Kultūros paveldo departamentas pripažįsta, jog neturėtų „labai didelių priekaištų“ dėl SEMC ir aršiai dalyvauti ginče dėl jo, tačiau dėl įstatymų dviprasmiškumo iš jo pasitraukti negali. P. Židonio nuotr.

SEMC ginčas – vienas keisčiausių

SEMC ginčas – vienas keisčiausių

Kultūros paveldo departamentas teigia, jog labiausiai nesinori stabdyti Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrimo Panevėžyje ir stengsis, kad ginčas dėl jo statybų ilgai neužsitęstų.

Prašys pagrįsti tyrimais

„Esu didžiulis S. Eidrigevičiaus kūrybos gerbėjas. Labai laukčiau šito centro ir stengsimės, kad procedūros ilgai neužsitęstų“, – „Sekundei“ kalbėjo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Vis dėlto, anot jo, Panevėžio savivaldybė turėtų pateikti medžiagą, kuri pagrįstų sprendimą miesto istorinės dalies specialiajame plane numatyti šioje teritorijoje leidžiamą pastatų aukštingumą,

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija yra pareiškusi, kad SEMC projektas maždaug 6 metrais viršija 2018 m. miesto istorinės dalies specialiajame plane leistiną aukštį.

„Esu didžiulis S. Eidrigevičiaus kūrybos gerbėjas. Labai laukčiau šito centro ir stengsimės, kad procedūros ilgai neužsitęstų.“
V. Bezaras

Šių metų sausį Panevėžio miesto taryba patvirtino naują specialųjį planą. Pagal jį šioje teritorijoje leistini 5 aukštų pastatai, jų aukščio nenurodant metrais.

„Inspekcija mūsų užklausė, ar mes teigiamai vertintume Savivaldybės patvirtintą naują teritorijų planavimo dokumentą. Mūsų nuomonė tokia, kad jeigu Savivaldybė pateiks medžiagą, patvirtinančią, kad šioje vietoje galimas paaukštinimas, departamentas turėtų tokiai išvadai pritarti. Mes taip ir parašėme, kad jeigu prie siunčiamo dokumento bus pridėti specialiojo plano sprendinius pagrindžiantys tyrimai, tada departamento sprendimas gali būti teigiamas“, – teigė V. Bezaras.

Įstatymų spragos

Kultūros paveldo departamento direktorius pripažįsta, kad ginčas, kilęs dėl SEMC, yra išties neeilinis, kilęs iš dviprasmiškos situacijos.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą departamentas neturėtų dalyvauti procesuose, susijusiuose su savivaldybių saugomų vietovių ar objektų administravimu ir dalyvauti procedūrose teikiant savo nuomonę, sąlygas ar derinant projektus. Tačiau Statybos įstatyme nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių dalyvavimas yra privalomas.

„Mūsų funkcija būtų įvertinti, ar nauji statiniai gali turėti neigiamos įtakos valstybės saugomiems objektams. Panevėžio savivaldybės saugomoje teritorijoje tokie yra du – konservų fabrikas ir seniausias miesto pastatas Kranto g. Pažiūrėjus į atstumus žemėlapyje negalėtum pasakyti, kad dėl SEMC jiems būtų kokia neigiama įtaka.

Mes siekiame, kad Statybos įstatyme aiškiai būtų atskirta, kad Kultūros paveldo departamentas nedalyvauja savivaldybės įsteigtų teritorijų paveldo vertinime. Šita nuostata įdėta į projektą, bet pataisos dar nėra priimtos“, – sako V. Bezaras.

Vienas keisčiausių

Anot V. Bezaro, dėl įstatymų dviprasmiškumo įsisiūbavęs procesas dėl SEMC yra „vienas keisčiausių“.

„Vienas įstatymas kalba apie aiškų savivaldybės ir valstybės funkcijų atskyrimą, o kitas privalomai liepia mums dalyvauti tame procese. Panevėžyje situacija įtempta. Ten, žinau, be paveldo, dar ir politiniai dalykai prisideda. Ko labiausiai nesinori, tai sustabdyti SEMC kūrimo. Neturėtume labai didelių priekaištų ir aršiai dalyvauti tame procese, čia turėtų būti savivaldos reikalas. Bet dabar teisės aktai nurodo taip, kad pasitraukti iš proceso negalime. Bandysime kuo greičiau susisiekti su Panevėžio savivaldybe bei su Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija ir apspręsti, kokiu keliu turėtų būti einama“, – kalbėjo departamento vadovas.

