdžiui, tokio turto savininkui skaičiuojamas didesnis nekilnojamojo turto mokestis.

„Kai ir šios priemonės neveikia, kito kelio, kaip kreiptis į teismą, nėra“, – sako D. Svirelienė.

Degė šešiskart

V. Karpenkai priklauso ne tik Vasario 16-osios, bet ir Respublikos gatvėje 19-uoju numeriu pažymėtame name esančios komercinės patalpos. Dar 1898 metais bajoro Puzino statytas trikampio formos namas – unikalus Panevėžio senamiesčio perlas. Tai vienintelis išlikęs namas, turintis vidinį kiemą ir įėjimą pro arką. Nepriklausomybės pradžioje V. Karpenka įsigijo šio namo pirmame aukšte veikusios legendinės „Ąžuoliuko“ valgyklos patalpas. Kaip ir kituose savo turimuose pastatuose, pats jokios veiklos nevykdo, tik pernuomoja kitiems verslininkams. Deja, pasigrožėti unikalaus namo architektūra ir planavimu nei panevėžiečiai, nei miesto svečiai negali – už arkos atsiveriantis kiemelis paverstas kone sąvartynu. Nors, be komercinių patalpų, šiame name yra dar aštuoni butai, jų gyventojai net negali tvarkytis savo kieme – didžiąją jo dalį užima V. Karpenkos senos mašinos, tiksliau, iš jų po gaisro likęs metalo laužas.

Savo vardo nenorėjusi viešinti gyventoja pasakojo, kad šiame kieme jau šešis kartus kilę gaisrai. Mat benamiai į nenaudojamas transporto priemones vilko viską, ką galėjo.

„Sunkvežimis buvo paverstas kone baru, kur laisvai liejosi skruzdžių spiritas, o smilkstančios nuorūkos buvo metamos tiesiai ant žemės, kur pribėgę tepalų ir kitų degių skysčių. Baisiausia, kad į kiemą negalinčios įvažiuoti gaisrinės mašinos – įvažiavimas pro arką joms yra per žemas. Bet koks didesnis gaisras visam namui gali būti pražūtis“, – baiminasi panevėžietė.

Jos teigimu, gyventojai ne kartą prašę verslininko sutvarkyti savo šiukšlyną, bet kaip visada tai ir lieka tik pažadais. Galiausiai neapsikentę netvarkos ir baimindamiesi gaisro, jie su Savivaldybės pagalba iškuopė atliekų kalnus. Tiesa, išvežti senų mašinų be jų savininko leidimo Savivaldybė neišdrįso.

„Jeigu ir vėl kiltų gaisras, pirmiausia užsidegtų pačiam V. Karpenkai priklausančio pastato dalis, jau kartą per gaisrą nuo karščio išdužo langai, bet jam tai nė motais. Atvirkščiai, apkaltino namo gyventojus, kad jie sukėlė gaisrą, nors tai skamba utopiškai. Kuris kaimynas tą darys, kai kieme tepalų ir degalų jūra, o čia pat stovi ir jų automobiliai“, – kalbėjo Respublikos g. 19-ojo namo gyventoja.

Tapo verslininko įkaitais

Panevėžietei labiausiai pikta, kad ir pati Savivaldybė nesiima nevalos rimtai tramdyti. Nors po gaisro privaloma nuodėgulius pašalinti per dvi savaites, nuo paskutinio, kai sudegė V. Karpenkai priklausantys automobiliai, praėjo jau keleri metai. Žmonės guodžiasi, kad dėl Savivaldybės delsimo jie priversti gyventi ant tiksinčios bombos – automobilių nuolaužose pilna tepalų, plastiko, porolono ir kitų degių medžiagų.

„Savivaldybė puikiai apie tai žino, bet negali prisiimti įsipareigojimų pašalinti visus tuos degėsius ir lūženas. O pačiam V. Karpenkai tai nė motais, nors patys siūlėme savo pagalbą, kad tik leistų būti apkuopiamas. Mes tik nesuprantame, kaip jam pačiam ne gėda. Juk galima būtų kiemą apsodinti gėlėmis, įsirengti pavėsinę ir turėti gražiausią ir vienintelį tokį senamiesčio kampelį“, – guodėsi panevėžietė.

Anot jos, problemų yra ne tik dėl netvarkos, bet ir paties namo tvarkymo. Jau 2006 m. ekspertai įvertino, kad stogas avarinės būklės. Gyventojai visas viltis dėjo į renovaciją, bet paaiškėjo, kad valstybės paramos nesulauks, mat komercinės patalpos užima per didelę gyvenamojo ploto dalį. O sutarti su verslininku dėl namo rekonstrukcijos – beviltiškas reikalas, mat jam priklauso ne tik pirmame aukšte esančios patalpos, bet ir vienas iš aštuonių butų, registruotas jo mamos vardu.

„Žinau, kad ir Vasario 16-osios gatvėje verslininkui priklausančiuose namuose gyvenantys kaimynai taip pat vargsta. Vanduo tiesiog žliaugia per stogą, o imtis nieko negali. Kai kurie viską daro savo lėšomis, nes kitaip nepavyksta susitarti. Įkaitais jis paėmęs ir Vilniuje daugybės namų gyventojus“, – teigė Respublikos g. gyventoja.

Dingo kaip į vandenį

Prieš kelerius metus sutramdyti V. Karpenką buvo pasiryžęs ir miesto Tarybos narys, tuometis vicemeras Aleksas Varna. Dabar ir jis pripažįsta, kad tai sunkiai sukalbamas žmogus ir teismas tikriausiai vienintelė galimybė.

„Vienu metu buvau jau patikėjęs, kad susitvarkys, iš pradžių labai geranoriškai žiūrėjo į Savivaldybės prašymus, vis maitino mus pažadais. Po ilgų raginimų prie avarinės būklės namo iškilo pastoliai, jau visi taip tikėjomės, kad pažadai taps realūs, bet kaip dingo, taip dingo“, – pripažįsta A. Varna.

Jo žiniomis, iš avarinės būklės namo ėmė bėgti nuomininkai, mat nuo stogo ėmus žliaugti vandeniui, patalpos nebeatitiko higienos ir sanitarijos reikalavimų. Tačiau verslininkas juos bandė sulaikyti net teismuose.

„Nežinau, kaip baigėsi teismo procesas. Bet man susidarė tokia nuomonė, kad verslininkas savo turto parduoti nenori, nors ir nebeturi lėšų jam tvarkyti. Tikisi, kad tą padarys patalpų nuomininkai. Gaila, kad Lietuvos įstatymai tokie, jog savivaldybėms surištos rankos pažaboti tokius apsileidėlius“, – pripažįsta Tarybos narys.

Pats Vladimiras Karpenka noro bendrauti su žiniasklaida neturėjo. Verslininkas pareiškė, kad yra taip užimtas, jog neatrastų nė minutėlės pokalbiui.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Apleisti pastatai
• #Panevėžys
• #teismas
• #V. Karpenka
• #Vasario 16-osios g.