Anot jo, anksčiau institucijas, tarp jų ir Kultūros paveldo departamentą, pasiekdavo visuomenininkų raštai, reikalaujantys kino centrą „Garsas“ paskelbti kultūros paveldo objektu ir sustabdyti jo rekonstrukciją į SEMC. Pastaruoju metu tas pačias aukščiausias valstybės institucijas užplūdo būsimąjį menų centrą palaikantys kreipimaisi.

„Dabar per dieną po du tris raštus iš Panevėžio ateina, kaip nori SEMC“, – sako V. Bezaras.

Suskubo paskutinę dieną

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija po šią savaitę Seimo Aplinkos komitete surengto posėdžio yra teigusi, jog nuo paveldosaugininkų pozicijos priklausys, ar ji kreipsis į teismą dėl statybos leidimo SEMC panaikinimo.

„Šiuo metu laukiame Kultūros paveldo departamento išvados, be jos mes negalime konkrečiai spręsti, ar mums reikėtų tikslinti ieškinį, ar departamentas pažeidimus mato, ar mums reikėtų spręsti dėl ieškinio atsiėmimo ir taikos sutarties sudarymo, jei vis dėlto departamentas nurodytų, kad pagal pakeistą specialųjį planą pažeidimų nemato“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė inspekcijos laikinasis vadovas Vytautas Ambrazas.

Inspekcija prieš kurį laiką teismui buvo pateikusi prašymą naikinti statybos leidimą, tačiau teismas skundą grąžino patikslinti iki gegužės 8-osios.

Inspekcijai kliuvo, kad SEMC projektas nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu, o pats pastato aukštis viršija ankstesniuose Savivaldybės dokumentuose nustatytą aukštingumą.

Inspekcija paskutinę termino dieną suskubo pateikti teismui patikslintą reikalavimą, nors departamentas jai savo poziciją išsiuntė tik vakar.

Pažeidimų nemato

Panevėžio savivaldybei atstovaujantis advokatas, besispecializuojantis statybos teisės srityje, dr. Evaldas Klimas pabrėžė, kad Kultūros paveldo departamentui pagal jo kompetenciją turėtų būti svarbu tik tai, ar iškilus SEMC nebus pažeidžiamos Kranto gatvėje esančios valstybės saugomos vertybės – konservų fabrikas ir seniausias pastatas.

„Reikia prisiminti, kad SEMC projektas buvo parengtas tikrai gerai išviešinto architektūrinio konkurso metu, kuriame dalyvavo visa eilė specialistų. Tikrai nemanau, kad būrys jų padarė klaidą ir priėmė sprendimą išrinkti nugalėtoju būtent tą projektą, kuris pažeistų valstybės saugomų objektų vertingąsias savybes . Iš vertinimo tarybos akto aš nematau, kad šitų statinių vertingosios savybės būtų pažeistos“, – tvirtino dr. E. Klimas.

Komentarai

  • …O kas cia keisto kai statyti nori savo griozda ne savo vietoj.. akivaizdu kad bus kurie uz tai kovos ir priesinsis tokiems uzmojiems. Griaut reikia apleistus ir nebenaudojamus pastatus o ne kino teatrus aktyviai veikiancius

    • Atsakyti
  • Niekur neskaičiau, kad menamas dailininkas būtų pasaulinio masto menininkas, kad jam specialiai būtų statomi, ruošiami pastatai jo kūrybai,visur visi kažkaip prisitaiko prie aplinkybių.Dabar čia kalatės kaip …… nesinori to žodžio parašyti.Gėda,nesinori gyventi tokiam mieste.

    • As ir pats nesuprantu kuom tas meninkas tiek liaupsinamas cia.. ir kad jo vardu 22mln eur projekta panevezys padovanotu, cia kazkos pasityciojimas is miestieciu. Jau arena turim sulciu gamintojo pavadinimu dabar stasio kazkokio pastata vidury miesto turet uzsimane. Pinigam prapralauti visa tai ir tiek kito paaiskinimo nera.. 22mln pastatas ir ne daugiau 10 darbo vietu o tai nauda miestui juokdariai

  • Stasio Eidrigevičiaus darbų sako nėra.

  • ,gar;so, vard.nejau bus istrintas is istorijos ,jeigu savivaldybe nesijims kons.f.tai jis niks dar desimtmecius ir Kranto g.nebus sutvarkyta

  • įkišt tą Eidrigevičių į buvusį koncervų fabriką ir problema išspręsta.

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų